Užuominų apie nežemiečių apsilankymą Žemėje yra Biblijoje, kituose tekstuose, senovės mene ir kitur.
Dauguma jų susiję su pasaulio sutvėrimo mitais. Teorijose apie Atlantidą neretai
pasirodo Zep Tepi dievai.
Kinijoje ateivių rasė paliko keistus Dropa diskus.
Majų Popul Vuh teigia:
Žmonės atėjo iš žvaigždžių, jie
žinojo viską ir ištyrė keturis dangaus kampus ir apvalų Žemės paviršių.
Tarp žinomų žmonių paleokontaktų teorijos šalininkais buvo
I. Šklovskis,
K. Saganas,
H. Obertas ir kt.
Tačiau dominuojantis mokslinis požiūris atmeta tokią galimybę, tačiau ji labai populiari mokslinėje
fantastikoje ir vienas garsesniųjų kūrinių yra A. Klarko 2001: Kosmoso odisėja.
F. Zappos daina Inkų keliai (iš albumo Vienas dydis visiems) klausia:
Ar vežimas iš kažkur tik šiaip sau nusileido Anduose? Ar
jis apvalus, ar su motoru, ar koks kitoks?
Ar jis skrido virš kalnų, kol rado vietą nusileisti,
ar kažkas pastatė vietą tokio orlaivio nusileidimui?
Šią teoriją vystė: Ch. Fort'as (1919),
M.K. Jessup (1955), G.H. Williamson (1957), P. Kolosimo (1957), H. Lhote (1958),
M.M. Agrestas (1959),
B.J. Poer Trench (1960), W.R. Drake (1964), R. Charroux (1969), S. Lunkskaya (1970), R.
Temple (1976), R.C. Hoagland, B. Eldem, A.F. Alford, E. Lloyd...
Senajame Testamente Dievui priskiriamos kai kurios savybės, leidžiančios spėlionės apie pažangias
technologijas. Jo viršutinė kūno dalis tarsi iš metalo (Ez 1:26-28), pasirodo ant dūmų ar ugnies stulpo (Iš
13:21) ir jį lydi trimitų garsai (Iš 19:16-19). Kartu žydų dievas yra tarsi realus reiškinys, o ne abstrakcija (Sk
35:34), jis lydi žydus ir tranko žaibais (2 Sam 22:10-16) bei svaido akmenis (Još 10:10-11) į priešus
(skaitykite NSO ir Biblija). Technologijos dalykais laikoma
Sandoros skrynia bei
urimas su tumimu.
Dr. Javier Cabrera buvo medicinos profesorius ir Limos un-to fakulteto vadovas. Jo tėvas 4-ojo
dešimtm. Pradžioje rado nemažai laidojimo apeigų akmenų inkų kapavietėse. Javieras pratęsė tėvo darbus ir
surinko beveik 1100 šių akmenų kolekciją. Apie trečdalis jų (500-1500 m. laikotarpio) perteikia pornografinę
inkų kultūrą, kiti vaizduoja jų stabų garbinimą, o dalyje jų pateikiami netikėti aspektai, pvz., smegenų
chirurgija. O maždaug likęs trečdalis vaizduoja įvairias dinozaurų rūšis: triceratopus, stegozaurus
ir pterozaurus. Kai kurie diklodopiniai dizozaurai pavaizduoti su odos klostėmis kas patvirtinta visai neseniai (Geology, 1992, vol. 20, no 12).
Indėnų kronikininkas Juan de Santa Cruz Pachachuti Llamgui apie 1570-uosius rašė, kad Pachachuti
laikais daug raižytų akmenų rasta Chinca karalystėje (Chinchayungoje, t.y. žemutinėje centrinės Peru dalyje
prie pakrantės), kur jie vadinti Manco. Spėjama, kad tas žodis yra kilęs iš aymarų žodžio malku, reiškiančio
vyriausias vadas. Paminėta, kad kai kurie tų akmenų buvo išvežti į Ispaniją.
Tai gana įdomu, nes šiuolaikinė samprata apie dinozaurus susiformavo tik 19 a., kai buvo imtas
naudotas žodis dinozauras (1841).
Be to, Peru dykumose esančiuose kapuose rasta Naska kultūros laikmečio (apie 700 m.) audinių, kuriuose taip pat pavaizduoti dinozaurai.
O Rafael Larco Hoyle aprašė Peru rastus bronziniai ratukai, labai primenantys šiuolaikinius krumpliaračius.
Daugiau apie tai puslapiuose:
10 nederančių su įsigaliojusia teorija radinių
Amerikos dinozaurai: tarp meno ir istorijos
Dinozaurai Jakutijos ežeruose
Brazilų NSO tyrinėtojas Jean Alencar'is atkreipė dėmesį, kad Brazilijos mitologijoje gausu
pasakojimų (ir statulėlių) apie galinčias skraidyti būtybes. Vietinių gyventojų legendose pasakojama apie iš dangaus
nusileidusius dievus tais laikais, kai žmonės mažai besiskyrė nuo žvėrių. Tie dievai žmones išmokė
žemdirbystės, astronomijos, medicinos ir kitų dalykų. Tarkim, Xing upės aukštupio genčių garbintas dangaus
karys Bep-Kororoti, kuris, panašiai kaip indų Mahabaratos herojai, turėjo skraidantį vežimą, naikinantį viską
savo kelyje. Jis baugino čiabuvius tol, kol nusileido ir nusimetė savo apdarus, pasirodydamas esąs gražus,
dailus ir malonus. Jis linksmino vietinius magija, kol brendo ir nenustygo pas save danguje, o tada vėl
sugrįžo į ten. Chilam Balaam nurodo labiau tiesmukiškai: Būtybės nusileido iš dangaus skraidančiais
vežimais ... baltieji žmonės skraidančiais žiedais, galinčiais pasiekti dangų.
Piešinys Val Camonica oloje
|
19 a. prancūzo Henri Lhote Afrikos Tassili kalnuose atrastos figūros buvo tokios neįprastos, kad jis jas
pakrikštijo
marsiečiais. primityvūs Pirmykščiai menininkai pavaizdavo olose būtybes savo kontūrais
primenančias skafandrus
dėvinčius astronautus. Rasta šimtai tokių piešinių, kurie išsibarstę daugelį mylių
dykumoje: keistos figūros su šalmais ir antenomis, neretai tarsi sklandančios nesvarumo būklėje, tarsi juos
piešę būtų matę šiuolaikiniuose kosminiuose laivuose. Kituose piešiniuose galima įžvelgti techninius dalykus
saulės baterijas, orbitines stotis, sklandančas sferas su žmonių figūromis viduje... Tiesa, antropologai
bandė tai aiškinti apeiginiais šokiais, kai šokėjai yra užsidėję ant galvų moliūgus. Tačiau problema tame, kad
tuo metu Šiaurės Afrikoje dar nebuvo auginti moliūgai
(taip pat skaitykite >>>>).
Ispanijos Ojo Guarea ir Altamira bei Prancūzijos Lascaux ir Font de Gaume (kaip ir Vondijina Australijoje
ir Val Camonica Italijoje) olų piešiniai rodo, kad mūsų tolimi protėviai detaliai pavaizdavo tai, kas taip
glumina mus dabar: kupolo formos objektus, kurių kai kurie stovi ant trijų kojų ar yra su antenomis. Senovės
astronautai vaizduoti dvikojais, neretai su snapais ar sparnais, kartais panašūs į
reptilijas.
Ojo Guarea olų kompleksas, po žeme besiraitantis daugelį mylių, pateikia neiššifruojamą mįslę. J.G. Atienza
knygoje Ieškant nuslėptos istorijos tvirtina, kad kai kurie įėjimai į požemius vietinių laikomi blogais ir greta
jų žemdirbiai nedirba žemės ir net nesiartina prie jų. Ir būtent viename tų blogio taškų yra atvaizdas, tarytum
perteikiantis spiralinę DNR struktūrą.
Vienas aktyvių idėjos apie senovės astronautus propaguotųjų yra Erichas von Denikenas. 1968 m.
išleidęs knygą Dievų vežimai. Atseit ateiviai nusileido Žemėje dar iki atsirandant dabartiniams žmonėms,
atliko genetinius eksperimentus ir taip Žemėje išvedė protingą rūšį, užsiimančia žemdirbyste, menais, tačiau
esančią karinga. Sodoma ir Gomora buvo sunaikinti atominių sprogimų (taip pat skaitykite >>>>).
Sandoros dėžė buvo elektrinis
siųstuvas, leidęs Mozei bendrauti su ateiviais. Denikenas sakė, kad majų Kopano steloje pavaizduoti senovės astronautai su šalmais.
Senoviniuose pasaulio sutvėrimo mituose minimi į Žemę atvykę dievai. Daugumoje jų pagrindiniai dievai
yra Saulės dievas (vyriškos lyties) ir Mėnulio (moteriškos) kas rodo visų dalykų dvilypę esmę. Egipte tas
dievas bu Ra (Re), Saulės spindulys, važinėjęs po dangų ugnies vežimu (kosminiu laivu?). Tokie sutvėrimo mitai yra visuotiniai.
Įdomūs yra Afrikos dogonų genties mitai apie
reptilijų rasę iš Sirijaus (daugiau žr. puslapius
Dogono gentis: Sirijaus paslaptis ir
Paleovizitai: ieškant įrodymų ).
Šumerų mite apie Gilgamešą gausu
ugninių vežimų vaizdinių ir žmonių paėjimo į Dievo sodus paminėjimų. Z.
Sitchen 1976 m. išleistoje knygoje Dvyliktoji planeta pateikė aiškinimus apie iš dangaus
(Nibiru planetos)
nusileidusią Anunaki rasę. Prieštaringai vertinamą teoriją Z. Sitchen paremia savo iššifruotų dantiraščiu
rašytų Šumero lentelių vertimais su nuorodomis į Bibliją. Nibiru planeta skrieja labai ištįsusia elipsine orbita,
kurios periodas yra 3600 m. Joje gyvena
reptilijų rasės: anunakiai,
nefilimai, Biblijos milžinai... Jie nusileido į
Žemę, kolonizavo ją, čia išgaudavo auksą ir kitus mineralus
(žr. >>>>>). Kalnakasybos darbams jiems reikėjo darbininkų,
tad jie atliko genetinius eksperimentus su mūsų protėvių DNR ir sukūrė homo sapiens. Tvaną
nibiriečiai sukėlė tam, kad sunaikintų jų sukurtų vergų rūšį, kuri sukilo prieš savo engėjus.
Daugiau apie tai >>>>
Claude Vorilhon (arba Rael, g.1946 m.) įkūrė religinį judėjimą teigdamas, kad daugelį kartų buvo
susidūręs su nežemiečiais, o taip pat skridęs į kitą planetą ateivių erdvėlaiviu. Ten sutiko tiek Elohimus, tiek
genetiškai sukurtus sekso robotus", jam padovanojusius nepakartojamą naktį. Jis aiškina, kad žmonių rasės
sukūrė ateivių elohimų rasė (panašiai kaip Z. Sitchen). Judėjimas pasisako prieš evoliucijos teoriją ir remia žmonių klonavimą.
Baalbeko platforma
datuojama 8000 m. pr.m.e. Ji turi 60 blokų ir sijų bazinis šumerų (anunakių; 60 x 60 =
3600 Nibiru periodas) skaičius. Ant šios platformos graikai ir romėnai statė savo šventyklas. Legenda
liudija, kad čia su savo ugniniu vežimu nusileido Saulės dievas Helijus (vieta paminima ir
Gilgamešo mite).
Kitoje žemės pusėje, Velykų saloje abejingai į jūrą žvelgia beveik 14 tonų sveriančios
statulos. Nežinomas nei jų atsiradimas, nei paskirtis. Yra spekuliuojančių, kad kai kurie
anunakiams dirbę darbininkai, išraižę
Naska linijas, nuskrido į Velykų salą ir pastatė statulas, panaudodami iš
anunakių išmoktas technologijas.
Kiti monumentai (pvz., Danijos dolmenai
ar Stounhendžas)
irgi siejami su senovės astronautai. Tai ir Egipto piramidės, Peru Machu Pikču, Mikėnų kultūros ciklopų statiniai.
Daugelis tautų turėjo herojus, tokius kaip anglų Merlinas, actekų Kuetzalkoatlis ar inkų Virakoča.
Pohnpei saloje Ramiajame vandenyne yra Nan Madolio
griuvėsiai - savotiškas Machu Picchu. Nan Madol rifo pakrantė išraižyta žmogaus iškastų ir akmenimis grįstų kanalų apleistų prieš šimtus metų.
Kam buvo atgabenti daugiatoniai bazalto akmenys ir kodėl tas darbas buvo užmestas?
1877 m. J.H. Neale iš Montesuma Tunnel Co rausė tunelį per 50 mln. m. senumo lavos srautą Kalifornijos Stalo kalne. Jis rado kelis iečių antgalius,
piestą ir grūstuvą. Iečių antgaliai buvo beveik pėdos ilgio, o akmeninis grūstuvas apie 4 colių skersmens.
Ant majų valdovo Pakalo (603-683 m.) sarkofago dangčio pateikta scena, kurią E. Von Denikenas aiškina
kaip senovės astronauto atvaizdą (kitas aiškinimas Pakalo kelionė į požemių karalystę).
Daugiau žr. >>>>>
Meksikoje Queretaro provincijoje 7000 m. senumo petroglifas vaizduoja 4-ias figūrėles po dideliu ovalo formos objektu,
tarytum skleidžiančiu šviesos spindulius.
Pinal de Zamorano (Queretaro) yra vietinių šventasis kalnas, esantis 50 km į rytus nuo sostinės. Ant jame esančių
olų ir uolų yra piešinių, dažniausiai tik su šiame rajone sutinkamomis antropomorfinėmis figūromis, tačiau yra ir
zoomorfinių ir gerokai mažiau geometrinių figūrų. Nustatyta arti 50 vietų su šimtais piešinių.
Čia esantis Pena de Bernalis, 1421 m. aukščio, yra aukščiausias monolitas Žemėje (aukštesnis už Gibraltaro uolą ir
Pao de Acucar Brazilijoje). 16 a. Otomiai, remiami ispanų, įveikė čičimekų pasipriešinimą ir įsikūrė šiose vietose taip susiliejus jų kultūroms.
Regioną apibrėžia trys šventosios vietos pietuose įėjimą saugo Pena de Bernal, vakaruose dvi kalvos prie Pinal de
Zamora, tiekiančių vandenį ir užtikrinančias gyvybę, Mecos (senolių arba Xita) buveinę, ir rytuose Cerro del Fronton, kur pasirodė dieviškasis Išpirkėjas.
Kasmet piligrimai lanko tas šventąsias vietas vanduo, kalva ir kryžius yra trys elementai kulto, kilusio susiliejus
Xitata, otomių saulės dievo, ir krikščionių kryžiaus vaizdiniams.
Carlos Martinezas tiki, kad po Pena de Bernaliu yra požeminis miestas, kurio gyventojai keliauja orlaiviais. Per
astralines patirtis jis teigia matęs žalią kvarcą, skleidžiantį didelį kiekį šviesos, bei 60-70 m. aukščio sales su senosios
kalbos simboliais ant sienų. Taip pat jis yra matęs ir NSO.
Anot legendų, šias vietas senovėje saugojo sargybinių šeima 32 pėdų aukščio milžinai. O taip pat, kad švęsti
ekvinokcijų čia rinkdavosi žmonės iš Čilės ir Peru vietovių.
Inkų valdovas Pačakuti Kusko karalystės valdymo sistemą pertvarkė Tahuantinsuyu (kečujų kalba, keturių
pusių žeme), mat ją sudarė centrinė vyriausybė ir keturios provincijos, kurių kiekviena turėjo stiprų valdovą.
Manoma, kad būtent Pačakuti pastatė Machu Picchu.
Marse yra panašių į dirbtinės kilmės darinių, kurių du pavadinti Nod ir Inca (81,8oS-59,1oW). Jie sudaryti tarsi iš aptvertų
stačiakampių sričių - maždaug 4 mylių pločio (kaip pas inkus). Inkai tikėjo, kad juos lankė dievai iš kosmoso
ir garbino besisukančius diskus primenančius NSO. Nod (83oS-43oW)
panašus į civilizacijos darinį. Biblijoje Nodas buvo vietovė, į kurią Dievas išsiuntė Kainą -
į rytus nuo Edeno (Pr 4:16). Pats žodis nod hebrajiškai reiškia klajojimas.
Kijevo astronautas
|
Nuorodos: Pradžnaparamita-sutra, senoviniame
rankraštyje, dievybė sėdi centre lotoso poza. Apačioje dešinėje yra du keisti objektai - tarsi ore kybotų skrybėlės arba ... disko formos NSO.
Vienas jų turi du taškus, panašias į šliuzo angas. Jei tai skrybėlės, tai kur jas dėvintys asmenys?
Kijevo astronautas vienintelė europietiška statulėlė su aiškiais "kosminiais" atributais
[tik keista, kad apie šį artefaktą yra mažai informacijos - bet galite paskaityti puslapį Kijevo paslaptys ].
Priešistorinių laikų japonų Dogu statulėlės vaizduoja būtybės, kurios tarsi dėvi
skafandrus su
dideliais šalmais, su skafandru sujungtais kniedytomis juostomis. Kai kurios statulėlės yra su plačiais akiniais
(tarytum poliarizuoti akiniai apsaugai nuo saulės. Daugiau žr. >>>>
Kelios žmogaus kaukolės su iš jų kyšančiais ragais 1880-aisiais rastos Sayre laidojimo kalvoje, Pensilvanijos Bradfordo rajone.
Jiems priklausę skeletai buvo anatomiškai normalūs, išskyrus, kad dėl 7-ių pėdų ūgio laikytini milžinais. Laidota, spėjama, apie 1200 m.
Radinys yra dingęs.
Kosovo Visoki Decani vienuolyne paveikslo Nukryžiavimas (1350) viršutiniuose dešiniajame ir kairiajame
kampuose pavaizduoti objektai su žmonėmis viduje, kuriuos aiškina kaip skraidymo aparatus. Taip pat žr.
>>>>
Irake rastos figūros, primenančios reptilijas.
Jas primena ir šumerų dievai. Driežiagalviai iš Uro (Ubaido kultūra,
5 tūkst. m. pr.m.e., - ji pakeitė ankstesniąją Halafo kultūrą, gyvavusią pietų Irake, o vėliau išplitusią visame
Šumere. Ubaido kultūra pasižymi tapyta keramika, dideliais triplaniais namais plačiai šeimai ir driežiagalvių
figūrėlėmis, tiek vyriškos, tiek moteriškos lyčių.
Figūra kairėje laiko kūdikį ir jį žindo. Figūra dešinėje ant pilvo turi įstrižas įrantas. Panašų driežiagalvių figūrėlių rasta Eridu.
Olos pagrindas yra 2 aukštyje, o viršus 8 m. gylis apie 6 m. Atrodo, kad ola būtų iškasta žmonių.
Vidurinėje ir didžiausioje iš trijų olų Baigong kalno, esančio Qinghai provincijos Qaidam baseino gilumoje,
papėdėje viename gale yra apie 40 cm skersmens pusvamzdis, o kitas to paties skersmens vamzdis nueina į
žemę ir matosi tik jo viršus. Prie įėjimo yra apie tuzinas vamzdžių, 10-40 cm skersmens, tiesiai įeinančių į
uolą. 80 m nuo olos yra Tosono ežeras, kurio pliaže už 40 m, rasta daug 2-4,5 cm skersmens geležinių
vamzdžių, kurie eina rytų-vakarų kryptimi. Jie yra įvairių keistų formų. Įdomu, kad vamzdžių yra ir ežere, kurių
kai kurie pasiekia paviršių. Vietiniai vadina nežemiečių reliktais.
Iliustracija iš 1400 m. knygos Iliustruota keistų šalių apžvalga, kurios antraštė: Dži Gung šalis: Žmonės
moka statyti skraidančius vežimus, su kuriais keliaujama toli esant palankiam vėjui. Tarmg laikais [apie 1700
m. pr. m.e.] Dži Gung žmonės skraidančiu vežimu pučiant vakariui pasiekė Yew Džo. Tarng išardė jų vežimą,
tad jis negalėjo būti parodytas žmonėms... Vėliau papūtė rytų vėjas ir jis nuskrido atgal į savo šalį, [esančią už
5000 km] į vakarus nuo mūsų žemių.
Tai bareljefo iš labirinto prie Toengtingo ežero Jotuo saloje, Japonijoje, atgaminimas. Tsji Pen Lai
vadovaujama ekspedicija įvyko 1957 m. (2 m. prie žemės drebėjimą toje vietoje). Rasti keli bereljefai,
vaizduojantys žmones keistais drabužiais, panašiais į astronautų skafandrus. Vienas piešinys tarytum
vaizduoja Saulės sistemą. Trečia ir ketvirta planetos sujungtos linija. Piešinyje be Saulės yra 10 planetų. Tai
nesunkiai duoda ryšį su Nibiru, planeta X... (daugiau apie NSO Japonijoje -
Utsure Bune: liudijimas apie NSO Japonijoje)
Piešinys, vaizduojantis liepsnojantį ratą, Japonija, apie 900 m.
Wandjina petroglifai iš Kimberlėjaus, Australijos, yra apie 5500 m. senumo ir gali vaizduoti ateivius. Mitologiškai - tai žmonių protėviai
iš Svajų laikotarpio (pasaulio kūrimo).
Kai Wandjina užbaigė Žemės tvėrimą, jie ant uolų bei olose nupiešė savo atvaizdus, o tada patys suėjo į uolas. Iš ten, sakoma,.
jie stebi žmonių veiklą. Šie piešiniai yra labai seni, iš neatmenamų laikų, ir jų tiksli prasmė niekam nežinoma.
Tos figūros yra labai keistos, paprastai pieštos baltame fone, jų veidus supa ovalo formos juosta, trūki tik ties smakru.
Nuo išorinio galvos kontūro sklinda spindulių linijos.
Akys ir nosis sudaro vieną darinį, jos retai turi burną. Ant kūno yra vertikalūs dryžiai, besileidžiantys žemyn į rankas ir kojas.
Taip pat skaitykite:
Paleovizitai: idėjos istorija
M. Agrestas. Senovės kosmonautai
Paleovizitai: ieškant įrodymų (dogonai)
Papildomai skaitykite:
10 keistų radinių
Neutraliosios civilizacijos
Zep Tepi - Pirmasis laikas
Ateivių rasės: driežažmogiai
M. Agrestas. Senovės kosmonautai
Vimanai Ramayanoje
Paleovizitai: Ar bus rasti tiesioginiai pėdsakai?
Paslaptingos Naska linijos
Paleovizitai: ieškant įrodymų
Indų oreivystės priešaušris
Dropa skrituliai (Kinijoje)
NSO nusileidžia žemiau
Nelaukti artefaktai iš kur?
Netikėtas Šumero žlugimas: branduolinė katastrofa gilioje senovėje?
Nežemiškos Žemės istorijos šaknys
Paslaptingos japonų Dogu skulptūrėlės
Baltieji vandenys: legendos ištakos
Nuo amžių pradžių iki šių dienų
Jefremovo ir Kazancevo paleokosmonautai
Trumpa istorijos mokslo istorija
Dingusi Sandoros skrynia
Kinų skraidantys vežimai
N. Žirovas. Zimbabvės mįslė
Ar NSO nėra sukurti žmogaus?
Stebėtojai: Dievo sūnūs
Senovės Indijos mašinos
Duobių kaspinai Peru
Dievai ir Adomo gimimas
Kaip jie mus darė
Greičiau už šviesą!
Ezekielis ir NSO
Malūnsparnio hieroglifas
Paragvajaus vikingai
"Sutvėrėjo" žemėlapis
Fermi paradoksas
10 civilizacijų
"Marsiečio" kapas
Festo diskas
Nazca linijos
NSO per amžius
Nibiru planeta
Kodėl jų nėra?
Nan Madolis
NSO kilmė
