Lemūrija yra vėlyvesnis pavadinimas žemių, kurie kadaise buvo Mu
proto-žemynu. Mu suirimas ir panirimas po vandeniu nebuvo vienas įvykis, o kataklizmų seka, prasidėjusi 
 maždaug prieš 35 tūkst. m. Kai kurios jo dalys išliko ir buvo pavadintos Le-Mu-Ria. Mu 
žemynui galėjo priklausyti vakarinė JAV ir Kanados pakrantė. Salose yra vietų, kaip Vėžlio 
kalnas Orkų saloje*), kurio amžiaus nepavyksta nustatyti. San Chuano salose yra tunelių, iš 
kurių išneriama Arizonoje, hopių krašte. Katastrofos metu lemūriečiams ir jų dangiškiesiems 
giminaičiams teko būti po žeme ilgą laiką. Būtent todėl sukurta išvystyta tunelių sistema.
maždaug prieš 35 tūkst. m. Kai kurios jo dalys išliko ir buvo pavadintos Le-Mu-Ria. Mu 
žemynui galėjo priklausyti vakarinė JAV ir Kanados pakrantė. Salose yra vietų, kaip Vėžlio 
kalnas Orkų saloje*), kurio amžiaus nepavyksta nustatyti. San Chuano salose yra tunelių, iš 
kurių išneriama Arizonoje, hopių krašte. Katastrofos metu lemūriečiams ir jų dangiškiesiems 
giminaičiams teko būti po žeme ilgą laiką. Būtent todėl sukurta išvystyta tunelių sistema. 
Atlantai buvo labai moksliškai išsivystę žmonės, mažai paisę gamtos dėsnių ir galimų 
pasekmių. Jų visuomeninė sistema buvo patriarchalinė, o lemūriečių  matriarchatinė. Atlantai 
buvo apsėsti galios siekio ir valdžios gamtai, galbūt, ir pačiai Žemei. Jie bandė įvairias 
technologijas: lazerius, branduolinę energiją ir pan. Jų veikla ir eksperimentai sukėlė 
katastrofą. Atlantidos Raudonųjų žemių skilimas prasidėjo
maždaug tuo pačiu metu kaip ir Mu. Tačiau atlantai tebetęsė savo bandymus. Apie 12-10 tūkst. m. pr.m.e. atlantai ėmė 
eksperimentuoti su Žemės pluta. Tai turėjo pražūtingas pasekmes. Dangus griuvo tiesiogine 
prasme  įvyko tai, kas daugelio tautų mituose įvardijama kaip Tvanas.
Žemynai skilo ir ėmė tolti vienas nuo kito (ir Amerikos tebetolsta nuo Afrikos).
Kai Vyresniosios rasės pamatė, kad reikalai neatšaukiami, teko imtis drastiškų priemonių, kad bent kas būtų išsaugota.
Kad nebūtų ištrinti akašų įrašai. Legenda pasakoja, kad prieš 
pat Lemurijos žlugimą, Sanat Kumara, Saulės brolijos pirmtakas Aramu Muru ir 12 kitų 
Gyvačių viešpačių pavedė paimti įrašus ir kitus galios ženklus ir paslėpti įvairiose žemės 
vietose. Tos būtybės buvo mišrūs Ananakių ir Vyresniosios Aserų rasės vaikai.
Tos grupės arba Žiedai, kaip imta vadinti vėliau, kaip bazinės genetinės linijos ar klanai, yra kiekvienoje kultūroje:
1. Nagai Indijoje (sanskritu 
gyvatės);
2. Majų pirmieji gyvatiškieji karaliai, Karamaya ir Naga Maya;
3. Vėlesnieji gyvatiškieji karaliai Kukulkanas ir Quetzalcoatl'is, įkūrė majų Itza kultūrą;
 4. Lung drakonai Kinijoje (įdomu, kad senovėje jie vadinti Naga)
4. Lung drakonai Kinijoje (įdomu, kad senovėje jie vadinti Naga)
5. Amarus ir Con Ticci Viracocha (Peru); 
6. Sakoma, kad Zoharas (pradinė kabalos knyga) perėjo iš Adomo Nojui,
o vėliau Abraomui, kuris imigravo į Egiptą.
7. Ankstyvasis žynių kultas buvo įkurtas, kad rūpintųsi Messah arba Krokodilų viešpačiais, 
kurie Adomui (ar Amenui  Saulės dievui) tvirtino esą jų Kamara. Pirmieji egiptiečiai, statę piramides, buvo vadinami Naga
8. Actekai perėmė Centrinės Amerikos kultūras ir turėjo dievybę Koatlkue, kuri vilkėjo gyvačių 
odomis ir dažnai vaizduojama su dviem drakoniškomis galvomis;
9. Šumerų mituose deivė Tiamiatė galėjo sunaikinti bet kurį, kuris metė iššūkį jai 
išskyrus Babilono dievą Marduką, kuris dangaus mūšyje užmušė Tamiatę,
o iš jos kūno sutvėrė dangų ir žemę. Iš jos drakoniškojo kraujo radosi žmonės.
10. Sakoma, kad Nidhoggyra požemių drakoniškasis tėvas, norvegų žinomas kaip Niflheimas.
Kiti Žiedai yra nežinomi (nors ne visai) ir prarasti. Galbūt jie yra Šiaurės kraštuose. 
Kiekvieną Žiedą sudarė 13 žynių vyrų ir 13 moterų, iš kurių vienas buvo išrenkamas 
simboliniu dvasiniu vadovu arba Amaru (Muru  vyrams ir Mayu  moterims).
Vėliau užrašyta, kad panašus reiškinys vyko Atlantidoje su kai kuriais tų
gyvatiškųjų viešpačių, Vienatinio sūnumis, kurie pbuvo išrinkti paimti atlantų įrašus bei
mokymus ir išskirstyti po aplinkines teritorijas. Jie įsteigė kelias kolonijas, tarp kurių buvo Pitagoro 
mokykla, Delfio mokykla, Ameno mokykla, Egiptas, kur, kaip sakoma, Smaragdo lentelė**)  
buvo pakasta po Sfinksu. Pasakojama, kad vėliau, žlugus Egiptui, Smaragdo lentelę paėmė Nefertitė,
Akhenaten karalienė, buvusi Kumara ir studijavusi Andų kalnuose esančioje Septynių spindulių brolijoje, ir nugabeno į Jukataną.
Kitos tiesos, perteikiamos mituose ir legendose:
Methusala, atėjęs į drakono žynių ordiną jaunystėje, žinomas nepaprastai ilgu gyvenimu. 
Sklinda gandai, kad Melchisedeko ordinas turėjo daug drakonų viešpačių. Mitinis Merlinas iš 
Artūro dvaro tapo drakonų burtininku sulaukęs 20-ies ir, tikriausiai, tapo drakonų viešpačiu. 
Amerikos indėnų mitologijoje yra drakono žynių pasitarimas, vykęs maždaug prieš tūkstantį 
metų dakotų Juodųjų kalvų rajone  prieš sugrįžtant jaunesniesiems broliams ir užkariavimo 
erą. Jis paskleidė mokytojus po indėnų tautas, kad suaktyvintų tam tikras senovines apeigas. 
Genčių veiklą stebėjo Griaustinio būtybės, galingos drakoniškos jėgos bendravusios su 
žemiečiais per du raguotuosius žynius ir vieną raguotąjį, atėjusį iš dangaus skraidančiu šviesos laivu.
 
Europoje, atrodo irgi buvo slaptųjų drakoniškų draugijų, kurių vieną, Rex Deus įsteigė 
Romos imperatorius Žygimantas, save kildinęs iš 12 a. tamplierių riterių.
Ir su šiais susijusi Siono priorija, siekusi sugrąžinti
Merovingų kraujo liniją į valdžią. Europos mitologijoje yra Didžioji Baltoji brolija.
Sanat Kamara įsteigta Saulės brolija. Sakoma, kad Sanat Kumara yra tiesioginis palikuonis Kumarų, kurie į Žemę
nusileido iš Veneros kartu su Hatorėmis.
Kumara mūsų dabartiniu supratimu reiškia gyvatiškieji androgenai, nors tiksliau 
verčiamas kaip 'Tėvas', Senosios rasės atstovas. Nuorodas į Kumara randame indų 
Puranuose, kur jie yra pirmieji tantra jogos mokytojai, Ti ir Tiye palikuonys. Taip pat Biblijoje ir 
Korane daugybę kartų minimi 'švytintieji'. Kumarus, kaip įkūrėjus, gerbia teosofai, kurie taipogi 
sako, kad Sanat Kamara liko Žemėje tūkstančius metų kaip Iškilusis mokytojas.
Majams tie gyvatiškieji šventikai buvo Quetzalcotal'iai ir Kukulman'ai. O actekai vėliau 
savo valdovus vadino Montesuma. Egipte buvo Džedai (stipriosios gyvatės),
pas britų druidus  Adder'ai, Graikijoje  Dactyloi.
Ryški Aušrinė sieta su žmonijos gelbėtojais ir nemirtingaisiais. Apr 22:16 sakoma:
Aš esu Dovydo atžala ir palikuonis, žėrinti aušrinė žvaigždė.
Blyškiaveidis Quetzalcotal, turėsiantis grįžti po penkių pilnų Aušrinės ciklų (Chilam 
Bilam). Venera turi didelę reikšmę indėnų dvasiniame gyvenime. Ar atsitiktinumas, kad tiek inkų, tiek
hopių, tiek
majų pranašystės remiasi Veneros kalendoriumi?
Pranašas Danielis aprašo savo Sanat Kamara, kurį vadina Amžinuoju, viziją:
Man bežiūrint, sostai buvo pastatyti,
ir Amžinasis atsisėdo savo soste.
Jo apdaras buvo baltas kaip sniegas,
o ant jo galvos plaukai tarsi gryna vilna;
jo sostas buvo ugnies liepsnos,
o sosto ratai plieskianti ugnis.
Ugnies upė sruvo ir tekėjo iš jo Artumo.
Tūkstančių tūkstančiai jam tarnavo
ir miriadų miriadai pas jį stovėjo. (Dan 7:9-10)
Vis stebėdamas nakties regėjimus,
mačiau tarsi žmogaus sūnų, ateinantį dangaus debesimis.
Jis priėjo prie Amžinojo, ir buvo jam pristatytas.
Ja, buvo duota valdžia ir garbė, ir karalystė,
idant jam tarnautų visų kalbų tautos ir gentys.
Jo valdžia yra amžina valdžia, tverianti amžinai,
Jo karalystė niekad nebus sunaikinta (Dan 7:13-14)
 
Pachi-Moma ir jos dukterys
Šventieji raštai sako, kad Amaru Muru tapo pirmuoju inkų Saulės žyniu-valdovu ir todėl 
vadintas Manko Kapak. Ka-pak reiškia dvasiškai iškilus arba gyvatės išminties turėtojas.
Po karūnavimo, Manco Kapac paėmė vieną valdžios simbolių, didįjį Saulės diską, iš 
Septynių spindulių šventyklos ir pakabino jį pagrindinėje inkų šventykloje, Intiwasi, pastatytoje Cuzco (Peru).
Anksčiau Saulės diskas kabojo Lemūrijos brolijos šventykloje. Pakabindamas Intuwasi, 
Manco oficialiai parodė Kumarų ryšį su Peru Saulės brolija. Vėliau, užpuolus ispanams, 
Saulės diskas buvo gražintas į Septinių spindulių šventyklą, kur liko iki 1987 m.
Penktojo Saulės ciklo belaukiant
 Inkai laukia Amaru sugrįžimo, majai laukia Quetzalcotal, o krikščionys  Antrojo Jėzaus 
sugrįžimo. Argi ne glumina, kad visi jie laukia to patys dalyko, manydami, kad tik jie vieni žino paslaptį.
Inkai laukia Amaru sugrįžimo, majai laukia Quetzalcotal, o krikščionys  Antrojo Jėzaus 
sugrįžimo. Argi ne glumina, kad visi jie laukia to patys dalyko, manydami, kad tik jie vieni žino paslaptį.
Inkai, dievų palikuonys, Kumarai, Amaru Muru, Kristaus vaikai, Saulės vaikai. Amaru 
Muru priskiriama daug šventų vietų inkų imperijoje, Manco Kapac ir Kapac Cuna, Lemūrijos 
Saulės brolija pastatė megalitines Peru šventyklas, tokias kaip Tihuanaco, Sacsayhuaman, 
Ollantaytambo ir Machu Picchu. Tokios vietos nusitęsia iki Uolėtųjų kalnų ir dar toliau į 
Kanadą. Anot inkų ir majų, tos vietos kadaise buvo skirtos bendravimui tarp Žemės vaikų ir ateivių iš žvaigždžių.
Atskira tų Kumarų šaka buvo Virococha, mišrūs Amaru vaikai. Pasakojama, kad jie buvo 
aukšti, beveik dukart aukštesni už dabartinius žmones, rusvais plaukais, mėlynomis ir 
žalsvomis akimis (tai minima konkistadorų užrašuose). Virococha valdovai visada sieti su 
gyvate ir kaip gavusieji žinias iš Drakonų viešpačių.
Kai kurie tie šventikai karaliai į savo karališką vardą įtraukdavo quechuan gyvatės 
pavadinimą, Amaru  kaip paskutinis inkų imperatorius Sayri Tupac Amaru. Sayri tėvas 
Manco capac buvo už pasipriešinimą nužudytas ispanų kareivių. Sayri tuo metu buvo 5 m. 
amžiaus, stebėjo tą bausmę ir buvo paimtas į vienuolyną. Sayri nebuvo toks aukštas, kaip jo 
protėviai, tačiau ūgiu išsiskyrė iš inkų. 1561 m., pagal ispanų kronikas, Sayri Tupac buvo 
rastas nunuodytas, savo šventykloje sėdintis soste. Po jo mirties, ispanai išžudė visus likusius jo giminės narius ir inkų istorija baigėsi.
 
*) Orkų sala - didžiausia sala (22 x 14 km) San Chuano archipelage, esan2iame netoli 
Sietlo. Joje gyvena apie 4,5 tūkst. gyv. Joje yra Konstitucijos kalnas (734 m). Pavadinimas kilo iš sutrumpinto vardo 
Horcasitas, ispano karininko, pasiuntusio ekspediciją šio rajono tyrinėjimui.
Vėžlio kalnas (283 m.) yra didžiausia išsaugota teritorija esanti Vėžlio kalno rezervate. Jo uolienų amžius yra per 500 mln. m.
 
**) Smaragdo lentelė (lot. Tabula Smaragdina)  glaustas 
svarbiausių hermetiškosios filosofijos teiginių išdėstymas (savotiškas tikėjimo simbolis) smaragdinėje plokštelėje, rastoje
(anot legendos) ant Hermio kapo Egipte  pagal vienus, Apolonijaus iš Tianos, o pagal kitus 
Aleksandro Makedoniečio. Priskiriamas Hermiui Trismegistui ir išplito lotyniško vertimo pavidalu, nors pirmiausia pasirodė ankstyvuosiuose
arabiškuose šaltiniuose nuo 8 a. Labai vertintas arabų ir Europos alchemikų.
Sulaukė daug aiškinimų ir komentarų. Pagal vieną paplitusią jo interpretaciją, jame pateikiamas
filosofinio akmens receptas.
Papildomai skaitykite:
Svajų metas
Pasaulio širdis
Kinijos piramidės
Po majų piramidėmis...
Elohimų alchemija
Moira Timsa ir Džedas
Gyvatės žmonių požiūriu
Gyvybė Saulės paviršiuje?
Paslaptingosios Naska figūros
Australija: egiptietiška mįslė
Trumpa istorijos mokslo istorija
Paleovizitai: ieškant įrodymų (dogonai)
Paleovizitai: Ar bus rasti tiesioginiai pėdsakai?
Plazma įrankiai; požeminis transportas
Ateivių rasės: driežažmogiai
Milžinai vėl bando gundyti?
Moteris su dviem leopardais
Baltojo dievo pasirodymas
Paslaptingi Dropa diskai
Gyvenimas 2021 metais
Nibiru - keleivinė planeta?
Pirmyn į akmens amžių?
Stebėtojai: Dievo sūnūs
Duobių kaspinai Peru
Andų kalnų dvasios
Languedoko akmenys
Paragvajaus vikingai
J. Ščepanskis. Majai
Piramidžių mistika
Rupertas Šeldreikas
Budizmas Kinijoje
10 keistų radinių
Marree piešinys
Driežažmogiai
Festo diskas