ESA (European Space Agency), Europos kosmoso agentūra, įkurta 1975 m. gegužės 30 d., kai Paryžiuje šalys-steigėjos pasirašė sutartį. Bet tik 1980 m. spalio 30 d. paskutinioji, Prancūzija, ratifikavo ją. Ji atsirado iš poreikio apjungti Europos šalis siekiant konkuruoti su JAV ir Rusijos kosmoso tyrinėjimais. Jos ištakas galima atsekti iki ELDO (kūrusią paleidimo sistemas) ir ESRO (kūrusią kosminį aparatą). Dabar joje dirba apie 2200 žmonių, o biudžetas per 5,6 mlrd. dolerių. Jos veikla susijusi išimtinai su taikiu kosmoso tyrimu.

Jos pirmąja misija buvo Cos-B (1975) gama spinduliavimo tyrimams ir užsitęsė 4 m. ilgiau nei planuota (iki 1982 m.). Jos „mantiją“ 2002-ais perėmė „Integral“, aptikinęs ne tik gama šaltinius, bet ir rentgeno bei regimos šviesos ir veikęs iki 2025 m. vasario pabaigos (pirmiausia skirtas gama žybsnių registracijai). Vienu svarbesniu ESA indėliu buvo 1979 m. „Ariane” palydovų projektas, užtikrinęs Europai nepriklausomą išėjimą į kosmosą. „Ariane“ raketos iškėlė tokius kosminiai aparatus kaip prie prie Halio kometos skridusį „Giotto“ (1985), Žemės stebėjimui skirtą „Envisat“ (2002), kometų „medžiotoją“ „Rosetta“ (2024)...

Iš jos projektų verta paminėti dalyvavimą „Hubble“ teleskopo paleidime (1990). Po 5 m. vėlgi su NASA parengta Saulės observatorija SOHO, tebestebinti Saulės audras, padariusi keletą atradimų apie Saulės ir jos atmosferos sandarą. 1999 m. į orbitą iškelta XMM-Newton stotis, skirta rentgeno spinduliavimui stebėti ir turinti tris teleskopus. Kitais metais startavo bendras su NASA projektas „Cluster II“, kurio 4 sujungti palydovai brėžia trimatį Saulės vėjo susidūrimo su Žemės magnetiniu lauku vaizdą. Viena įsimintiniausių misijų buvo ir „Cassini“ misija (1997-2017), zondą nugabenusi iki pat Saturno ir jo Titano palydove nuleidusi „Huygens“ modulį.

2003 m. startavo „Mars Express“, turintis ypač didelės skiriamosios gebos kamerą ir spektrometrą, sukurtą specialiai vandens paieškai; kitais metais jis aptiko metaną. Po ilgų tyrimų nustatyta, kad jis išskiriamas geologinių procesų metu.

2005 m. pradėtas „Galileo“ projektas, kurį ketina baigti 2019 m. – sukuriant atskirą navigacinę sistemą, nepriklausomą nei nuo amerikiekiškos GPS, nei nuo rusiškos GLONASS²⁾.
2008 m. TKS stotyje pradėta kurti „Columbus“ laboratorija (COF), skirta įvairiems eksperimentams nesvarumo sąlygomis: jo poveikis žmogaus organizmui, gyvų ląstelių gyvybingumas, kvantinės fizikos klausimai...
2010 m. startavo eksperimentas su zondu „CryoSat¹⁾ “, turinčiu radiolokatorių, leidžiantį išmatuoti ledo storį poliarinėse srityse. Jo duomenys rodo ledų tirpimą.

2013 m. į orbitą pakilo zondas „Gaia²⁾ “, matuojantis atstumus iki žvaigždžių, jų ryškumą, judėjimo pobūdį. Jo tikslumas apie 40 k. didesnis nei pirmtako „Hipparchos“. Pagrindinė jo dalis – kol kas didžiausia į kosmosą iškelta skaitmeninė kamera. Jo dėka 2016 m. sudarytas išsamiausias ir tiksliausias Paukščių tako žvaigždėlapis (per 1 mlrd. žvaigždžių su jų charakteristikomis).
2021 m. iškeltas orbitinis JWST teleskopas.

Žinomiausi paskutiniai projektai – „Rosseta“, startavus 2004 m. ir į Čuriumovo-Gerasimenko kometą 2014 m. nuleidusi „Phillus“ aparatą. Nevisai sėkmingai pavykęs, tačiau mokslininkai tebeanalizuoja surinktus duomenis. Jau po misijos, „Nature Astronomy“ 2018 m. pasirodė straipsnis, bandantis paaiškinti keistą kometos formą.

Kitas – „ExoMars“ projektas, vystomas kartu su Rusijos „RosKosmos“. Pirmoji stotis startavo 2016 m. iš Baikonūro, į Marso orbitą atgabenusi „Trace Gas Orbiter“ stotį, tačiau „Scaparelli“ nusileidimas nepavyko. 2020 m. prasidės antras jo etapas, kurio metu bus nuleistas marsaeigis ir matavimo platforma, - tačiau dėl Rusijos invazijos į Ukrainą startas neįvyko, misija peržiūrėta ir, jau nenaudojant rusų raketų, planuojama marsaeigį, pervadintą į „Rosalind Franklin“, išskraidinti 2028 m.

Pirmąja ESA veikla Mėnulyje tapo neigiamų jonų instrumentas (NILS), 2024 m. nugabentas kinų Chang’e-6 nusileidimo modulio.

Numatytos ir naujos tyrinėjimų kryptys. 2019 m. planuojamas zondas „Solar Orbiter“, prie saulės priartėsiantis vos per 45-is jos skersmenis. Jo skiriamoji geba sieks 100 km į pikselį. Jis ištyrinės ir poliarines Saulės sritis, nepasiekiamas stebėjimui iš Žemės. [Startavo 2020 m. vasario 10 d. ir misija planuojama iki 2026 m. pabaigos - daugiau žr. >>>>>]
2020 m. turėtų pakilti „Biomass” zondas, nustatysiantis bendrą biomasės kiekį mūsų miškuose – tai padėtų modeliuoti anglies apytaką Žemėje (pakilo 2025 m. balandžio 29 d.). 2020-ais numatytas ir „Euclid“ teleskopo startas (iš tikro pakilo 2023 m. liepos 1 d.), leisiantis tiksliau išmatuoti Visatos plėtimosi spartą ir santykį tarp tamsiosios materijos ir energijos.

2022 m. ketinama leistis link Jupiterio palydovų: Europos, Kalisto ir Ganimedo (JUICE projektas; pakilo 2023 m. balandžio 14 d.). O juk Europoje hipotetiškai galima gyvybė! (žr. daugiau apie tai >>>>>). O 21 a. 3-io dešimtm. gale prasidės gyvybės pėdsakų paieška ir tolimuosiuose pasauliuose – 2028 m. planuojama iškelti „Ariel“ stotį, kuri 4 m. stebės apie 1000 ekzoplanetų. Tyrinėtojus dabar ypač domina tų planetų atmosferos sudėtis. Gal jis pastebės net ir nežemiško proto apraiškas?!

Tolimesni planai:
2026 m. PLATO – eksoplanetų medžiotojas, nustatinėsiantis pasaulius Saulės tipo žvaigždžių gyvybinėje zonoje;
2035 m. LISA – trijų palydovų kompleksas, inteferencijos būdu ieškosiantis gravitacinių bangų;
2037 m. „NewAthena“ – orbitinė rentgeno observatorija, sužymėsianti karštų dujų debesis (kokie yra aplink juodąsias skyles);
„Voyage 2050“ programa, apimanti tris tikslus: tirti planetų gigančių palydovus; tirti Paukščių tako ekosistemą; tirti ankstyvosios Visatos fundamentaliuosius fizikos klausimus.

¹⁾ CryoSat - ESA programa, skirta poliarinių ledų kitimui stebėti. „CryoSat-1“ palydovas patyrė avariją 2005 m. starto metu, tačiau 2010 m. pavyko iškelti „CryoSat-2“ palydovą – jo orbitos pakrypimas yra 92^o esant apie 725 km aukščiui. Jo skiriamoji geba ledo storiui – apie 1,3 cm. Ankstesni stebėjimai leido tik sekti ledų plotį. Tikėtasi, kad jis veiks 3,5 m. 2018 m. liepą ESA kilstelėjo palydovą į aukštesnę orbitą, nes buvo tikimybė susidurti su kosmoso šiukšle. Tada jis grįžo į ankstesnę orbitą tęsti stebėjimų. 2019 m. gegužę paskelbta, kad remiantis stebėjimo duomenis Antarktidos ledynų storis sparčiai plonėja.

²⁾ GLONASS - Rusijos palydovinė navigacijos sistema, alternatyva GPS, paleista kartu su priešraketinio perspėjimo sistema 1982 m. 2019 m. pilnai funkcionavo tik šios dvi navigacinės sistemos; jų abiejų veikimo principas panašus, tik GLONASS palydovai neturi sinchronizacijos su Žemės sukimusi, tačiau jų veikimo laikas trumpesnis. GLONASS sudaro 24 palydovai, skriejantys 3-ose orbitinėse plokštumose su 64,8^o pakrypimu 19 tūkst. km aukštyje.

³⁾ Gaia - ESA orbitinė astronominė stotis iškelta 2013 m., prieš tai ją rengiant 13 m. Tikėtasi, kad ji veiks iki 2022 m. Pavadinta graikų deivės Gajos (Žemės) garbei. Jos pagrindinis tikslas – Paukščių tako žvaigždžių astrometrija. Tai 4,4 m skersmens cilindras su jo viduje įrengtais trimis interferometrais. Jos teleskopai dirba optiniame diapazone; tikimasi, kad jo pagalba bus sudarytas trimatis mūsų srities žvaigždėlapis, o taip pat bus atrandamos ekzoplanetos, asteroidai, kometos ir pan. Spektrofotometriniais stebėjimais tikimasi nustatyti stebėtų žvaigždžių fizikinius duomenis. Pirmasis GAIA duomenų paketas buvo paskelbtas 2016 m. rugsėjį – su 1,1 mlrd. žvaigždžių ir per 2 mln. žvaigždžių duomenimis (bei apie 3 tūkst. cefeidžių šviesumo kitimai). 2018 m. balandį ESA paskelbė apie galaktikos 3D žvaigždėlapio su 1,7 mlrd. žvaigždžių sudarymą.

Papildomai skaitykite:
NASA tapsmas
Kaip kūrė TKS?
Baikonūro statyba
Lenktynės kosmose
Ar bus grįžta į Mėnulį?
SETI instituto užgimimas
Pirmasis žmogus kosmose
Koks tas mūsų palydovas?
Indija: išeiti iš šešėlio
2019-ųjų kosminė takoskyra
ESO teleskopai Čilėje
Kam priklauso Mėnulio dulkės?
Dulkėtais tolimų planetų takais
Daugkartinis orbitinis lėktuvas
Skafandrai: atsiradimas ir variantai
Kuri akis tingi? Kosmosas ir iliuzijos
Baisioji tarybinės kosmonautikos paslaptis
Astronomija: Žymesnieji įvykiai (20 a.)
Nesklandumai įsisavinant kosmosą
Milijardai nežemiečių paieškoms
Per meilės orgijas į žvaigždes
Saulė yra dvinarė žvaigždė?
Kinijos kosminės ambicijos
Pirmasis vežimas Mėnulyje
Žmogaus misija kosmose
Nusitaikant į žvaigždes
Žvalgantis po dangų
Mūšis dėl Veneros
Moterys kosmose
"Galileo" misija

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO skiltis
Vartiklis