Global Lithuanian Net: san-taka station: |
ESA: iš Europos į kosmosą
Taip pat skaitykite ESO teleskopai Čilėje...
Jos pirmąja misija buvo Cos-B (1975) gama spinduliavimo tyrimams ir užsitęsė 4 m. ilgiau nei planuota (iki 1982 m.). Jos mantiją 2002-ais perėmė Integral, aptikinęs ne tik gama šaltinius, bet ir rentgeno bei regimos šviesos ir veikęs iki 2025 m. vasario pabaigos (pirmiausia skirtas gama žybsnių registracijai). Vienu svarbesniu ESA indėliu buvo 1979 m. Ariane palydovų projektas, užtikrinęs Europai nepriklausomą išėjimą į kosmosą. Ariane raketos iškėlė tokius kosminiai aparatus kaip prie prie Halio kometos skridusį Giotto (1985), Žemės stebėjimui skirtą Envisat (2002), kometų medžiotoją Rosetta (2024)... Iš jos projektų verta paminėti dalyvavimą Hubble teleskopo paleidime (1990). Po 5 m. vėlgi su NASA parengta Saulės observatorija SOHO, tebestebinti Saulės audras, padariusi keletą atradimų apie Saulės ir jos atmosferos sandarą. 1999 m. į orbitą iškelta XMM-Newton stotis, skirta rentgeno spinduliavimui stebėti ir turinti tris teleskopus. Kitais metais startavo bendras su NASA projektas Cluster II, kurio 4 sujungti palydovai brėžia trimatį Saulės vėjo susidūrimo su Žemės magnetiniu lauku vaizdą. Viena įsimintiniausių misijų buvo ir Cassini misija (1997-2017), zondą nugabenusi iki pat Saturno ir jo Titano palydove nuleidusi Huygens modulį. 2003 m. startavo Mars Express, turintis ypač didelės skiriamosios gebos kamerą ir spektrometrą, sukurtą specialiai vandens paieškai; kitais metais jis aptiko metaną. Po ilgų tyrimų nustatyta, kad jis išskiriamas geologinių procesų metu. 2005 m. pradėtas Galileo projektas, kurį ketina baigti 2019 m. sukuriant atskirą navigacinę sistemą,
nepriklausomą nei nuo amerikiekiškos GPS, nei nuo rusiškos GLONASS2). 2013 m. į orbitą pakilo zondas Gaia2) , matuojantis atstumus iki žvaigždžių, jų ryškumą, judėjimo pobūdį. Jo tikslumas apie 40 k. didesnis
nei pirmtako Hipparchos. Pagrindinė jo dalis kol kas didžiausia į kosmosą iškelta
skaitmeninė kamera. Jo dėka 2016 m. sudarytas išsamiausias ir tiksliausias Paukščių tako žvaigždėlapis (per 1 mlrd. žvaigždžių su jų charakteristikomis). Žinomiausi paskutiniai projektai Rosseta, startavus 2004 m. ir į Čuriumovo-Gerasimenko kometą 2014 m. nuleidusi Phillus aparatą. Nevisai sėkmingai pavykęs, tačiau mokslininkai tebeanalizuoja surinktus duomenis. Jau po misijos, Nature Astronomy 2018 m. pasirodė straipsnis, bandantis paaiškinti keistą kometos formą. Kitas ExoMars projektas, vystomas kartu su Rusijos RosKosmos. Pirmoji stotis startavo 2016 m. iš Baikonūro, į Marso orbitą atgabenusi Trace Gas Orbiter stotį, tačiau Scaparelli nusileidimas nepavyko. 2020 m. prasidės antras jo etapas, kurio metu bus nuleistas marsaeigis ir matavimo platforma, - tačiau dėl Rusijos invazijos į Ukrainą startas neįvyko, misija peržiūrėta ir, jau nenaudojant rusų raketų, planuojama marsaeigį, pervadintą į Rosalind Franklin, išskraidinti 2028 m. Pirmąja ESA veikla Mėnulyje tapo neigiamų jonų instrumentas (NILS), 2024 m. nugabentas kinų Change-6 nusileidimo modulio. Numatytos ir naujos tyrinėjimų kryptys. 2019 m. planuojamas zondas Solar Orbiter, prie saulės priartėsiantis vos per
45-is jos skersmenis. Jo skiriamoji geba sieks 100 km į pikselį. Jis ištyrinės ir poliarines Saulės sritis, nepasiekiamas
stebėjimui iš Žemės. [Startavo 2020 m. vasario 10 d. ir misija planuojama iki 2026 m. pabaigos -
daugiau žr. >>>>>] 2022 m. ketinama leistis link Jupiterio palydovų: Europos, Kalisto ir Ganimedo (JUICE projektas; pakilo 2023 m. balandžio 14 d.). O juk Europoje hipotetiškai galima gyvybė! (žr. daugiau apie tai >>>>>). O 21 a. 3-io dešimtm. gale prasidės gyvybės pėdsakų paieška ir tolimuosiuose pasauliuose 2028 m. planuojama iškelti Ariel stotį, kuri 4 m. stebės apie 1000 ekzoplanetų. Tyrinėtojus dabar ypač domina tų planetų atmosferos sudėtis. Gal jis pastebės net ir nežemiško proto apraiškas?! Tolimesni planai: 1) CryoSat - ESA programa, skirta poliarinių ledų kitimui stebėti. CryoSat-1 palydovas patyrė avariją 2005 m. starto metu, tačiau 2010 m. pavyko iškelti CryoSat-2 palydovą jo orbitos pakrypimas yra 92o esant apie 725 km aukščiui. Jo skiriamoji geba ledo storiui apie 1,3 cm. Ankstesni stebėjimai leido tik sekti ledų plotį. Tikėtasi, kad jis veiks 3,5 m. 2018 m. liepą ESA kilstelėjo palydovą į aukštesnę orbitą, nes buvo tikimybė susidurti su kosmoso šiukšle. Tada jis grįžo į ankstesnę orbitą tęsti stebėjimų. 2019 m. gegužę paskelbta, kad remiantis stebėjimo duomenis Antarktidos ledynų storis sparčiai plonėja. 2) GLONASS - Rusijos palydovinė navigacijos sistema, alternatyva GPS, paleista kartu su priešraketinio
3) Gaia - ESA orbitinė astronominė stotis iškelta 2013 m., prieš tai ją rengiant 13 m. Tikėtasi, kad ji veiks iki 2022 m. Pavadinta graikų deivės Gajos (Žemės) garbei. Jos pagrindinis tikslas Paukščių tako žvaigždžių astrometrija. Tai 4,4 m skersmens cilindras su jo viduje įrengtais trimis interferometrais. Jos teleskopai dirba optiniame diapazone; tikimasi, kad jo pagalba bus sudarytas trimatis mūsų srities žvaigždėlapis, o taip pat bus atrandamos ekzoplanetos, asteroidai, kometos ir pan. Spektrofotometriniais stebėjimais tikimasi nustatyti stebėtų žvaigždžių fizikinius duomenis. Pirmasis GAIA duomenų paketas buvo paskelbtas 2016 m. rugsėjį su 1,1 mlrd. žvaigždžių ir per 2 mln. žvaigždžių duomenimis (bei apie 3 tūkst. cefeidžių šviesumo kitimai). 2018 m. balandį ESA paskelbė apie galaktikos 3D žvaigždėlapio su 1,7 mlrd. žvaigždžių sudarymą. Papildomai skaitykite:
|