Gyvatės žvaigždynas (Serpens, Ser) – šiaurės pusrutulio pusiaujo juostos žvaigždynas, vienintelis žvaigždynas, sudarytas iš dviejų atskirų dalių – ryčiau esančios Gyvatės Galvos (Serpens Caput) ir vakariau esančios Gyvatės Uodegos (Serpens Cauda). Tarp tų dalių įsiterpęs Gyvatnešio žvaigždynas, todėl senovėje dažnai laikytas Gyvatnešio žvaigždyno dalimi, o atskiru žvaigždynu tapo tik 1922 m. Vizualiai gyvatės kūnas vaizduojamas kaip esantis už Gyvatnešio nugaros. Jame per 100 akimi regimų žvaigždžių. Lietuvos danguje žvaigždynas matomas pavasario - vasaros mėnesiais.

Nustatyta, kad kelios Gyvatės žvaigždės turi planetas.

Graikų mitologijoje tai gyvatė, kurią laiko Asklepijus. Kartą jis užmušė gyvatę, tačiau ji atgijo, kai kita gyvatė ant tosios uždėjo prikeliančią žolę. Kadangi gyvatės kasmet keičia savo odą, jos yra atgimimo simbolis.

Kinijos astronomijoje dauguma Gyvatės žvaigždžių sudarė Tianši turgų supančią sieną. Viena galvos žvaigždė (Mu Ser) reiškė Tianru, princo žindyvę, kartais lietų. Dvi uodegos žvaigždės įėjo į Šilou, bokštą prie turgaus. Kita uodegos žvaigždė buvo Liesi, brangakmenių parduotuvė.

Babiloniečiai turėjo du „gyvatiškus“ žvaigždynus, Mušhušu ir Bašmu. Atrodo, kad Mušhušu apytiksliai atitiko graikų Hidrą, o Mašmu Eudokso „Gyvatę“, pagal kurią Ptolomėjus į katalogą įtraukė Gyvatės žvaigždyną.

Ryškiausios žvaigždės:

• Unukas (a Ser - 2m,63), esanti Gyvatės Galvoje. Tai raudonoji milžinė, esanti maždaug už 23 parsekų, turinti neryškią, plika akimi nematomą kompanionę;
• Beta, Gama ir Jota sudaro trikampį, aprėminantį gyvatės galvą;
• Eta yra ryškiausia uodegos žvaigždė. Ji irgi raudonoji milžinė.

Kiti objektai:

• Seiferto sekstetas – neįprasta sąveikaujančių galaktikų grupė, viena tankiausių galaktikų spiečių
• Erelio (M 16) difuzinis ūkas, įtraukiantis dujų-dulkių „Sutvėrimo stulpus“, žvaigždžių gimimo sritis
• Kamuolinis M 5 spiečius;
• Arp 220 – prototipinė ultraryški infraraudonoji galaktika;
• Hoag‘o objektas, žinomas reta žiedinių galaktikų klase;
• Alija (Gyvatės teta) – žalsvai gelsvų žvaigždžių pora, matoma per nedidelį teleskopą.
• Raudonojo kvadrato ūkas, vienas retų kvadratinę formą turinčių objektų;
• Westerhout 40 – artimas ir gausaus žvaigždžių formavimosi rajonas, molekulinis ūkas

Iš Gyvatės žvaigždyno atvyko mytilų (mythilae) rasės ateiviai. Jie pirmąkart pastebėti 1965 m. ir dažniausiai stebėti prie Antarktidos. Manoma, kad jie nėra pavojingi žmonijai.

Nubausti angelai buvo ištremti į požemius – tai buvo raudonieji žmonės (šėtonai).
Kita indikacija yra raudonieji slibinai.

Slaptasis 13-asis astrologijos namas, raudonoji gyvatė žymi Gyvatės žvaigždyną. Gali būti, kad kilmingieji reptoidai iš Gyvatės žvaigždyno buvo raudonos spalvos ir tai gali Škotijos gado genties (žydų gadų gentis, atvykusi Škotiją) minimu raudonuoju grėsmingu liūtu.

Taip pat skaitykite:
Arktūro žvaigždė
Gulbės žvaigždynas
Andromedos ūkas
Tinklelio žvaigždynas
Kosmoso širdis: Gyvatnešis
Tolimų planetų nuotraukos
Ateivių rasės: driežažmogiai
Oriono ūkas: vieta, kur gimsta žvaigždės
Saturno keisčiausio palydovo paslaptys
Kometos: dangaus ženklai
Saulė yra dvinarė žvaigždė?
Juodųjų skylių portretas
Mėnulis: Septintasis kontinentas
Mitologija Visatos masteliu
Žvaigždės tebegimsta
Kai susiduria galaktikos...
Žvalgantis po dangų
Saulė ir jos dėmės
Nežemiečių mokslas
Pakeliui į Saturną
Precesija
Planeta X

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO.LT
Vartiklis