Global Lithuanian Net:    san-taka station:
Istorija apie Disnėjaus užšaldytą galvą  

2014 m. gruodį nuo kasos vėžio mirė Kalifornijos un-to profesorius Stephen Coles12), tyrinėjęs senėjimo procesus. Ir nors gyveno Los Andžele, pasirinko hospisą Skotsdeile (Arizonos valst.), kad būtų arčiau gydytojų, galinčių išimti ir užšaldyti jo smegenis. Ir jam mirus, jo kūnas po paruošimų atsidūrė „Alcor“ kriofirmoje, kur chirurgai atliko neuroseparaciją, atskirdami jo galvą ties 6-uoju kaklo slanksteliu, o vėliau ir išėmė smegenis iš kaukolės, patalpindami į sidabrinį Diuaro indą su -140oC temperatūra. S. Coles buvo 131-uoju „Alcor“ klientu, tačiau pirmuoju, kuriam užšaldytos tik smegenys. Tik vėliau vien tik vienų smegenų krionizacija labiau išpopuliarėjo. Smegenys lede

Tačiau, jei ateityje tokie klientai bus prikelti, kas bus dėl kūno? Ar jiems „pabudus“ prireiks rankų ir kojų?

Krionikos specialistai tvirtina, kad likusios kūno dalys (aišku, ateityje) galės būti atkurtos. Tačiau klausimas išlieka – kas bus visoms toms užšaldytoms smegenims ateityje?! Juk dar jokie užšaldyti smegenys (o ir visas kūnas) nebuvo „atšildyti“...

Čia reiktų pabrėžti, kad „užšaldyti“ yra netinkamas žodis. Techniškai, kūnai yra ne užšaldomi, o vitrifikuojami – juk žmogaus kūną per 70% sudaro vanduo, kuriam užšalus ledo kristalai sudraskytų audinius (ląstelių sieneles). Vitrifikacijos metu kraujas pakeičiamas „antifryzu“ (krioprotektoriumi), o tada pamažu šaldomas, kol ima priminti stiklą. Visa ta procedūra nepigi – gali siekti apie 200 tūkst. dolerių viso kūno krionizacijai. O daugėjant „šaldytųjų“, kainos didės (nes reikės investicijų didesnėms saugykloms).

Vien tik smegenų išsaugojimas pigesnis (apie 75 tūkst. dolerių), tačiau reikia būti įsitikinusiam, kad smegenys turi viską, ko prireiks reanimuojant. Ir niekas nėra tikras, kad be kitų svarbių organų, žmogus atpažins save atgimdamas…

Šiuo metu yra bent 4-ios darbinės versijos, ką ateities kartos darys su „atšildytais“ smegenimis. Pirmoji, ir atrodo realistiškiausia, yra 3D visų organų spausdinimas ir sujungimas su smegenimis. Šią technologiją skatina ir didelis kiekis pacientų, kuriems reikia organų transplantacijos. Netgi spėjama, kad tai bus įmanoma jau po dešimtmečio.

Kita galimybė yra sukurti kloną iš DNR, paimtos iš smegenų audinio. Klonas, aišku, turės būti „išaugintas“ be smegenų, kad būtų galima „įdėti“ ankstesnius. Dar yra manančių (pvz., kontraversiškasis Sergio Canavero13) ), kad klonuoti neprireiks, nes smegenis galima bus prijungti prie „donoro“ kūno (nors „tam dar reikia daug dirbti“).

Trečiu būdu yra smegenis prijungti prie dirbtinio kūno (jei kalbant paprasčiau, prie roboto). Pvz., kad tai įmanoma, mano E. Maskas (bet jo galvoje tikras mėšlas, tad gal jis ir ne autoritetas). Bet, be kitų, taip mano ir Prinstono neurologas Michael S.A. Graziano14) - anot jo, tam prireiks tik dviejų technologijų: dirbtinių smegenų ir smegenų skenavimo, tiksliai nustatančio neuronų sujungimus, kad juos galima būtų atkurti dirbtinėse smegenyse (apie tai skaitykite ir >>>>>). Bet vėlgi, gali net nereikėti roboto, o smegenis atvaizduoti tiesiog kompiuteryje, o visi pojūčiai būtų virtualūs (juk kažkuriame abstraktumo lygmenyje nėra skirtumo, kas tikra, o kas virtualu – kita vertus, kai kurie ir taip įsitikinę, kad mes gyvename simuliacijoje).

Ir nepriklausomai nuo to, ką ateities kartos darys su užšaldytomis smegenimis (mano giliu įsitikinimu, jas tiesiog išmes), praeis dar daug laiko, kol tai bus suprasta, Ir gali būti, kad tai niekada ir nesuveiks… Bet viltis visada rusena ir visad yra alternatyva – tai mirtis.

1964 m. balandžio 22 d. Flašingo pievų parke1) prasidėjo Niujorko pasaulinė mugė, kurios tema buvo „Taika per supratimą“ ir buvo skirta „Pasiekimams besiplečiančioje Visatoje besitraukiančiame gaublyje“, ką simbolizavo 140 pėdų aukščio New York fair plieninis „Unisphere“ gaublys, iškilęs virš didelio jį atspindinčio baseino. Toji mugė nebuvo pirmoji Flašingo pievose, o „Unisphere“ buvo įrengta toje pat vietoje, kur kadaise puikavosi „Perisphere“, įrengta 1939 m. mugei.

Jos atidarymo kalboje prezidentas L.B. Džonsonas2) (1908-1973) sakė:

Kai paskutinį kartą Niujorke vyko Pasaulinė paroda, taip pat bandėme numatyti ateitį. Buvo skelbiama, kad 7-me dešimtm. šalį bus galima kirsti greičiau nei per 24 val. skrendant 10 tūkst. pėdų aukštyje; kad greitkeliais zuis 38 mln. automobilių. [Bet] visai nebuvo užsiminta apie kosmosą, atominę energiją ar stebuklingus vaistus, galinčius įveikti ligas.

Tačiau L.B. Džonsono pasvarstymai apie progresą ne visad buvo pozityvūs. „Niekas nenuspėjo, kad pusė pasaulio nusiaubs karas ar kad milijonai bejėgių bus nužudyta. Niekas nenumatė jėgos, galinčios sunaikinti žmoniją ar šaltojo karo, galinčio sukelti konfliktą bet kuriame žemyne“ – kalbėjo vos keli mėnesiai po to, kai aprobavo skandalingą Memorandumą nr. 288, eskaluojantį JAV įsitraukimą į Vietnamo karą.

L.B. Džonsono dalyvavimas mugėje pabrėžė niūrią JAV tikrovę. Ir mugės lankytojai galėjo viltis sieti tik su vienu žmogumi – Voltu Disnėjumi (1901-1966). Jis Niujorko mugei įrengė 4-is atrakcionus, kurie per dieną pritraukdavo 135 tūkst. lankytojų. Tarp jų buvo ir „Progreso karuselė“, įrengta „General Electric“ paviljone, kuri geriausiai įkūnijo V. Disnėjaus ateities viziją. Besisukantis animatroninis šou vedė žiūrovus per žmonijos inovacijų istoriją ir užtikrino paguodžiantį nusiraminimą optimistine „Sherman Brothers3) “ daina, žadančia „Kiekvienos dienos pabaigoje / Laukia puikus šviesus rytojus“. V. Disnėjus mugės lankytojams tapo optimizmo švyturiu ne tik mugės lankytojams, bet ir visiems amerikiečiams. Ir galbūt tasai optimizmas įkvepia sąmokslo teoriją, kad V. Disnėjus vis dar gali būti slapta išsaugotas, viliantis, kad vieną dieną jis bus atgaivintas.

Be indėlio į Niujorko mugę, V. Disnėjus tais pačiais 1964 m. išleido muzikinę fantastinę komediją „Mary Poppins4) “. Vos prieš kelis metus, per filmo „Nežudyk strazdo giesmininko“ (1962) peržiūrą pasibėdojo: „Norėčiau sukurti tokį filmą, bet negaliu“. Ir P.L. Travers11) romano muzikinė adaptacija buvo nominuota „Academy Awards“ kaip geriausias filmas.

Ir pagaliau įtvirtinus savo statusą pramogų industrijoje, V. Disnėjus nukreipė žvilgsnį į ateitį – ne į savo kino studijos, o į visos žmonijos. Ketindamas panaudoti savo garsiąją vaizduotę, jis įsivaizdavo amžinai trunkančią utopiją. Tačiau jis mirė nuo plaučių vėžio komplikacijų jau po 3 m. - jo kūnas buvo kremuotas, o pelenai palaidoti Glendeilo Forest Lawn memorialiniame parke. Tačiau yra konspirologų (nepaisant turimų juridinių dokumentų), tvirtinančių, kad jo užšaldytas kūnas saugomas giliai po Anaheimo Disneilando „Karibų jūros piratų“ atrakcionu laukiant, kad medicininės technologijos pasieks lygį, leisiantį jį reanimuoti. Nors pirmuoju kriogenizuotu asmeniu tapo J. Bedford’as6), praėjus mėnesiui po V. Disnėjaus kremacijos. Walt Disney

Pirmąkart toks „spėjimas“ pasirodė 1969 m. „Ici Paris7) “ straipsnyje kaip tariamas „nepatenkintų animatorių“ pokštas. Jų motyvu, greičiausiai, buvo kerštas už griežtą V. Disnėjaus priežiūrą. Pradžiai gandai sklido apie slaptoje vietoje saugomą kūną, tačiau netrukus dėmesys nukreiptas vien į užšaldytą galvą, slepiamą po tokiais legendiniais ženklais kaip „Karibų jūros piratai“, Materhornas, Partnerių statula ar net Pelenės pilis.

Idėja, kad V. Disnėjaus palaikai gali būti atrakcionuose, remiasi realiomis Disneilendo paslaptimis. Materhorno viršūnėje iš tikro yra slapta vieta, tačiau tai krepšinio aikštelė darbuotojams, o „Karibų jūros piratuose“ buvo tikri skeletai iš Kalifornijos un-to Medicinos mokyklos.

Mintis, kad tik V. Disnėjaus galva buvo krionizuota, galėjo kilti iš fantastiško bauginančio pojūčio, nes šiuolaikinė krionika siūlo išsaugoti tiek visą kūną, tiek tik galvą. Ir toji detalė labiau sukelia vaizdinius lyg iš siaubo filmo „Nemirsiančios smegenys“ (1962). Ir vis tik „užšaldytos galvos“ istorija iškilo dviejose biografijose: L. Mosely „Disnėjaus pasaulyje“ (1986) ir M. Eliot’o „Voltas Disnėjus: Holivudo tamsusis princas“ (1993).

Kontraversiškoje Elioto knygoje pateikti ir nepagrįsti kaltinimai, teigiant, kad jis buvo FTB informatoriumi ir kad atsisakė pusiau nuleisti vėliavas Disneilende žuvus Dž. Kenedžiui (tai paneigia nuotraukos). Tačiau Holivudo „tamsusis princas“ kurstė norą rasti tamsiąją žmogaus, laikoma Amerikos simboliu, pusę – tiek gandais apie krioniką, tiek apie jo antisemitizmą.

Peržiūrėdami 7-o dešimtm. pradžios knygų sąrašą, galite pastebėti ir R. Etingerio8) „Nemirtingumo perspektyvas“ (1962), kurioje tvirtinama: „Dauguma dabar gyvenančių turi šansą fiziniam nemirtingumui. …. Esant labai žemai temperatūrai, šiuo metu galima neribotą laiką išsaugoti mirusius žmones iš esmės neblogėjant jų būsenai“. Dabar kriokonservacijos metodai jau gerokai patobulėję, ypač po 9-me dešimtm. Greg Fahy9) ir William F. Rall’io pritaikytos vitrifikacijos. O naujausi tyrimai leidžia spėti, kad procesai, kuriuos suprantame kaip mirtį, gali būti pasukti atgal.

Ir vis V. Disnėjaus vaizduotę kaitino kitas literatūros kūrinys. 1960 m. gegužę „Horizon“ žurnalas paskelbė straipsnį „Iš mugės – Miestą“, kuriame architektas Victor Gruen’as10) siūlė 1964 m. Pasaulinės mugės vietą paversti kupolo formos miestu, kuriame būtų išbandomi socialinių problemų sprendimai. V. Grueno filosofija (išdėstyta „Mūsų miestų širdis: miesto krizė, diagnostika ir gydymas“, 1964) paveikė V. Disnėjų jo paskutiniais gyvenimo metais – tiek, kad jis pradėjo ambicingą projektą Floridoje įkuriant bendruomenę, kuri „amžinai bus gyvu pavyzdžiu ateičiai“.

Panaudodamas žemės sklypą, kurį jo korporacija slapta nupirko Floridoje, ketino įrengti „Eksperimentinę rytojaus bendruomenės prototipą“ šalia jo planuojamo Rytų pakrantės pramogų parko. Bendruomenė siekė panaikinti transporto kamščius, įrengti gausias žaliąsias erdves ir pademonstruoti efektyvų viešąjį transportą naudojant vienbėgę sistemą. Mirus V. Disnėjui žemė Floridoje, skirta jo būsimam miestui, buvo pakeista į EPCOT – antrąjį pramogų parką, kuriame yra skyrius „Ateities pasaulis“ su edukacinėmis pramogomis ir Pasaulinė vitrina su tarptautiniais paviljonais, veikianti kaip „Nuolatinė pasaulinė mugė“.

Paskutiniais savo gyvenimo metais V. Disnėjus buvo retrospektyvus, susitelkęs ne į „nemirtingumo perspektyvą“, o į kitokias nuotaikas. Nors 1964 m. daina „Great Big Beautiful Tomorrow“ įkvėpė pasitikėjimą milijonams jaunų protų, ji buvo dar viena brolių Šermanų melodija, giliai paskatinusi Disnėjaus apmąstymus apie savo gyvenimą.

Iš 1964 m. mugės Flašingo pievų parke mažai kas liko.  „Progreso karuselės“ vietoje dabar sporto aikštelė. Vatikano paviljonas paverstas akmeniniu suoleliu. Tik „Unisphere“ vis dar iškilusi virš parko, kurio gyventojai nelabai prisimena arba nesuvokia „Great Big Beautiful Tomorrow“ žodžių. Jie jau negali susigrąžinti Progreslendo!? Kaip ir žmogaus, kuris tai padarė įmanoma...


1) Flašingo pievų parkas (Flushing Meadows–Corona Park) - 508 ha dydžio viešas parkas Niujorko Kvinso rajono šiaurinėje dalyje. Iki 19 a. čia buvo Flašingo upės pelkynai. 20 a. pradžioje čia buvo pilami šlakai. Jo teritorija buvo pasirinkta 1939 m. Pasaulinei parodai; jai viename iš pastatytų pastatų dabar yra Kvinso muziejus. Parke vyko ir 1964 m. Pasaulinė paroda, iš kurios liko plieninė „Unisfere“ ir Niujorko valstijos paviljonas, kuris jau buvo apverktinos būklės, todėl 2019 m. pradėtas jo rekonstrukcijos projektas. 1997 m. parke įrengtas A. Ešo teniso stadionas, talpinantis 23 tūkst. žiūrovų.

2) Lindonas Beinas Džonsonas (Lyndon Baines Johnson, 1908-1973) – amerikiečių politikas demokratas, JAV prezidentas (1963-69). Jo vidaus politika buvo nukreipta į pilietinių teisių, visuomeninio transliavimo (radijo ir televizijos), prieinamos sveikatos apsaugos, pagalbos švietimui ir menams, miesto ir provincijos vystymo ir viešųjų paslaugų plėtrą. 1964 m. šias pastangas pavadino „Didžioji visuomenė”. Be to, jis inicijavo neoficialią kampaniją – „kovą su skurdu”. 1965 m. pasirašė imigracijos aktą, padėjusi pagrindą dabartinei JAV imigracijos politikai. Džonsonas prezidentavo Šaltojo karo metu, todėl jo prioritetas buvo komunizmo ekspansijos stabdymas. Po tarp JAV ir Šiaurės Vietnamo įvykusio incidento Tonkino įlankoje, JAV Kongresas priėmė rezoliuciją, kuri suteikė Džonsonui galią pradėti plataus masto karinę intervenciją Pietryčių Azijoje.

3) Sherman Brothers - amerikiečių brolių, Roberto (1925-2012) ir Ričardo (g. 1928 m.) Šermanų duetas, specializavęsis muzikiniuose filmuose. Garsiausia jų daina tapo „It’s a Small World“, pavadinta pagal Disnėjaus atrakciono pavadinimą, pirmą kartą įrengtą 1964 m. Pasaulinėje parodoje. Jų daina „Puikusis rytojus“ (Great Big Beautiful Tomorrow) tapo „temine“ daina dviem Disnėjaus atrakcionams: Progreso karuselėje ir Inovencijoms. 1976 m. broliai gavo žvaigždę Holivudo šlovės alėjoje.

4) Mary Poppins (1964) – muzikinė fantastinė komedija, Pamelos Trevers romano ekranizacija, kuriai dainas parašė ir atliko broliai Šermanai. Filmas laimėjo 5-is „Oskaro“ apdovanojimus. Jame debiutavo Džiulija Endrius. Jo tęsinys – „Meri Popins sugrįžta“ (2018).

5) Pamela Trevers (Pamela Lyndon Travers, 1899-1996) - australų kilmės britų rašytoja, žurnalistė, aktorė (tikrasis vardas Helen Lyndon Goff). Į Angliją emigravo 24 m. amžiaus. Žymiausias kūrinys – 8 knygų serija (pirmoji 1933-ais) apie pašėlusią auklę Merę Popins. Jos garbei pavadintas krateris Merkurijuje.

6) Džeimsas Bedfordas (James Hiram Bedford, 1893-1967) – amerikiečių psichologas, pirmasis krionizuotas žmogus (1967). Dirbo profesinės orientacijos srityje; parašė kelias knygas apie profesines konsultacijas. Užsiėmė fotografija ir daug keliavo. Sirgdamas inkstų vėžiu, 1965 m. sutiko būti nemokamai krionizuotu. Jo kūnas dabar saugomas „Alcor Life Extension Foundation“.

7) Ici Paris - 1945 m. įsteigtas prancūzų savaitraštinis žurnalas apie garsenybes, Antrojo pasaulinio karo metais nuo 1941 m. „La France continue“ pavadinimu buvęs pogrindiniu Pasipriešinimo žurnalu. 1946-50 m. tapo populiariu ir egzotišku žurnalu, pradžioje orientuotu į laisvalaikį ir jumorą, tačiau paliekant vietos ir naujienoms. 2019 m. parduotas „Czech Media Invest“.

8) Robertas Ettingeris (Robert Chester Wilson Ettinger, 1918-2011) – žydų iš Rusijos kilmės amerikiečių mokslininkas, krionikos pradininkas. Žinomumą jam atnešė knyga „Nemirtingumo perspektyvos“ (1962), padėjusią pradžią krionikos judėjimui. Taip pat parašė „Žmogus į supermeną“ (1972). 1968 m. įsteigė Mičigano Krionikos draugiją, dabar žinomą kaip Nemirtingųjų draugija, o 1976 m. - Krionikos inst-tą.

9) Gregory M. Fahy - amerikiečių kriobiologas, biogerontologas, verslininkas. Yra vienas „Intervene Immune“, vystančios klinikinius metodus prieš imuninės sistemos senėjimą, steigėjų. Jis, kartu su W.F. Rall’iu, 9-o dešimtm. viduryje į reproduktyviosios biologijos sritį įtraukė vitrifikaciją, neleidžiančią susidaryti ledo kristalams. Gavo apie 35 patentus, susijusius su kriokonservacija.

10) Viktoras Griuenas (Victor David Gruen, 1903-1980) – žydų iš Austrijos kilmės amerikiečių architektas, prekybų centrų JAV pionierius. Į JAV emigravo Vokietijai 1938-ais aneksavus Austriją. Jis žinomas ir miestų atgaivinimo pasiūlymais, pasisakymais apie pėsčiųjų prioritetą prieš automobilius ir suprojektavęs pirmąją lauko pėsčiųjų Kalamazoo parduotuvę. Į Vieną grįžo 1968-ais užsiimdamas vidinio miesto pertvarkymą į pėsčiųjų zoną. Jo knyga „Mūsų miestų širdis: miesto krizė, diagnostika ir gydymas“ (1964) paveikė V. Disnėjaus miesto planavimo ambicijas ir davė idėjų pirminei EPCOT.

11) Pamela Lyndon Travers (pavardė gimus Helen Lyndon Goff, 1899-1996) – australų rašytoja, žurnalistė, aktorė didesnę gyvenimo dalį praleidusi Anglijoje. Geriausiai žinoma knygų vaikams ciklu apie „Merę Popins“. 17 m. amžiaus persikėlė į Sidnėjų, kad taptų aktore – tada ir pasiėmė P.L. Travers pseudonimą. Ji vaidino Šekspyro pjesėse, tačiau pasisekimas buvo vidutiniškas, ir mergina prisidurdavo žurnalistikoje. 1924 m. persikėlė į Angliją, kur susipažino su poetu mistiku Dž. Raselu, su kuriuo susidraugavo ir kuris padarė jai stiprią įtaką; o vėliau per jį ir su V. Jetsu, kuris domėjosi ir okultizmu - tai ir nulėmė jos kryptį gyvenime. 1934 m. išleido „Meę Popins“; po to sekė jos tęsiniai, o pagal juos 1964 m. pastatytas muzikinis filmas.
Draugavo su A. Oredžu, „The New Age“ leidėju, kuris 1938 m. supaindino su G. Gurdžejevu, - ir ji tampa ištikima jo mokine, dalyvauja daugelyje jo mokymą tiriančių grupių darbe, užsiima lyginamąja religijotyra ezoteriniu aspektu. Mirė epilepsijos priepuolio metu. _

12) Stefenas Koulzas (Leslie Stephen Coles, 1941-2014) – amerikiečių biogerontologas, 1990 m. įsteigęs ir vadovavęs Gerontologijos tyrimų grupei (Los Andžele), kur atliko tyrimus su ilgaamžiais. Po mirties jo smegenys krionizuotos „Alcor Life Extension Foundation“. Išleido pora knygų, kurių viena „Nepaprastas gydymas“ (2011) apie Mirko Beljanskio atradimus.

13) Serdžo Kanavero (Sergio Canavero, g. 1964 m.) - italų neurochirurgas ir autorius, 2015  m. pritraukė dėmesį, kai pareiškė, kad po dviejų metų sugebės sėkmingai persodinti žmogaus smegenis. Iškart savo galvą pasiūlė 30-metis rusas Valerijus Spridonovas, turintis smarkiai progresuojančią Verdnigo-Hofmano ligą. 2017 m. lapkritį jis paskelbė sėkmingai persodinęs jo galvą kinų mirusiajam. Tačiau daugua mokslininkų abejoja jo sėkme.

14) Maiklas Graciano (Michael Steven Anthony Graziano, g. 1967 m.) - amerikiečių mokslininkas ir rašytojas, Prinstono un-to psichologijos profesorius. Jo moksliniai tyrimai nukreipti į neurobiologinius sąmonės pagrindus. Jis pasiūlė „dėmesio schemos“ teoriją, aiškinančią, kaip (ir dėl kokių privalumų) žmogaus smegenys suvokia save. Anksčiau nagrinėjo, kaip smegenų žievė atseka aplinką aplink kūną. Taip pat rašo romanus, iš dalies atspindinčios jo patirtį psichologijoje ir pasižyminčius siurrealizmu ir magiškuoju realizmu – ir net knygas vaikams (šias B.B. Wurge pseudonimu). Be to dar kuria muziką, tame tarpe ir simfonijas bei kvartetus styginiams.

Papildomai skaitykite:
Sielos klajonės
Tolimasis poveikis
Apie kamienines ląsteles
Amžinojo gyvenimo siekis
Senėjimo veiksnių atžymos
Budizmas ir nemirtingumas
Jaunystės eliksyro paieškos
Tikėjimas gyvenimo prasme
Indonezijos mirusiųjų kultas
Magiškieji grybai prailgina gyvenimą?
Baltieji vandenys: legendos ištakos
ATF: ir „baterija“, ir neuromediatorius
Spiritualizmo apžvalga: Mesmeras ir kt.
„Kruvinas“ gamtos ir gydytojų darbas
Elliott Weinberger. Karmos pėdsakai
Ar visad tai tik paramokslinės idėjos?
Gyvieji spinduliai ir gyvasis laukas
Blavatskaja: atmintis mirties metu
Menas matyti tolimą praeitį
Svečiai iš jungiojo pasaulio
Keistai pažįstama, Deja vu
Heisenbergo mistinė patirtis
Indija: Jama - tai Mirtis
Ką rodo laiko rodyklė?
Ateities vizijos
Rigveda

 

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.lt skiltis
Vartiklis