Ateivių civilizacijos ir rasės. UFO Page. Lithuanian

Bene seniausiai besilankantys Žemėje minimi Lyros žvaigždyno atstovai, glaudžiai susieti su žmonijos vystymusi (apie juos taip pat žr. >>>>>).

Viena civilizacijų, atklydusi iš Lyros, tai – „milžinai“, griežčiausiai tie patys, kurie Šumerų raštuose vadinami Annunaki - žmonių rasės „bendraautoriai“ ir pradininkai.

Akivaizdu, kad išsiskirianti jų savybė - gigantiškas dydis, o taip pat ir griežtas, dogmatiškas charakteris. Ne atsitiktinai pasaulio mitologijoje taip dažnai sutinkami milžinai, turbūt nei vienos šalies pasakos ar legendos neapsieina be šių herojų dalyvavimo. Sakoma, kad žemiečių sąmonėje jie išliko kaip autoritetingi, griežti, bet globojantys tėvai, kuriuos žmonės mylėjo, tačiau prisibijojo.
Savo rasės pažymėjimui Lyros atstovai naudojo paukščių ir kačių simbolius. Hathor

Kita svarbi žmonijos istorijoje ateivių grupė - Sirijiečiai. Manoma, taip pat dalyvavę žemiečių kūrime ir vystyme, humanoidinės grupės Sirijaus atstovai pasireiškė kaip žmonių užtarėjai ir pagelbėtojai, atitinkantys mylinčios motinos pusę. Jei Lyriečiai buvo linkę vadovauti, Sirijiečiai tarnavo žmonių gerovei nuoširdžiai tam atsiduodami, kartais net pernelyg įsipainiodami ten, kur jiems nepriklauso. Simboliai, kuriuos naudojo Sirijiečiai, tai – žalčiai bei gyvatės ir šunys.

Be humanoidinės rasės Sirijus minimas ir dėka savotiškų antropomorfinio tipo būtybių, apsilankiusių Žemėje ir bendravusių, pasak gyvos mitologijos, su Dogono gentimi (Mali, Afrika).

Plejadiečiai – dar viena ateivių grupė, ypač artima žmonijai, galima būtų juos net vadinti vyresniaisiais broliais. Bet taip pat ir mylinčiais globėjais. Beje, teigiama, kad dėl meilės žmonėms, minėtos ateivių rasės jų tiesiog nepasidalindavo, imdavo peštis tarpusavyje, ar manipuliuoti žemiečiais.

Kartais Plejadiečiai suprantami ir kaip „Dimensijų Keliautojai“ bei vartų į skirtingus matavimus sergėtojai.

Viena žymiausių Plejadžių sąmonės „balsų“ - Barbara Marciniak, populiarių visam pasaulyje knygų autorė, kurios „Nešantys šviesą“ (Bringers Of The Dawn) yra išleista ir lietuvių kalba.

Ne mažiau žinomas, nors ir prieštaringas „kontaktuotojas“ Billy Meier taip pat teigia ilgus metus palaikęs ryšį su Plejadžių atstovais, atvykusiais į Žemę.

Billy Meier'io fotografuoti ir filmuoti Plejadiečių erdvėlaiviai yra geriausios kokybės vaizdo medžiaga visoje ufologijos istorijoje. Niekas nėra įrodęs, kad jo medžiaga suklastota, nors daugelis Billy Meier'io teiginių sukelia kontraversiškus vertinimus.

Dar viena ateivių rūšis, šiais laikais turbūt aktyviausiai pasireiškianti Žemėje, tai vadinamieji „pilkieji“ arba Zetos - pagal vietą iš kur atvykę, Zeta Reticulis žvaigždyną. Turbūt jau niekam nereiktų priminti jų išvaizdos ypatybių - lašo formos galvos su nepamainomomis juodomis, kaip anglis pailgomis akimis, užtikrinančiomis hipnotizuojantį žvilgsnį. Jie yra 3-3,5 pėdų ūgio, smulkaus lieso sudėjimo, oda pilkšvos spalvos, neplaukuota, didelė galva su plačiomis lašo formos akimis, ilgos rankos su mažais delnais siekia kelius, pirštai panašūs į nagus. Jų judesiai apgalvoti, lėti ir tikslūs. Jie turi dvejus skirtingus smegenis ir nėra akivaizdaus ryšio tarp jų. Jų virškinimo sistema nefunkcionali.

Manoma, kad jų kūną supa laukas, žmonėms (tikriausiai ir gyvūnams) sukeliantis fizinius simptomus (pvz., „siaubo pojūtį“, kaip tai įvardija Whitley Strieber’is). Taip pat jie gali manipuliuoti tiek žmonių kūnu, tiek jų mintimis. Tam žmonių galvose implantuoja mažyčius prietaisus, kuriuos labai sunku aptikti. Paprastai tų implantų šalinimas sukelia žmogaus mirtį.

Zetos minimi beveik visuose, vadinamųjų pagrobimų atvejuose. Yra rimto pagrindo manyt, kad jie ne tik tyrinėja žmonių rasę, bet ir bando „pasiskolinti“ vieną kitą elementą ar net užsimezgusį vaisių hibridizavimo tikslais. Daugiausia pagrobimo atvėjų yra užfiksuota JAV, su tuo siejasi hipotezė apie slaptą Amerikos vyriausybės ir nežemiškos civilizacijos sandėrį, leidžiantį "pilkiesiems" grobstyti žmones mainais už technologinę pagalbą karinėms struktūroms. Viena garsiausių istorijų, plačiau paskleidusi šį kaltinimą - buvusio karinių pajėgų bendradarbio, fiziko Bob Lazar'o 1989-ųjų metų pareiškimas apie tai, kad karinėje bazėje S4, kitaip vadinamajame 51 kvadrate Nevadoje, slaptas militaristinis-mokslinis padalinys laiko savo žinioje keletą skraidančių lėkščių, viena kurių greičiausiai priklausė Zeta Reticulis atstovams. Nors Bob Lazar nesako matęs bent vieną ateivį, tačiau pateikia išsamią ir įspūdingą medžiagą apie ateivių skraidymo įrenginius. Neretai manoma, kad ši istorija per daug ryški ir gera, kad būtų tikra. Tačiau niekas nesugeba pilnai jos paneigti, karinė vadovybė tyli ir viešai nepristato 51 kvadrato. Bob Lazar'as neišsižadėjo savo pasakojimo, bet tuo pačiu nedarė jokios su tuo susietos komercinės veiklos.

Manoma, kad Zetos veikia Žemėje jau nuo II pasaulinio karo laikų. Dar viena, ufologijos klasika tapusi, Roswell'o istorija byloja apie 1947-ais Nevados dykumoje nukritusį ateivių erdvėlaivį ir net žuvusius jos pilotus, aiškiai priklausančius Zeta Reticulis rasei. Pusšimtį metų ginčus kaitinantis pasakojimas įgauna vis daugiau patvirtinimų. Skirtingai nuo Bob Lazar atvejo, čia nėra duomenų apie technologijas, tačiau vis daugiau paprastų įvykio liudininkų į gyvenimo pabaigą siekia išpasakoti kas jiems buvo uždrausta ir „gulėjo“ ant sąžinės ilgus dešimtmečius.

Dar labiau šokiruojanti versija sieja „pilkuosius“ su nacistine Vokietija ir asmeniškai Adolfu Hitleriu, kuris, kaip visuotinai žinoma, tikėjo ateinančia nauja super-žmogaus rase. Manoma, kad Zetos galėjo tiesiogiai įtakoti Hitlerį ar Nacių karinę vadovybę ir nuorodomis į tai pateikiama okultinė trečiojo reicho istorija, slaptų gruopuočių bei SS padalinių bandymai sukurti skraidančios lėkštės prototipą, o taip pat koncentacijos stovyklos, kaip žmonių šaltinis „pilkųjų“ ateivių genetiniams eksperimentams. Venera

Nuo šių niūrokų pasakojimų persikelkime į šiltas, meilės kupinas vibracijas iš visai artimos grožio ir gėrio planetos vardu Venera. Visad gyva romantiškų sielų mitologijose, Venera buvo mokslininkų „nuvainikuota“, kaip negalinti turėti savo miglotame paviršiuje nei užuominos į gyvybę.

Tačiau jei ieškoti egzistencijos ne fizinėje plotmėje, bet aukštesnėse dimensijose – tuomet, teigiama - Veneroje švyti astraliniai miestai ir juose gyvena savita civilizacija.

Apie Veneriečių apsilankymą Žemėje bene ankstyviausiai, 1952-ais pareiškė George Adamski, vienas pirmųjų "kontaktuotojų" Amerikoje. Nors Adamski turėjo liudininkų raštiškus patvirtinimus, nuotraukas, pasakojimus apie technologijas - jos kelia daug abejonių net ir atviros mąstysenos ufologams.

Tačiau yra daug daugiau atvejų, išreiškiančių sąsajas su Venera, kaip kad tiesioginių atstovų apsireiškimai bei prisistatymai, žymiausi kurių - Valiant Thor^**) ir Omnec Onec.

Atrodanti lyg ir paprasta Žemės moteris, Omnec sakosi atkeliavusi iš Veneros ir pradžioje daug laiko praleidusi Tibete, slaptame vienuolyne kalnuose, kur atstovai iš kitų planetų adaptuojasi gyvenimui Žemėje - mokosi prisiderinti prie gravitacijos bei žemiškų vibracijų, valgyti maistą ir naudotis fiziniu kūnu.

Tuo tarpu šių dienų inkų dvasinis mokytojas Willaru Huayta detaliai pasakoja apie savo kelionę į Venerą astraliniame plane. Garsus ezoterinių knygų autorius Lobsang Rampa taip pat aprašo apsilankymą pas Žemės „sesę“, veikale „Mano vizitas į Venerą“ (My Visit to Venus)

Vien siejamų su Žeme ateivių civilizacijų yra daug daugiau, tad tikimės šiuos pasakojimus tęsti.

^*) Arlingtono kelias (1998) – amerikiečių trileris apie terorizmą, jo priežastis ir pasekmes. Universiteto istorijos profesorius, kurio žmona žuvo dešiniosios pakraipos teroristų sulaikymo operacijos metu, įtaria kaimyną terorizmu ir tampa apsėstu siekdamas atskleisti jo planus.

^**) 1957 m. kovo 16-ą mąstytojas ir filantropas komandoras Valiant Thor‘as nusileido laivu su trijų asmenų įgula (Džilu, Donu ir Tania) Aleksandrijoje, Virdžinijos valstijoje. Tris metus gyveno Pentagone bendraudamas su prezidentu Eizenhaueriu. Laikoma, kad jis atvyko iš Veneros. Po 50 m. išleista jo (kaip autoriaus) padiktuota (o suredaguota Hilton Hotema) „Vrilio knyga: kaip gyventi ilgai ir sėkmingai“ (2018), mat „atsekta“ kad jis iš tikro Žemėje nusileido dar 1939 m., kai apie vrilo galią daug kalbėjo naciai. Frank Stranges parašė knygą apie jį: „Pašalietis Pentagone“ (1967).
Taip pasivadinusi buvo ir sunkiojo metalo grupė iš Grinvilio, Šiaurės Karolina.

^***) Klifordas Stounas (Clifford Earl Stone, 1949-2021) – amerikiečių kariškis, atitarnavęs administracinėse/teisinėse pareigose per 20 m. Kariavo Vietnamo kare. Jo aistra buvo tapusi ufologija; šia tema išleido dvi knygas ir perskaitė daug pranešimų.

Mįslingosios Denverio aerouosto sąsajos

Denverio aerouoste pastebimas įdomus faktas, kad ant kertinio akmens, esančio rytinėje terminalo pusėje, vadinamoje Didžiąja sale (The Great Hall), yra masonų simbolis. Jis yra labai neįprastos geometrinės formos – vaizduoja aukštyn iškeltą ranką, sulenktą 45^o kampu. Taip pat ten yra daiktas, panašus į skaitmeninę klaviatūrą. Joje yra, tarsi „ne vietoje“, neužbaigtas medinis blokelis. Pats kertinis akmuo yra konstrukcija iš granito ir plieno, ir gana patraukli akiai. Jį matęs Ph. Scheider'is sakė, kad ji orientuota į ateivius ir turi kažką, susijusio su „nukreipiančiąja sistema“, turinčia nukreipti laivus į Didžiąją salę.

Be šio kertinio akmens, ant grindų yra neįprastų ženklų, kurie irgi masoniškos prigimties ir susiję su „Juodosios Saulės“ ordinu (susijusiu su Montauk‘o eksperimentais), turinčio ryšio su Saturno simbolika (o Saturnas ir satanizmas yra vienos genties vaikai).

O toliau, kokia groteskinė aerouosto sienų tapyba! Pasaulio taikos svajų vaikai

Tai iš tikro tarsi planas ką „jie“ nori padaryti su mumis. Vienas neįprastų atvaizdų – trys grabai su negyvėliais juose... Tai susiję „Skull&Bones” klubo apeigomis. Galvojama apie tris žmonių grupes, kuriuos norėtų matyti negyvus. Pirmajame karste yra žydų mergaitė iš Amerikos – ant jos drabužių pavaizduota „žvaigždė“ ir nedidelė Biblija bei medalionas [ žydai giminės liniją nustato pagal motinos pusę ]. Kitame – Amerikos indėnė, o trečiame – negrė.

Ten pat vaizduojamas miesto sugriovimas, giraitė ir mergaitė, laikant lentelę su majų rašmenimis apie civilizacijos sunaikinimą. Viename atvaizdų virš miesto iškilusi figūra, primenanti Darth Vader‘į [iš „Žvaigždžių karų“], su kardu rankoje griaunanti miestą. Ten dar yra kelias, kuriuo moteris neša negyvus vaikus. Tas vaizdas išplečiamas kitu, kuriame vaizduojami viso pasaulio vaikai, ginklus iš visų pasaulio šalių duodantys centriniai figūrai, vokiečių berniukui, su geležiniu kumščiu ir priekalu rankoje, kuri yra neproporcinga berniuko figūrai, perkalančiai kalavijus į plūgus žemei arti. Tai tarsi užuomina, kad reikalas ne tik su slaptosiomis draugijomis, tačiau už jų stovi ir vokiška dvasia. Ir čia reikia prisiminti „Sąvaržėlės operaciją“, per kurią naciai buvo perkelti į JAV ir taip jiems vėl gražinta valdžia.

Ir įdomu, kad tapęs dailininkas sakosi gavęs „instrukcijas“, ką reikia pavaizduoti, tačiau vėliau staiga viską „pamiršęs“. O piešiniai atrodo taip, tarsi būtų skirti „paleisti“ tam tikram veikimui užprogramuotus žmones (tokiose programose, kaip MKULTRA).

Toliau po Denverio aerouostu po žeme yra dar keli, bent 8-i, lygiai, apie kuriuos kalbėjo Ph. Schneider‘is. Atseit, toji požeminė bazė yra 88,5 kv. mylios, o joje yra 4,5 kv. mylią užimantis požeminis miestas. Įdomu, kad iš Denverio į aerouostą veda 10 mylių ilgio 4-ių juostų greitkelis, greta kurio nėra visai nieko, jokio serviso centro ar pan. Atrodo, kad aerouosto statytojai planavo jį panaudoti dar kažkam, ne vien lėktuvų nusileidimui ir pakilimui.

Al Bielek buvo vienas tų, kuris iššoko per bortą iš „Eldridge“, kai tasai niro į hipererdvę „Filadelfijos eksperimento“ metu. Jis suteikė informacijos apie „Naująją pasaulio tvarką“ ir kad Denveris yra Vakarų sektoriaus valdymo centras, kai Atlanta – rytų sektoriaus [ ar ne todėl Olimpiada vyko Atlantoje?! ]