Senovės astronautai. UFO Page. Lithuanian

Brazilų NSO tyrinėtojas Jean Alencar'is atkreipė dėmesį, kad Brazilijos mitologijoje gausu pasakojimų (ir statulėlių) apie galinčias skraidyti būtybes. Vietinių gyventojų legendose pasakojama apie iš dangaus nusileidusius dievus tais laikais, kai žmonės mažai besiskyrė nuo žvėrių. Tie dievai žmones išmokė žemdirbystės, astronomijos, medicinos ir kitų dalykų. Tarkim, Xing upės aukštupio genčių garbintas dangaus karys Bep-Kororoti, kuris, panašiai kaip indų „Mahabaratos“ herojai, turėjo skraidantį vežimą, naikinantį viską savo kelyje. Jis baugino čiabuvius tol, kol nusileido ir nusimetė savo apdarus, pasirodydamas esąs gražus, dailus ir malonus. Jis linksmino vietinius „magija“, kol brendo ir nenustygo pas save danguje, o tada vėl sugrįžo į ten. „Chilam Balaam“ nurodo labiau tiesmukiškai: „Būtybės nusileido iš dangaus skraidančiais vežimais ... baltieji žmonės skraidančiais žiedais, galinčiais pasiekti dangų“.

Piešinys Val Camonica oloje

19 a. prancūzo Henri Lhote Afrikos Tassili kalnuose atrastos figūros (tai pat žr. >>>>>) buvo tokios neįprastos, kad jis jas pakrikštijo … marsiečiais. primityvūs Pirmykščiai menininkai pavaizdavo olose būtybes savo kontūrais primenančias skafandrus dėvinčius astronautus. Rasta šimtai tokių piešinių, kurie išsibarstę daugelį mylių dykumoje: keistos figūros su šalmais ir antenomis, neretai tarsi sklandančios nesvarumo būklėje, tarsi juos piešę būtų matę šiuolaikiniuose kosminiuose laivuose. Kituose piešiniuose galima įžvelgti techninius dalykus – saulės baterijas, orbitines stotis, sklandančas sferas su žmonių figūromis viduje... Tiesa, antropologai bandė tai aiškinti apeiginiais šokiais, kai šokėjai yra užsidėję ant galvų moliūgus. Tačiau problema tame, kad tuo metu Šiaurės Afrikoje dar nebuvo auginti moliūgai (taip pat skaitykite >>>>).

Ispanijos Ojo Guarea ir Altamira bei Prancūzijos Lascaux ir Font de Gaume (kaip ir Vondijina Australijoje ir Val Camonica Italijoje) olų piešiniai rodo, kad mūsų tolimi protėviai detaliai pavaizdavo tai, kas taip glumina mus dabar: kupolo formos objektus, kurių kai kurie stovi ant trijų kojų ar yra su antenomis. Senovės astronautai vaizduoti dvikojais, neretai su snapais ar sparnais, kartais panašūs į reptilijas.

Ojo Guarea olų kompleksas, po žeme besiraitantis daugelį mylių, pateikia neiššifruojamą mįslę. J.G. Atienza knygoje „Ieškant nuslėptos istorijos“ tvirtina, kad kai kurie įėjimai į požemius vietinių laikomi „blogais“ ir greta jų žemdirbiai nedirba žemės ir net nesiartina prie jų. Ir būtent viename tų „blogio“ taškų yra atvaizdas, tarytum perteikiantis spiralinę DNR struktūrą.

Vienas aktyvių idėjos apie senovės astronautus propaguotųjų yra Erichas von Denikenas. 1968 m. išleidęs knygą „Dievų vežimai“. Atseit ateiviai nusileido Žemėje dar iki atsirandant dabartiniams žmonėms, atliko genetinius eksperimentus ir taip Žemėje „išvedė“ protingą rūšį, užsiimančia žemdirbyste, menais, tačiau esančią karinga. Sodoma ir Gomora buvo sunaikinti atominių sprogimų (taip pat skaitykite >>>>). Sandoros dėžė buvo elektrinis siųstuvas, leidęs Mozei bendrauti su ateiviais. Denikenas sakė, kad majų Kopano steloje pavaizduoti senovės astronautai su šalmais.

Senoviniuose pasaulio sutvėrimo mituose minimi į Žemę atvykę dievai. Daugumoje jų pagrindiniai dievai yra Saulės dievas (vyriškos lyties) ir Mėnulio (moteriškos) – kas rodo visų dalykų dvilypę esmę. Egipte tas dievas bu Ra (Re), Saulės spindulys, važinėjęs po dangų ugnies vežimu (kosminiu laivu?). Tokie sutvėrimo mitai yra visuotiniai.

Šumerų mite apie Gilgamešą gausu ugninių vežimų vaizdinių ir žmonių paėjimo į Dievo sodus paminėjimų. Z. Sitchen 1976 m. išleistoje knygoje „Dvyliktoji planeta“ pateikė aiškinimus apie iš dangaus (Nibiru planetos) nusileidusią Anunakių rasę. Prieštaringai vertinamą teoriją Z. Sitchen paremia savo iššifruotų dantiraščiu rašytų Šumero lentelių vertimais su nuorodomis į Bibliją. Nibiru planeta skrieja labai ištįsusia elipsine orbita, kurios periodas yra 3600 m. Joje gyvena reptilijų rasės: anunakiai, nefilimai, Biblijos milžinai... Jie nusileido į Žemę, kolonizavo ją, čia išgaudavo auksą ir kitus mineralus (žr. >>>>>). Kalnakasybos darbams jiems reikėjo darbininkų, tad jie atliko genetinius eksperimentus su mūsų protėvių DNR – ir sukūrė homo sapiens. Tvaną nibiriečiai sukėlė tam, kad sunaikintų jų sukurtų vergų rūšį, kuri sukilo prieš savo engėjus. Daugiau apie tai >>>>

Claude Vorilhon (arba Rael, g.1946 m.) įkūrė religinį judėjimą teigdamas, kad daugelį kartų buvo susidūręs su nežemiečiais, o taip pat skridęs į kitą planetą ateivių erdvėlaiviu. Ten sutiko tiek Elohimus, tiek genetiškai sukurtus „sekso robotus", jam padovanojusius nepakartojamą naktį. Jis aiškina, kad žmonių rasės sukūrė ateivių elohimų rasė (panašiai kaip Z. Sitchen). Judėjimas pasisako prieš evoliucijos teoriją ir remia žmonių klonavimą. Painting at Decani

Baalbeko platforma datuojama 8000 m. pr.m.e. Ji turi 60 blokų ir sijų – bazinis šumerų (anunakių; 60 x 60 = 3600 – Nibiru periodas) skaičius. Ant šios platformos graikai ir romėnai statė savo šventyklas. Legenda liudija, kad čia su savo ugniniu vežimu nusileido Saulės dievas Helijus (vieta paminima ir Gilgamešo mite).

Kitoje žemės pusėje, Velykų saloje abejingai į jūrą žvelgia beveik 14 tonų sveriančios statulos. Nežinomas nei jų atsiradimas, nei paskirtis. Yra spekuliuojančių, kad kai kurie anunakiams dirbę darbininkai, išraižę Naska linijas, nuskrido į Velykų salą ir pastatė statulas, panaudodami iš anunakių išmoktas technologijas.

Kiti monumentai (pvz., Danijos dolmenai ar Stounhendžas) irgi siejami su senovės astronautai. Tai ir Egipto piramidės, Peru Machu Pikču, Mikėnų kultūros ciklopų statiniai. Daugelis tautų turėjo herojus, tokius kaip anglų Merlinas, actekų Kuetzalkoatlis ar inkų Virakoča.

Pohnpei saloje Ramiajame vandenyne yra Nan Madolio griuvėsiai - savotiškas Machu Picchu. Nan Madol rifo pakrantė išraižyta žmogaus iškastų ir akmenimis grįstų kanalų apleistų prieš šimtus metų. Kam buvo atgabenti daugiatoniai bazalto akmenys ir kodėl tas darbas buvo užmestas?

1877 m. J.H. Neale iš „Montesuma Tunnel Co“ rausė tunelį per 50 mln. m. senumo lavos srautą Kalifornijos Stalo kalne. Jis rado kelis iečių antgalius, piestą ir grūstuvą. Iečių antgaliai buvo beveik pėdos ilgio, o akmeninis grūstuvas apie 4 colių skersmens.

Ant majų valdovo Pakalo (603-683 m.) sarkofago dangčio pateikta scena, kurią E. fon Denikenas aiškina kaip senovės astronauto atvaizdą (kitas aiškinimas – Pakalo kelionė į požemių karalystę). Daugiau žr. >>>>>

Meksikoje Queretaro provincijoje 7000 m. senumo petroglifas vaizduoja 4-ias figūrėles po dideliu ovalo formos objektu, tarytum skleidžiančiu šviesos spindulius.

Pinal de Zamorano (Queretaro) yra vietinių šventasis kalnas, esantis 50 km į rytus nuo sostinės. Ant jame esančių olų ir uolų yra piešinių, dažniausiai tik su šiame rajone sutinkamomis antropomorfinėmis figūromis, tačiau yra ir zoomorfinių ir gerokai mažiau geometrinių figūrų. Nustatyta arti 50 vietų su šimtais piešinių.

Čia esantis Pena de Bernal‘is, 1421 m. aukščio, yra aukščiausias monolitas Žemėje (aukštesnis už Gibraltaro uolą ir Pao de Acucar Brazilijoje). 16 a. Otomiai, remiami ispanų, įveikė čičimekų pasipriešinimą ir įsikūrė šiose vietose – taip susiliejus jų kultūroms.

Regioną apibrėžia trys šventosios vietos – pietuose įėjimą saugo Pena de Bernal, vakaruose dvi kalvos prie Pinal de Zamora, tiekiančių vandenį ir užtikrinančias gyvybę, Mecos (senolių arba Xita) buveinę, ir rytuose Cerro del Fronton, kur pasirodė dieviškasis Išpirkėjas.

Kasmet piligrimai lanko tas šventąsias vietas – vanduo, kalva ir kryžius yra trys elementai kulto, kilusio susiliejus Xitata, otomių saulės dievo, ir krikščionių kryžiaus vaizdiniams.

Carlos Martinez‘as tiki, kad po Pena de Bernal‘iu yra požeminis miestas, kurio gyventojai keliauja orlaiviais. Per astralines patirtis jis teigia matęs žalią kvarcą, skleidžiantį didelį kiekį šviesos, bei 60-70 m. aukščio sales su senosios kalbos simboliais ant sienų. Taip pat jis yra matęs ir NSO.

Anot legendų, šias vietas senovėje saugojo sargybinių šeima – 32 pėdų aukščio milžinai. O taip pat, kad švęsti ekvinokcijų čia rinkdavosi žmonės iš Čilės ir Peru vietovių.

Inkų valdovas Pačakuti Kusko karalystės valdymo sistemą pertvarkė Tahuantinsuyu (kečujų kalba, „keturių pusių žeme“), mat ją sudarė centrinė vyriausybė ir keturios provincijos, kurių kiekviena turėjo stiprų valdovą. Manoma, kad būtent Pačakuti pastatė Machu Picchu.
Marse yra panašių į dirbtinės kilmės darinių, kurių du pavadinti Nod ir Inca (81,8^oS-59,1^oW). Jie sudaryti tarsi iš aptvertų stačiakampių sričių - maždaug 4 mylių pločio (kaip pas inkus). Inkai tikėjo, kad juos lankė dievai iš kosmoso ir garbino besisukančius diskus primenančius NSO. Nod (83^oS-43^oW) panašus į civilizacijos darinį. Biblijoje Nodas buvo vietovė, į kurią Dievas išsiuntė Kainą - „į rytus nuo Edeno“ (Pr 4:16; pats žodis “nod” hebrajiškai reiškia „klajojimas“]).

Kijevo astronautas

Nuorodos: Pradžnaparamita-sutra, senoviniame rankraštyje, dievybė sėdi centre lotoso poza. Apačioje dešinėje yra du keisti objektai - tarsi ore kybotų skrybėlės arba ... disko formos NSO. Vienas jų turi du taškus, panašias į šliuzo angas. Jei tai skrybėlės, tai kur jas dėvintys asmenys?

Kijevo astronautas – vienintelė europietiška statulėlė su aiškiais „kosminiais“ atributais [tik keista, kad apie šį artefaktą yra mažai informacijos - bet galite paskaityti puslapį Kijevo paslaptys ].

Priešistorinių laikų japonų Dogu statulėlės vaizduoja būtybės, kurios tarsi dėvi skafandrus su dideliais šalmais, su skafandru sujungtais kniedytomis juostomis. Kai kurios statulėlės yra su plačiais akiniais (tarytum poliarizuoti akiniai apsaugai nuo saulės. Daugiau žr. >>>>

Kelios žmogaus kaukolės su iš jų kyšančiais ragais 1880-aisiais rastos Sayre laidojimo kalvoje, Pensilvanijos Bradfordo rajone. Jiems priklausę skeletai buvo anatomiškai normalūs, išskyrus, kad dėl 7-ių pėdų ūgio laikytini milžinais. Laidota, spėjama, apie 1200 m. Radinys yra dingęs.

Kosovo Visoki Decani vienuolyne paveikslo „Nukryžiavimas“ (1350) viršutiniuose dešiniajame ir kairiajame kampuose pavaizduoti objektai su žmonėmis viduje, kuriuos aiškina kaip skraidymo aparatus. Taip pat žr. >>>>

Irake rastos figūros, primenančios reptilijas. Jas primena ir šumerų dievai. Driežiagalviai iš Uro (Ubaido kultūra, 5 tūkst. m. pr.m.e., - ji pakeitė ankstesniąją Halafo kultūrą, gyvavusią pietų Irake, o vėliau išplitusią visame Šumere. Ubaido kultūra pasižymi tapyta keramika, dideliais triplaniais namais plačiai šeimai ir driežiagalvių figūrėlėmis, tiek vyriškos, tiek moteriškos lyčių. Figūra kairėje laiko kūdikį ir jį žindo. Figūra dešinėje ant pilvo turi įstrižas įrantas. Panašų driežiagalvių figūrėlių rasta Eridu.

Olos pagrindas yra 2 aukštyje, o viršus – 8 m. gylis apie 6 m. Atrodo, kad ola būtų iškasta žmonių. Vidurinėje ir didžiausioje iš trijų olų Baigong kalno, esančio Qinghai provincijos Qaidam baseino gilumoje, papėdėje viename gale yra apie 40 cm skersmens pusvamzdis, o kitas to paties skersmens vamzdis nueina į žemę ir matosi tik jo viršus. Prie įėjimo yra apie tuzinas vamzdžių, 10-40 cm skersmens, tiesiai įeinančių į uolą. 80 m nuo olos yra Tosono ežeras, kurio pliaže už 40 m, rasta daug 2-4,5 cm skersmens geležinių vamzdžių, kurie eina rytų-vakarų kryptimi. Jie yra įvairių keistų formų. Įdomu, kad vamzdžių yra ir ežere, kurių kai kurie pasiekia paviršių. Vietiniai vadina „nežemiečių reliktais“.
Tubes at China

Iliustracija iš 1400 m. knygos „Iliustruota keistų šalių apžvalga“, kurios antraštė: „Dži Gung šalis: Žmonės moka statyti skraidančius vežimus, su kuriais keliaujama toli esant palankiam vėjui. Tarmg laikais [apie 1700 m. pr. m.e.] Dži Gung žmonės skraidančiu vežimu pučiant vakariui pasiekė Yew Džo. Tarng išardė jų vežimą, tad jis negalėjo būti parodytas žmonėms... Vėliau papūtė rytų vėjas ir jis nuskrido atgal į savo šalį, [esančią už 5000 km] į vakarus nuo mūsų žemių“.

Tai bareljefo iš labirinto prie Toengt‘ingo ežero Jotuo saloje, Japonijoje, atgaminimas. Tsj‘i Pen Lai vadovaujama ekspedicija įvyko 1957 m. (2 m. prie žemės drebėjimą toje vietoje). Rasti keli bereljefai, vaizduojantys žmones keistais drabužiais, panašiais į astronautų skafandrus. Vienas piešinys tarytum vaizduoja Saulės sistemą. Trečia ir ketvirta planetos sujungtos linija. Piešinyje be Saulės yra 10 planetų. Tai nesunkiai duoda ryšį su Nibiru, planeta X... (daugiau apie NSO Japonijoje - Utsure Bune: liudijimas apie NSO Japonijoje)
UFO like relief

Wandjina petroglifai iš Kimberlėjaus, Australijos, yra apie 5500 m. senumo ir gali vaizduoti ateivius. Mitologiškai - tai žmonių protėviai iš Svajų laikotarpio (pasaulio kūrimo). Kai Wandjina užbaigė Žemės tvėrimą, jie ant uolų bei olose nupiešė savo atvaizdus, o tada patys „suėjo“ į uolas. Iš ten, sakoma,. jie stebi žmonių veiklą. Šie piešiniai yra labai seni, iš neatmenamų laikų, ir jų tiksli prasmė niekam nežinoma.
Tos figūros yra labai keistos, paprastai pieštos baltame fone, jų veidus supa ovalo formos juosta, trūki tik ties smakru. Nuo išorinio galvos kontūro sklinda spindulių linijos. Akys ir nosis sudaro vieną darinį, jos retai turi burną. Ant kūno yra vertikalūs dryžiai, besileidžiantys žemyn į rankas ir kojas.

^*) Morisas Džesupas (Morris Ketchum Jessup, 1900-1959) – amerikiečių fotografas, žinomas rašiniais apie NSO. 3-me dešimtm. dalyvavo ekspedicijose į Jukataną ir Peru. Išgarsėjo knyga „NSO atvejis“ (1955), kurioje teigė, kad NSO yra mįslinga tema, verta tolimesnių tyrinėjimų. Anot jo, tai tiriamieji „tvirto“ ir „ūkų“ pobūdžio aparatai. Taip pat juos siejo su senovės paminklais ir „supermokslu“ (ką vėliau ėmė teigti ir E. fon Denikenas). Kitos jo knygos: „NSO ir Biblija“ (1956), „NSO metraštis“ (1956) ir „Išplėstasis NSO atvejis“ (1957); paskutinėje pasiūlė paaiškinimą, kad trumpalaikiai reiškliniai Mėnulyje kažkaip susiję su NSO veikla. Jo pagrindinė „skraidančių lėkščių“ gija primena R. Šeiverį – būtent, kad „gerųjų“ ir „blogųjų“ ateivių grupės kišasi į Žemės reikalus. Jis, kaip ir kiti to meto šios temos atskleidėjai, buvo susipažinęs su J. Blavatskajos alternatyviąja žmonijos priešistore.
Jo gyvenimas nelabai nusisekė, o knygos nebuvo gausiai perkamos. 1959 m. balandžio 19 d. jis susisiekė su Manson Valentine ir sutarė susitikti su juo kitą dieną, nes atseit, jis turi nepaprastų žinių apie „Filadelfijos eksperimentą“. Tačiau ryte buvo rastas negyvas automobilyje, pilname išmetamųjų dujų. Oficiali mirties versija yra savižudybė, tačiau kai kas laiko jo mirtį paslaptinga ir sieja su jo žiniomis apie „Filadelfijos eksperimentą“.