|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Story about Colombian Kogi tribe and telepathy in English
Naujojo tūkstantmečio vaikai
Kas yra Kogi gentis? Per paskutiniuosius kelis metus aš buvojau Jutakane pas šamaną Humbatz Men, kuris tebeatlieka senųjų žynių apeigas, kad "išlygintų" (neutralizuotų) tas naujas Saulės energijas, kurios niekada anksčiau neveikė Žemės ir kurios keičia mūsų gyvenimo esmę. Jo veiksmai turi padėti naujos mūsų sąmonės formos gimimui - pradedant Žemėje naują pasaulį. Prieš kelis mėnesius Ellis, šamano patikėtinis, atvyko pas mane ir papasakojo, kad Kolumbijos Amazonės džiunglių gelmėje gyvena Kogi gentis. Ji neturi kalbos ir bendrauja tik telepatiniu būdu. Aišku, jie "išleidžia garsus", tačiau jie nėra logiškai susietini su tokia struktūra, kokia yra abėcėlė. Tai tik garsai - kylantys iš širdies, o ne iš minties. Jie mūsų galvose sukuria vaizdus, kuriuos galima "matyti". Genties nariai gali "išeiti" iš kūno ir keliauti po pasaulį sužinodami, kas jame vyksta (nors fiziškai nebuvo iškėlę kojos iš namų). Ir jie niekad nebandė sąveikauti su "išoriniu" pasauliu - išskyrus retus atvejus.
Tad Kogi ieškojo priežasties tirdami šios Realybės gyvybės vibracijos signalus ir surado, kad kai kurie "mirusieji" atgijo ir sukūrė sapną, kurio gyvybinės galios pakako išsaugoti pasauliui. Kitaip tariant, kai kas iš mūsų sukūrė "lygiagretų pasaulį", kuriame gali plėstis gyvybė, kuriame mirusieji gali atgyti. Kogi regėjo, kad tie naujieji gyvieji turėjo šviesius (astralinius) kūnus - tokius žmones jie vadina "Mer-Ka- Ba". Ellis man įteikį jų žinutę - žiuosnį tabako ryškiai raudonos drobės skiautėje. Po poros mėnesių Ellis atnešė kitą žinutę - slyvos dydžio tamsaus ir kvapnaus medžio rutuliuką - kvepiantį džiunglėmis. Tai sakė, kad kviečia mane į Kolumbijos džiungles ir yra pasiruošę pirmąkart istorijoje išeiti iš džiunglių. Lapkričio mėnesį Meksike sutikau jauną moterį iš Kolumbijos, kuri tiesiog puolė į kraštutinę ekstazės būseną. Paskutinę užsiėmimų dieną grupė sustojo ratu ir giedojo Dievų garbei. Staiga toji moteris išsiveržė iš rato ir ėmė šokti primityvų šokį jo centre. Atrodė, kad ji nevaldo savęs. Aš priėjau prie jos ir paėmiau už rankų. Ji stipriai sugriebė manąsias ir pažvelgė giliai man į akis ir "išleido" minkštą ir ilgą garsą. Tas garsas nuėjo man tiesiai į širdį ir joje vibravo - ir aš "regėjau", ką ji man sako. Tokį reiškinį pajutau pirmąkart - tą akimirką nesupratau, kas vyksta... Aš ją išvedžiau iš rato ir pasodinau. Tada ji "išleido" dar vieną garsą, kurį mano kūnas atsiliepė panašiu alsu - kokio aš niekad iki tol "nesakiau". Mes pradėjome kalbėtis naujuoju būdu - dvi valandas spalvotų vaizdų apsuptyje. Aš dug ką sužinojau - ir apie tą moterį moteryje. Ji atkeliavo iš mažo kaimelio esančio netoli Kogi genties. Ji man parodė savo vyrą ir tris vaikus. Ji parodė kaimelį, kur aš sutikau du Kogi senolius. Ji parodė man, kaip jos gentis paprašė jos persikelti į šios moters kūną ir ateiti pas mane, kad išmokytų kalbėtis be žodžių. Atlikus misiją ji paliks šios moters kūną. Grįžęs namo mylimą žmoną išvydau kitoje šviesoje, nes girdėjau jos širdies garsus. Aš regėjau jos skausmą ir jos džiaugsmą. Bet aš nesupratau, kas nutiko su manimi. Prieš kelais savaites vedžiau užsiėmimus Marylande. Ruošdamasis aš papasakojau tą istoriją moteriai vardu Diane. Ji paprašė pademonstruoti tuos garsus. Mes sėdėjome vienas prieš kitą, aš paprašiau ją užsimerkti. Tada balsas išsiveržė iš mano širdies ir tuo pat metu mano mintyse iškilo vaizdas - puma sėlinanti šalia Amazonės kranto. Ji užšoko į medį ir perėjo stora šaka. Po to vėl minkštai nušoko ant žemės. Aš atsimerkiau.
Po akimirkos paklausiai Diane, ką ji regėjo. Ji papasakojo, kad jautėsi kaip "vabzdys" išėjęs iš moters kūno, kuris pakilo į orą ir nuskriejo virš džiunglių, nusileido į kaimelį ir išvydo tą šeimą. Viskas buvo tiksliai. Aš tyliai sėdėjau ilgą laiką - tai buvo nepakartojama dovana. Bet ką ji reiškia man ar pasauliui? To nežinau iki pat šios akimirkos. Grįžęs iš Marylando kas septynios/aštuonios dienos regėjau sapną, kad esu "namuose" tame kaimelyje. Sapnas trukdavo visą naktį ir rytą atsimindavau viską su smulkmenomis - kaip gyvenau tame kaimelyje ir rūpinausi vaikais bei vyru. Daug žmonių ateidavo iš genčių ir klausinėdavo manęs vaizdais. Tai buvo "gyvi" žmonės. Aš supratau, kodėl jie laiko mus "mirusiais". Jie stebėjosi mano buvimu ten. Aš - irgi. Gal būt tai , kad naujas tūkstantmetis bus Aukso Era, kurioje gyvensime mes, nekalti šviesos kūdikiai? Myliu Jus!
Pagal Druvalo Melchidezek Papildomi skaitiniai:
|
