|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Paleovizitai: ieškant įrodymų
Iš tikro, jei vizitai gausiai pavaizduoti mituose ir piešiniuose, tai kodėl nebuvo palikta jokio varžto, jokios detalės iš nežinomo metalo ar kt. apčiuopiamų dalykų? Ir tame klausime yra kažkiek prasmės... Tačiau kas tai gali būti ir kaip atrodytų? Dievas naudojo veržlinį raktą? Dievas šmaikštus, tačiau ne piktavalis, A. Einšteinas Galbūt, kai Žemėje dar net nebuvo dinozaurų, po ją jau važinėjo technika? Arba bent jau kažkas, kame naudoti varžtai, indukcinės ritės ir neaiškūs metaliniai rutuliukai? ... akmuo buvo surastas beveik atsitiktinai. Ieškodami meteorito skeveldrų MAI-Kosmopoisk nariai šukavo laukus Kalugos srityje. Ir jei ne Dmitrijaus Kurkovo, nusprendusio apžiūrėti, kaip atrodė, paprasto akmens gabalą, įžvalgumas, - ši istorija nebūtų įvykusi. Kai nuo akmens nubraukė purvą, jo nuoskiloje aiškiai pasimatė kažkokiu būdu į vidų patekęs apie 1 cm
ilgio ... varžtelis. Kaip jis ten atsidūrė? Nukrito iš traktoriaus? Numestas, o vėliau įmintas, įspaustas į uolieną? Tačiau
varžtas su veržle gale (arba tai, į ką objektas taip pat panašus ritę su ir dviem diskais) buvo į akmenį įaugęs tvirtai. Taigi,
jis į akmenį pateko dar tais laikais, kai akmuo dar buvo nuosėdomis, dugno moliu. Iškrito iš katerio? Niekai kam kažkam
Taigi?.. Buvo ir tokia prielaida: varžtas į akmenį pateko po sprogimo metu per karą. Tačiau sprogimų specialistai nustatė kad nėra jokių tam būdingų charakteristikų. Be to varžtelis virto akmeniniu. Tai geriau nei kas kita liudija kad jis akmenyje jau šimtai milijonų metų. Kruopšti cheminė analizė parodė, kad Fe atomai difundavo, t.y. perėjo į akmenį iki 0,5 cm, o jų vietą užėmė iš akmens atėję silicio (Si) atomai. Taip susidarė ovalinis geležingas kokonas ir dabar aiškiai matomas. Tas reiškinys įprastas paleontologams ir geologams-litologams; jie puikiai žino, kad viska, kas randasi akmenyje milijonus metų, anksčiau ar vėliau tampa akmeniniu. Tačiau yra ir dar įspūdingesni artefakto senumo įrodymai rentgeno nuotraukos aiškiai rodo, kad akmenyje yra ir kitų, nematomų dalykėlių, tame tarpe du mikroskopiniai. Artefaktas jau pabuvojo dešimčių specialistų rankose. Ir kas išsiaiškinta? Nustatyta, kad jis į akmenį pateko iki šiam sukietėjant tad jo amžius sutampa su akmens amžiumi. Dėl jo nuomonės pasidalino į dvi stovyklas. Vienos jų atstovai įsitikinę, kad jis susijęs su technogenišku gaminiu ir visuose techniniuose institutuose neatsirado nė vieno, tuo suabejojusiu. Kiti mano, kad tai fosilija. Kai kurie net nurodo panašų analogą krinoidėją, jūrų leliją. Tačiau šios srities specialistas, apžiūrėjęs artefaktą, pasakė, kad niekada nematė tokių didelių ir tokios formos krinoidėjos. Taigi, kas gi šiukšlino vandenyno dugną metaliniais daiktais devono arba paleozojaus akmens anglies periodo laikais? Apsispręsti dėl hipotezių nelengva. Štai kelios jų grupės. Ufologinės. Jei NSO skraido kur nori ir kada nori, tai jie galėjo pasirodyti ir prieš milijonus metų. Visatoje gali egzistuoti tūkstančiai civilizacijų, galinčių pasiekti Žemę . Ir čia pašiukšlinti. Kosmoso šiukšlė. O kodėl jo, atitrūkusio nuo raketos, negalėjo atnešti žvaigždžių vėjas? Protocivilizacijos veikla. Tai populiariausia versija, tačiau kategriškai atmetama mokslininkų. Juk
jei kažkas prieš milijonus gamino varžtus, tai kodlė nerandame juos gaminusių kombinatų.
Ateities civilizacijų veikla. Už ir prieš panašūs, kaip ankstesniu atveju. Šios hipotezės naudai kalba faktas, kad keisti artefaktai randami praktiškai visuose praeities sluoksniuose. 1844 m. Kingudo karjere Milfilde (Britanijos šiaurėje), kaip pranešė seras Deividas Briusteris, rasta plieninė vinis, maždaug coliu (2,5 cm) kartu su galvute įaugusi į smiltainį. Vinies smaigalys buvo molio sluoksnyje ir visiškai surūdijęs. 1851 m. aukso ieškotojas Chairemas maždaug kumščio dydžio auksingo kvarco gabale rado tik šiek tiek rūdžių apimtą vinį. Tų pačių 1851-ųjų birželį Dorčesteryje (JAV) tarp akmenų, sprogimu atskeltų nuo uolos, visų susirinkusių nuostabai, rasti du metalinio daikto, sprogimo perplėšto pusiau, gabalai. Juos sujungus dalys sudarė varpo formos indą: 4,5 colio aukščio, 6,5 colio ties pagrindu ir 2,5 colio ties viršumi pločio, kai sienelių storis buvo 3 mm. Metalas pagal išvaizdą priminė cinką arba lydinį su didele sidabro dalimi. Paviršiuje matėsi 6-i žiedo ar puokštės atvaizdai, padengti grynu sidabru, o aplink apatinę indo dalį vynagienojas, irgi padengtas sidabru.arba vainikas. Visa tai buvo atlikta kokybiškai. Tas keistas indas buvo 4,5 m gylyje. 1852 m. netoli Glazgo (Škotija) iškastame anglies gabale netikėtai aptiktas keisto pavidalo instrumentas. 1968 m. JAV Jutos valstijoje Viljamas Maisteris rado du ryškius žmogaus batų atspaudus, kurio kairysis batas kulnu buvo užmynęs trilobitą kurio liekanos buvo suakmenėjusios kartu su antspaudu. O juk trilobitai planetoje gyveno prieš 400-500 mln. m. O štai Ekvadore rasti papuošalai iš platinos, kurios lydimosi temperatūra apie +1800o. Kasinėjant Irake rastas galvaninis elementas, kurio amžius apie 4 tūkst. m. (daugiau apie tai >>>>>); ten pat rastos ir galvaninės dangos. Bato atspaudas rastas smiltainyje Gobi dykumoje; jo amžius apie 10 mln. m. apie tai pranešė rašytojas fantastas A. Kazancevas. O panašus atspaudas, tik kalkmeninio luite, rastas ir JAV Nevados valstijoje (išsamiau skaitykite >>>>>)... Porcelianinė aukštos įtampos stiklinė, apaugusi suakmenėjusiais moliuskais... Rusijos anglies šachtose radiniai dar keistesni: plastmasinės kolonos, geležinis metrinis cilindras su apvaliais geltono metalo intarpais... Galima vardinti ir toliau... Taigi, nepaiškinamų radinių netrūksta. Iš kur jie kilę? O gal tuos daiktus liekė nežemiškų būtybių rankos... Dogono astronomija Taip pat skaitykite:
Vartų į žvaigždes rankraščiai Karlas Saganas išsakė prielaidą, kad nenuginčijame
faktu galėtų būti, jei kokiame nors mite būtų aiškiai išdėstyti astronominiai faktai, apie kuriuos senovėje tiesiog žinoti negalėjo. Ir likimo ironija
1950 m. buvo paskelba apie astronomines dogono genties (Mali, Afrikoje) žinias, ypač Sirijaus atžvilgiu arba kad mūsų Paukščių takas yra
spiralinės formos žvaigždžių sistema (daugiau apie tai >>>>> ). Bet ir čia
iškilo abejonės, kad tai gali būti sugedusio telefono pasekmė t.y., tyrinėtojai pabandė išdėstyti mitus panaudodami šiuolaikinę terminiją. Tačiau tai
irgi nepagrįsta, nes Marselis Griolis, tirdamas Afrikos gentis, laikėsi principo
aprašyti ir tik aprašyti, nepateikiant jokių interpretacijų. Vis tik pastebima ir silpna vieta. Dogonų galimybes viršijančios astronominės žinios (ši anomalija nenuginčijama)
vis tik neatrodo tobulomis jų nežemiškiems mokytojams. Nes kodėl jie sakė apie Sirijų B, kaip mažiausią ir sunkiausią
(tankiausią) žvaigždę, juk galaktikoje yra ir mažesnių, ir tankesnių žvaigždžių. Arba, kodėl minimi tik 4-i Jupiterio palydovai?
Buvo iškelta misionieriaus hipotezė. Mat pas dogonus 3-me dešimtm. darbavosi katalikiškosios
Baltųjų tėvų4) organizacijos nariai. Galėjo būti, kad kuris nors jų, pastebėjęs padidintą dogonų susidomėjimą
Sirijumi, nusprendė praturtinti jų žinias apie tą žvaigždę (o ir astronomiją, aplamai). Juk būtent 3-me
dešimtm. Sirijus buvo tapęs daugelio publikacijų tema. Bet vėl o kodėl tik 4-i Jupiterio palydovai, jei tuo metu jau buvo žinomi 9-i?!
(o gal misionierius tebuvo girdėjęs tik apie Galilėjaus atrastuosius?)
Bendrai imant, dogonų astronomijai būdingas chronologinis daugiasluoksniškumas. Pirmajam jų priklauso vaizdiniai,
būdingi archaiškai kultūrai (pvz., jie žino tik plika akimi regimas planetas). Antrasis (kaip apie Jupiterio palydovus) atitinka
Galilėjo epochai. Ir pagaliau, trečia, žinios apie Sirijų ir spiralinę
galaktikos struktūrą atitinka 20 a. pradžią. Ir keista, kad misionierius, vietoje to, kad skleistų krikščionišką mokymą, staiga ėmė dėstyti astronomines žinias.
Todėl D. Hermanas3) patobulino misionieriaus hipotezę atseit, dogonai surengdavo astronominę
apklausą kiekvienam atvykusiam pas juos svetimšaliui. Taip galėjo susidaryti įvairių epochų astronominių
žinių suplakimas. Bet jaučiate kaip viskas pritempiama... Kažkaip keistai visa tai atrodo...
Ir pats D. Hermanas situaciją laiko beviltišku atveju nei patvirtinti, nei paneigti neįmanoma. Jis netgi paironizuoja:
Negi tarpžvaigždiniai keliautojai, praskrisdami pro Jupiterį, nemokėjo skaičiuoti bent iki penkių?
Įdomesnės išvados gaunamos iš mitologinės ir etnografinės tų žinių analizės. Tos žinios ne tiesiog
įtrauktos į mitų sistemą, bet ir jų kiekvienas motyvas turi archaišką ir daugiasluoksnį turinį. Štai Sirijaus B
(Po dogonams) sukimasis apie Sirijų A (Sigą) simbolizuoja apipjaustymo apeigas. O iš kitos pusės, abu
dangaus kūnai asocijuojami su dviem populiariais mitų personažais; ir apie Sirijaus palydovo judėjimą
sakoma: tai baltasis lapinas Jurugu sukasi aplink savo moteriškąją dvynę Jazigi ir negali jos pasiekti. O
pagal įprastą mitologijoje makrokosmo tapatinimą su mikrokosmu (žmogaus kūnu), dogonai dangaus kūnų
judėjimus ratu prilygina kraujo cirkuliacijai. Ir tokių daugiasluoksnių motyvų galima išvardinti daugybę ir
juose nepastebima loginių įtrūkimų, kurie galėjo atsirasti skubotai įterpiant į senąją mitinę struktūrą naują mokslinį turinį.
Apie solidų dogonų astromitologijos amžių galima spėti iš jų pagrindinės Sigos šventės. Kas 60 m.
pravedamos Sigos ceremonijos todėl, kad Po apie Sigą apsisuka kas 50 m (o tai teisinga ir pagal šiuolaikinį
Ar nepatenkam į akligatvį? Yra ir šviesos spindulys. Labai praverstų patikrinimas tų dogono žinių, kurie
nėra šiuolaikinio mokslo patvirtinti, bet ir nepaneigiami. Tarkim, dogonai teigia, kad apie Sigą, be Po dar
sukasi dar viena nematoma žvaigždė Emėja. Būtent 3-me dešimt, kai kurie astronomai pareiškė, kad ją matė
per teleskopą. Šiuo metu tas Sirijaus C buvimo klausimas dar tebediskutuojamas. Kai bus tvirtai įrodyta, kad
Sirijaus C nėra, labai sustiprės misionieriaus hipotezė. Pats Sirijaus C patvirtinimas kol kas neduos
pranašumo, bet jei pasitvirtins jos savybės, kurias priskiria dogonai (ji didesnė už Po, 4 kartus lengvesnė už
Po, sukasi aukštesne trajektorija ir, be to, turi du palydovus), tai bus aišku, kad joks misionierius tų žinių suteikti negalėjo.
Vertas dėmesio ir kitas aktas: žinodami, kad Po orbita aplink Sigą yrą ištęsta, dogonai aiškina, kad kai
Po priartėja prie Sigos, ši ima šviesti ryškiau. Tai patikrinti ėmėsi Charkovo astronomas A.V. Archipovas1).
Palyginęs ryškumo matavimų duomenis per pusantro šimtmečio, jis padarė išvadą, kad Sirijaus ryškumas tikrai svyruoja, - ir tas periodas maždaug 50 m.!
Bet ir tai dar ne viskas! Anot dogonų, pirmaisiais žmonių gyvenimo Žemėje metais, Po žvaigždė
sprogusi plykstelėjo, o tada 240 m lėtai blėso, kol tapo nematoma žmogaus akiai. Ir iš tikro, tokį Sirijaus B
virtimo baltąja nykštuke palaiko ir šiuolaikinės mokslinės hipotezės, be to,
kai kurie rašytiniai šaltiniai leidžia spėti, kad tai įvyko žmonijos istoriniu laikotarpiu.
O štai V.V. Rubcovas2) išdėstė originalų požiūrį, atkreipęs dėmesį į dievo Tištrija vardą. Jis pas senovės
iranėnus įkūnijo Sirijų ir jo etimologija ateina iš senovės indoeuropiečių termino, reiškiančio trys žvaigždės.
Tai apie trinarę Sirijaus sistemą žinojo ne tik Afrikoje?! Be to Trištrijos įvaizdis artimas senovės graikų
trigalviui Cerberiui, pragarą saugančiam šuniui. O tai savo ruožtu atskleidžia naują pluoštą prasminių sąryšių.
Eurazijoje buvo paplitęs bendras mitologinis žmogaus kovos su šunimi motyvas, turėjęs dangišką
projekciją į žvaigždę-šunį, kuri bando nutrūkti nuo grandinės, grasindama visam pasauliui. O dabar prisiminkime,
kad senovės tautos Sirijų vadino Šunimi, o dogonams Sirijų lydinčią žvaigždę simbolizavo baltasis lapinas (irgi šunų šeimos atstovas).
Matyt, afrikietiški-azijietiški motyvai turėjo bendrą šaltinį. Apie jį neaiškiai leidžia spėti pasakojimas, kad
kadaise viena Sirijaus sistemos žvaigždžių kėlė didelę grėsmę aplinkiniam pasauliui, tačiau kažkokiu būdu
buvo nukenksminta. Anot V. Rubcovo, tai galėjo turėti realų pagrindą ir tai kalba apie kažkokios supercivilizacijos įsikišimą.
Aišku, tai tik drąsios hipotezės apmatai, kai dar daug ką reiktų patikslinti. O ir kalbėti apie Ateivius iš Sirijaus rizikinga,
nes ten sąlygos nepalankios protingos gyvybės atsiradimui. Bet ši hipotezė bent paaiškina, kodėl ateiviai galėjo tą istoriją pasakoti žemiečiams... Beje, Malyje gyvena ir bambarų tauta, kuri Sirijaus žvaigždes vadina pažinimo žvaigždėmis, o patį Sirijų pirmaprade žvaigžde, nes, atseit, gyvybė atėjo iš Sirijaus... Taip pat skaitykite:
Vartų į žvaigždes rankraščiai 1) Aleksejus Archipovas ( g. 1959 m.) ukrainiečių astronomas, vertėjas, kosminių anomalijų žinovas. Disertaciją apie nežemiškas civilizacijas (Mėnulio apgyvendinimą) apsigynė 1998 m. (prieš tai tik 1726 ir 1740 m. Nyderlandų Utrechto un-te buvo apgintos disertacijos apie gyvenimą Mėnulyje). Daug laiko skyrė Jupiterio dekametrinio spinduliavimo tyrimams ir netradicinių nežemiškų civilizacijų paieškos būdams. Parašė mokslinių ir mokslo populiarinimo knygų: Trumpa Mėnulio paslapčių enciklopedija, Selenitai, Neįmintos Visatos mįslės (2004)... Laiko, kad nežemiečiai iš Mėnulio stebi Žemę. Domisi rytų filosofijomis ir yra išvertęs nemažai šios srities knygų. 2) Vladimiras Rubcovas (19482013) ukrainiečių filosofas, ufologas, senovės civilizacijų tyrinėtojas, knygų apie nežemiškų civilizacijas autorius. Dirbant Kalinine jo adovu buvo Tunguskos meteorito tyrinėtojas A. Zolotovas. Disertacijos tema apie filosofinius-metodologinius kontaktų su nežemiečiais aspektus (1984). Jį domino ir senovės Indijos paslaptys, o taip pat dogonų astronominių žinių kiltis (straipsnis kartu su J. Morozovu Sirijus, kurio nežinome, 1978). Paminėtinos knygos: NSO ir šiuolaikinis mokslas (1991, su J. Platovu), Tunguskos paslaptis (2009)... 3) Diteris Hermanas (Dieter Bernhard Herrmann, 1939-2021) vokiečių astronomijos istorikas ir mokslo populiarintojas, Ceiso Didžiojo planetariumo Berlyne direktorius (1987-2004). Televizijoje 14 m. vedė populiariojo mokslo laidą AHA. Užsiėmė ankstyvojo astrofizikos vystymosi istorija ir kiekybinių metodų taikymu mokslo istorijoje; intensyvia pedagogine veikla. Parašė apie 45 knygas, apie 150 mokslinių ir apie 2000 populiarių straipsnių. 4) Baltieji tėvai, oficialiai Afrikos misionieriai (Missionarii Africae) apaštališkojo gyvenimo katalikiškoji draugija, pirmojo Alžyro archivyskupo Š. Lavižerio įkurta 1868 m., o oficialiai Pijaus X įteisinta 1908 m. Draugijos tikslu buvo afrikiečių vaikų, kurių tėvai mirė iš bado ar ligų, auklėjimas (ypač daug našlaičių buvo šiaurės Afrikoje po 1867 m. badmečio). Vėliau jie savo veiklą išplėtė užsiimdami pagalba vargšams, pamokslavimu ir misionieriška veikla. Prancūzų Sudane (dabart. Malyje) jų misija įsteigta 1894 m. Šiuo metu draugija turi per 1400 narių. Jų veikla vyksta misionieriškose bendrijose, kuriose negali būti mažiau 3 asmenų. 
Daugiau neaiškių užuominų
Objektas (DM93-083), esantis Kanados Arktyje esančios Axel Heiberg'o salos senuosiuose
rinkiniuose, primena fosilizuotą žmogaus pirštą. Jo amžius būtų 100-110 mln. metų, t.y.
kreatoceno periodo. Rentgeno nuotrauka rodo viduje esančias tamsias sritis, kurios gali
būti aiškinami kaip kaulai ir sąnariai. Tų sričių tankis mažesnis nei jas supančio akmens.
Priešistorinių laikų japonų Dogu statulėlės vaizduoja būtybės, kurios tarsi dėvi
skafandrus su dideliais šalmais, su skafandru sujungtais kniedytomis juostomis.
Kai kurios statulėlės yra su plačiais akiniais (tarytum poliarizuoti akiniai apsaugai nuo saulės. Daugiau žr.
>>>>>
Ant majų valdovo Pakalo (603-683 m.) sarkofago dangčio pateikta scena, kurią E. Von Denikenas aiškina
kaip senovės astronauto atvaizdą (kitas aiškinimas Pakalo kelionė į požemių karalystę). Daugiau žr.
>>>>>
15 a. Filippo Lippi paveikslo La Madonna e san Giovannino, saugomo Florencijos
Vecchio rūmuose, tamsi ovalo formos dėmė viršutiniame dešiniajame kampe atrodo tarsi būtų judantis objektas,
nes jį įdėmiai stebi dvi figūros, žmogaus ir šuns, esančios fone. Tai nepaaiškinama jokia ikonografine tradicija. Papildomai skaitykite:
|
prireikė tempti nuo dugno iškeltą akmenį į apleistą kolūkio lauką greta išnykusio Znamia (Vėliavos) kaimo. O vėliau
autoritetingai pareiškė ir geologai, kad tam akmeniui ne mažiau nei 300-320 mln. m.
