Fairwater paslaptis. UFO Page. Lithuanian

1896 m. liepos 10 d. nuošaliame kelyje visai šalia Fairwater'io miestelio, esančio netoli Cardiff‘o^*), pasigirdo šūvis ir girdėjosi garsus klykimas. Keliautojas matė iš tos vietos sprunkantį vyrą, jam grubiai palinkėjusį „labos nakties“. Vėliau jis pamatė šalikelėje gulintį vyro kūną. Jis buvo šautas maždaug iš 100 jardų, tačiau nemirė iš karto, o kraujuodamas bėgo keliu. Nuo to baisaus vaizdo alpo tiek moterys, tiek vyrai.

Paaiškėjo, kad nužudytas vyras buvo 33 m. amžiaus David Thomas, vedęs ir turėjęs du sūnus, gyvenęs kotedže netoli Ely. Jis nebuvo įsipainiojęs į nieką, kas būtų neteisėta. Prieš kelis metus jis buvo lordo Vindzoro įdarbintas dailide St. Faganso pilyje. Tą nelemtą vakarą Thomas buvo užsukęs į vietos pabą kelioms alaus pintoms.

Sukurtos kelios daugiau ar mažiau įtikėtinos istorijos apie tą įvykį, pavadintą Fairwater paslaptimi. Pirmiausia buvo spėta, kad Thomas'ą nužudė vienas iš kandidatų į dailidės vietą. Bet kai buvo sužinota, kad jis uždirbo mažiau, nei rekomenduota profsąjungų, įtarta, kad jį nužudė dailidžių profsąjunga, kad tai būtų pamokančiu pavyzdžiu.

Pietų Velso policija mažai pasistūmėjo tirdama šį nusikaltimą. Atrodo, kad ji laikėsi principo, kad jei nėra aiškaus įtariamojo, reikia ieškoti girto airio. Ir nors girtas airių jūreivis, o vėliau ir batsiuvys iš Dublino tarytum buvo panašus į apibūdintąjį, paaiškėjo, kad jie turi tvirtą alibi. Vienintele tų kaltinimų pasekme tebuvo tai, kad batsiuvio šeimininkė pakvaišo, kai policija atėjo areštuoti jos nuomininko. O „Cardiff Evening Express“ kritikavo policijos darbą ir pasiūlė 50 svarų premiją už informaciją apie žudiką.

Tuo tarpu keli „Western Mail^**)“ žurnalistai panaudojo neįprastą būdą – aiškiaregę. Seanso Cardiff‘e metu jauna mediumė transo metu, konvulsijose, sušnypštė „Aš-atkeršysiu!“. Paklausta „Kas tu, drauge?“, dvasia atsakė „David Thomas. Aš-nušautas“. Fairwater medium

Tai su kaupu tiko žurnalistams, ypač kai dar ir mergina buvo jauna ir nešpėtnai atrodanti. Jie nusprendė, kad reiktų jai parodyti ir nužudymo vietą – ir neapsiriko. Pradžioje ekstrasensė teatrališkai pareiškė, kad mato besiartinantį žudiką ir jį šiek tiek apibūdino. Tada suklykė ir dejavo, tarsi būtų agonijoje ir išgyventų nužudymo atvejį, graibydama sau nugarą, tarsi ką tik būtų pašauta. Tada grįžo David Thomas'o dvasia, reikalaudama keršto, ir įvardindama žudiką. Išsekusi parkrito, o atsikėlusi lakstė aplink nužudymo vietą šaukdama „Pažvelk, pažvelk! Žiūrėk, kraujas!“ Kai žurnalistams pavyko ją atitraukti į šalį, ji klyktelėjo „Jis ten!“ Paklausta, apie ką ji, ji parodė tuščią vietą ir suspiegė: „Vaiduoklis!“

„Western Mail“ žurnalistai parašė išsamų straipsnį apie savo eksperimentą, kurį vėliau perspausdino, pridėdamas šią iliustraciją, „Illustrated Police News^***)“. Neatrodo, kad policija ją būtų laikę rimta, tad, ko gero, tai tik į gera. O Fairwater paslaptis iki šiol neišaiškinta.

Kiti atvejai

Išgarsėjęs 1827 m. nužudymas Raudonojoje daržinėje Pulstyde (Suforko grafystėje, rytų Anglija) buvo atskleistas sapno pagalba.

Jauną moterį Maria Marten (1801-1827) nušovė jos meilužis William Corder’is (1803-1828). Jie 1827 m. buvo susilaukę kūdikio (kuris mirė, bet kelta versija, kad nužudytas), ketino pabėgti į Ipsviča ir ten slapta susituokti, susitarę susitikti Raudonojoje daržinėje. Raudonosios daržinės nužudymas Tačiau Marija dingo, o nors Viljamas siuntė laiškus Marijos šeimai, kad jie gyvena puikiai, jos kūnas maišuose buvo rastas užkastas daržinėje, kai jos pamotė susapnavo nužudymą. Rastas ir ir įkaltis prieš Viljamą – jos kaklą rišo jo žalia nosinė. Viljamą susekė Londone. Teisme jis teigė esąs nekaltas; neaiški buvo ir jos mirties priežastis. Jį pripažino kaltu ją „nušovus iš pistoleto ir perdūrus durklu“. Po kelių dienų po susitikimų su kalėjimo kapelionu jis prisipažino ją „atsitiktinai“ nužudęs, bet neigė ją užkasęs. 1828 m. jį viešai pakorė. Buvo padarytos kelios pomirtinės kaukės, o skeletas naudotas kaip mokomoji priemonė Sufolko ligoninėje, o vėliau demonstruotas muziejuje (2004 m. pašalintas ir kremuotas). Jo oda išdirbta ir panaudota ataskaitos apie nužudymą įrišimui. Teismas sulaukė didelio dėmesio, netgi buvo sukurtos dainos ir pjesės apie piktadarystes Raudonojoje daržinėje, ji tapo turistų traukos centru.

Sklido įvairūs gandai. Donald McCormick’o išleista „Raudonosios daržinės paslaptis“ (1967) sukėlė naują gandų bangą ir abejones, ar tikrai Viljamas nužudė Mariją. Istoriją sulaukė nemažo populiariosios kultūros dėmesio; apie ją susukta bent 5-tas filmų.

Kiek anksčiau Kardife 1890 m. spalio 20 d. vakare įvyko ir kitas šokiruojantis nusikaltimas, kai Ann Roderick (1855-1890) iš Bjutetouno rajono po karšto barnio revolveriu nušovė grįžęs girtas jūreivis, nuomininkas David Harsent’as. Jos vyras Antonio taip pat buvo pašautas, bet išgyveno. Jis nuskubėjo pas kaimynus, kurie bandė sulaikyti D. Harsentas, bet tasai jiems pagrasimo, kad jiems „padarys tą patį“. D. Harsentas pabėgo, bet buvo suimtas, ir vėliau nors ir pripažintas kaltu, bet ir psichiškai nesveiku, todėl likusį gyvenimą praleido Broadmoor’o psichiatrinėje. Byla plačiai skelbta Kardifo laikraščiuose ir pritraukė minias žmonių į teismą.

^*) Kardifas – miestas Jungtinėje Karalystėje, Velse, Bristolio įlankos šiauriniame krante, prie Tafo upės žiočių; Velso sostinė ir didžiausias miestas. Apie 350 tūkst. gyv.

76 m. buvo įkurta romėnų tvirtovė. Normanų užkariautojui Robert Fitzhamon'ui 1080 m. pradėjus mieste statydintis pilį, Kardifas tapo prekybiniu centru, tačiau į didesnį miestą neišsiplėtė. Miestas suklestėjo 19 a. jį sujungus geležinkeliu su Merthyr Tydfilio kasybos centru ir pastačius dokus jūrų laivams. Miesto teisės suteiktos 1905 m. Velso sostine tapo 1955 m.

^**) Western Mail - Kardife leistas laikraštis, 1869 m. įkurtas J. Crichton-Stuart’o su tikslu propaguoti Marquess’o politines aspiracijas. 1877 m. jį nusipirko H.L. Carr (redaktorius) su D. Owen’u ir padarė jį įtakingu pietų Velse, kur jis tapo siejamas su savininkais, anglimi ir geležies industrija. Su laiku jis tapo populistinės, lokalistinės, provelsiškos pakraipos. Daug vietos skiria Velso regbio apžvalgai.

^***) The Illustrated Police News - savaitraštis, vienas ankstyviausių britų tabloidų. Jis spausdino sensancingus ir melodramiškus pranešimus, žudynių ir korimų iliustracijas. Pradėjo eiti 1864 m., o liovėsi 1938 m. Ties 20 a. slenksčiu daug spausdino apie imigracijos problemą, tuo daugiausia dirbančiųjų klasės tarpe keldamas ksenofiją ir paranoją.