Lenktynės kosmose

1959 m. NASA pradėjo programą „Mercury“, kurios vieninteliu tikslu buvo į kosmosą iškelti žmogų. Planai buvo kuriami aplink patyrusių karinių lakūnų komandą „Mercury-7“. Ir kol V. fon Braunas bandė „Redstone“ raketą pritaikyti „Mercury“ kapsulės su astronautu iškėlimui, raketoplano X-15 pilotai skaidė 80 km aukštyje, - maksimaliame, kurį gali pasiekti lėktuvas. Prie jų prijungti prietaisai fiksavo, kaip žmogaus organizmas priima fizines ir psichologines perkrovas. Vienu tų pilotų buvo Nilas Armstrongas, vėliau pirmuoju žengęs Mėnulyje (žr. >>>>>).

1961 m. balandžio 12 d, J. Gagarinas tapo pirmuoju į kosmosą pakilusiu žmogumi. Tais pačiais metais Alanas Šepardas tapo pirmuoju amerikiečiu kosmose, tačiau jo skrydis buvo suborbitinis.

Tikslas - Mėnulis

Nepaisant sėkmių, JAV tebeatsiliko nuo TSRS. Tada Draidenas kreipėsi į jauną ir energingą prezidentą Džoną F. Kenedį siūlydamas surengti pilotuojamą skrydį į Mėnulį, galintį tapti puikiu šansu aplenkti TSRS. Po mėnesio Kenedis paskelbė ambicingą planą išlaipinti žmogų Mėnulyje.

„Mercury“ programą sekė „Gemini“, o vėliau ir „Apollo“ misijos, suteikęs Braunui didžiausią jo pasiekimą – gigantišką „Saturn-5“ raketą. 1969 m. birželį, pusmetis iki Kenedžio nustatyto termino, NASA laimėjo Mėnulio lenktynes. Tačiau Draidenas tos akimirkos nesulaukė – mirė 1965 m.

2025-ais D. Trampui atėjus į valdią ir E. Maską paskyrus atsakingu už federalinių išlaidų mažinimą, pasiūlyta atleisti apie 750 NASA darbuotojų, t.y. apie 10% (ir tai dar ne pabaiga!); o ir iki tol moralinė dvasia agentūroje buvo „absurdiška žema“ (ypač atsižvelgiant į interesų konfliktą dėl „SpaceX“) – o dėl to misijos į Mėnulį reikalai gali atrodyti visai kitaip (fifty-fifty, kad SLS kūrimas bus nutrauktas).

Kartu tapo neaiškus ir JAV žmonių skraidinimo į Mėnulį („Artemis“ programos) likimas – ir ne tik dėl SLS raketos brangumo. Ir visai nesvarbu, kad 2025 m. kovo 2 d. „Blue Ghost“ nusileido Mėnulyje. Tai ne vyriausybinės, o privačios kompanijos („Firefly“, tačiau ne E. Masko „SpaceX“ !!!) kosminis aparatas. Gali būti, kad D. Trampo tikslai visai kiti. I. Maskas jau senai kliedi apie Marsą – tai gal ten labiausiai norisi iškelti juostuotą su žvaigždėmis kampe vėliavą?! Juk „Blue Ghost“ buvo suplanuotas dar iki D. Trumpo antrojo prezidentavimo pradžios. Ar būtų I. Maskas į Mėnulį įsileidęs konkurentą?! Sekantis palankus metas startuoti į Marsą bus 2026 m. - t.y. kaip tik D. Trampo prezidentavimo metu ir I. Maskas yra pareiškęs, kad jis į ten pasiųs 5-ias nepilotuojamas stotis, turinčias ten nusileisti. Pirmas pilotuojamas skrydis į Marsą turėtų įvykti po 2 m., kas šiuo metu atrodo utopija (bet tie du vyrukai nelabai orientuojasi šioje tikrovėje, kad ar tai utopija, ar ne - jiems nesvarbu).

Yra dar vienas aspektas, kodėl labiau pasirinktinas Marsas. Kinija paskelbė, kad ketina žmones į M4nulį skraidinti 2030 m. JAV kosminėse lenktynėse negali pralaimėti! Tad jei D. Trampui pasirodys (arba I. Maskas užpudrins smegenis), kad lenktynėse dėl Mėnulio laimėti neįmanoma, Marsas išlieka puikia galimybę išsaugoti reputaciją.

Net prabėgus dešimtmečiams, Rudolfo Kalmano studentai prisimena, kaip būdavo prižadinami anksti rytais, jiems nurodant klaidas jų teoremose. Jie buvo atvykę iš įvairių šalių nepaisant bauginančios Kalmano reputacijos.

Matematikas ir elektros inžinierius R. Kalmanas 1960-ais sukūrė novatorišką algoritmą, kurį netrukus pritaikė NASA, susirūpinusi, kaip nuskraidinti astronautus į Mėnulį ir juos sugražinti į Žemę. Jis buvo pavadintas Kalmano filtru ir tapo karinių ir komercinių skridimų valdymo programų pagrindu. Kalmano filtras padeda sukalibruoti kiekvieno transporto laivo prisišvartavimą prie TKS. Jis paskaičiuoja tinkamą aukštį Oriono kapsulei iššauti parašiutą leidžiantis į Žemę. Jis taip pat padeda orų prognozėms, nustatyti telefonų lokaciją ir paskaičiuoti geriausias dronų, povandeninių laivų ir kovinių raketų trasas. 2008-ais už šį algoritmą Kalmanas gavo Nacionalinį mokslo medalį.

Šį algoritmą Kalmanas sumąstė 6-to dešimtm. pabaigoje. Tai buvo sprendimas matematinių modelių netikslumui. Statistinį įvertinimą gali paveikti klaidingi daviklių duomenys, nenumatyti trikdžiai ir kiti veiksniai. Jo kompiuterinis algoritmas sumažino neapibrėžtumą dviejų dinaminių lygčių pagalba. Jo filtre viena lygtis generuoja nežinomų kintamųjų įverčius, o antroji – įvertina neapibrėžtumo įverčio tikslumą. Savo tyrimus Kalmanas paskelbė J. of Basic Engineering 1960 m. kovo numeryje. Tuo metu S. Schmidt’as iš NASA jo nesuprato, tačiau manė, kad ši teorija gali padėti paskaičiuoti Apollo orbitą apie Mėnulį.

„Išplėstas“ Kalmano filtras, panaudotas „Apollo 11” veikė sparčiai ir nenaudodamas daug atminties - nepaliaudamai generuodamas naujus geriausius įverčius, besiremiančius betarpiškai ankstesne būsena.

Rockwell Science^**)  vyresnysis bendradarbis A. Endrius laiko Kalmano filtrą neįtikėtinu ir jį vadina „Maslou plaktuku“ sudėtingiems netiesiniams įvertinimo uždaviniams, - su užuomina į amerikiečių psichologo Abraomo Maslou^***) pastebėjimą, kad tam, kas teturi plaktuką, visa kita tiesiog vinys.

NASA emblemos: sugrįžo ir „kirminas“

NASA apvalų „klecką“ su mėlyna, balta ir raudona spalvomis, pramintą „frikadele“, 1959-ais sukūrė James Modarelli. Jame pavaizduotos užuominos į įvairius agentūros misijos aspektus: apvali forma simbolizuoja Žemę, o žvaigždės – kosmosą; raudonas V pavidalo sparnas – aeronautiką, o apskrita orbita aplink pavadinimą – kosminį skrydį.

Toji emblema buvo pagrindiniu NASA simboliu 16-a metų, kol 1975-ais NASA nusprendė susikurti modernesnį logotipą. Juo tapo ryškiai raudonas žodis NASA unikaliu šriftu, pramintu „kirminu“, kurį sukūrė Richard Danne kartu su savo partneriu Bruce Blackburn‘u po to R. Niksonas pavedė Nacionaliniam menų fondui atnaujinti visų federalinių agentūrų vizualų pristatymą. NASA dizainerį apdovanojo „Iškilių visuomeninių pasiekimų“ medaliu už tai, kad tas 4-ias raides padarė tokiomis neužmirštamomis. Jis buvo naudojamas iki 1992 m., kai vėl be ceremonijų buvo sugrąžintas melsvas „mėsos kukulis“.

Kartu NASA turėjo ir kitą oficialų simbolį – agentūros antspaudas buvo išplėstas „frikadelės“ variantas, kuriame taip pat buvo planeta, žvaigždės, orbita ir V elementas. Be to atskiriems projektams bei svarbiems įvykiams NASA turi ir atskirus jiems skirtus simbolius.

Ir štai dabar, beveik po 30 m., kai jis įgavo vos ne kultiniu statusą, NASA pagaliau vėl gražino „kirminą“ 2020 m. ir įtikinimai jį patalpino ant „SpaceX“ raketos skirtos „Artemis“ misijai į Mėnulį. Mat, nors jis oficialiai buvo „nurašytu“, NASA darbuotojai save tapatino su kirminu. Ant „Orion“ kapsulės puikuojasi ir ESA logotipas, taip pat ir „mėsos kleckas“. Simbolių yra ir kitose erdvėlaivio vietose.

Būūūū!..

2025-ais D. Trampui atėjus į valdią ir E. Maską paskyrus atsakingu už federalinių išlaidų mažinimą, į NASA atėjo neramios dienos.
Anot astrobiologo Keith Cowing’o, daugelį metų dokumentuojančio NASA vidines dramas, NASA darbuotojai ėmė švilpti, kai visuotiniame susirinkime buvo paminėtas I. Maskas. Jis jiems jau senai buvo tarsi rakštis subinėje, o dabar, atrodo, juos jau ima siutas. Kaip jis rašė savo bloge „NASA Watch“, tai buvo reakcija į savaitgalį (2025.03.01) pakartotą direktyvą, reikalaujančią paaiškinti, ką jie veikė praeitą savaitę, nes kitaip bus atleisti. Kartu pranešta, kad DOGE pienburniai turi leidimus bet kada užeiti į objektą be jokio perspėjimo. Maža to, I. Maskas paleido „antį“, kad, atseit, astronautai Butch Wilmore ir Suni Williams liko TKS „dėl politinių priežasčių“. Jei Ir jei prieš kelis metu NASA bendradarbiavimas „SpaceX“ laikytas bendro darbo su privačiu verstu pavyzdžiu, tai dabar požiūris į I. Maską pasisuko į priešingą pusę.

Kalbėdamas apie vadinamąjį „Amerikos inovacijų aukso amžių“, Baltųjų rūmų Mokslo ir technologijų biuro direktorius Michael Kratsios balandžio 14-ą pasakė visiškai stulbinantį pareiškimą: „Mūsų technologijos leidžia mums manipuliuoti laiku ir erdve“.
Apie kokius _blėnius jis kalba?! Ar, aistringai raginant nutraukti technologijų srities reguliavimą, tai yra nuoširdus jo tikėjimas, kad galima nepaisyti pagrindinių fizikos dėsnių? Juk kol kas net didžiausi protai dar nė iš tolo neišrado nieko, primenančio laiko mašiną! O su Trumpo atliktais sutrumpinimais, JAV jau netrukus gali būti dar sunkiau rasti naujus būdus „manipuliavimui laiku ir erdve“. Jo prieš mokslą nukreipta programa jau duoda triuškinančių pasekmių. Regresyvus požiūris energetikoje gali šalį numesti šimtmečiu atgal (anglimi kūrenamų elektrinių atleidimas nuo mokesčių už kenksmingą taršą). O NASA planuojamo biudžeto nutrumpinimas perpus jau gresia pačios agentūros „išmirimu“. Gal tai ir yra „laiko valdymas“ (chaosui tvyrant vyriausio dirigento galvoje) – šalies numetimas toli į praeitį?!

Kai du baras - raketos nekyla!

NASA gresia neveiksnumas!!!  Maskas kaip reikiant susiriejo su Trampu – Trampas grasina su „SpaceX“ nutraukti vyriausybines sutartis, o Maskas sako, kad jis „nedelsiant“ užblokuos NASA išėjimą į kosmosą (šiai lieka tik Boeing „Starliner“ alternatyva). Tai reikš ir TKS eros pabaigą ir neužtikrins saugaus jos „nužeminimo“. Puikus valstybės bendravimo su privačiu verslu pavyzdys! Ir Mėnulį bei Marsą JAV gali išvysti kaip savo užpakalį...

Geriau visuomenei „užrišti akis“ ir rėkti „gręžkim, gręžkim!!!“

Baltieji rūmai nurodė NASA darbuotojams nutraukti dvi svarbias, su klimato kaita susijusias palydovų misijas „Orbiting Carbon Observatories“, rinkusias duomenis apie CO₂ pasiskirstymą ir poveikį sveikatai, kurie buvo plačiai naudojami: naftos ir dujų kompanijų, žemdirbių, ... Jie naudingi ir prognozuojant, reaguojant ir valdant orų sukeltas grėsmes. Tos misijos turėjo dar trukti daugelį metų ir nebuvo jokio ryškaus ekonominio pagrindo jas nutraukti (turint 25,4 mlrd. USD biudžetą). Taip sudaromos prielaidos toliau „skiesti“ apie klimato kaitos nebuvimą. Tai dar vienas žingsnis iš NASA žlugdymo, galinčio privesti, kad JAV nebebus pirmaujanti kosmose (o ir moksle, galbūt).