|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Tinklelis
Tinklelis (Reticulum) žvaigždynas, matomas Pietų pusrutulyje. Jo žvaigždės nėra ryškios, tik dvi siekia 5-o ryškumą.
2000 m. buvo pranešta, kad prie Reticulum A yra planeta. Reticulum Zeta yra dvinarė žvaigždė, kurios narės, į Saulę panašios žvaigždės, yra dideliu atstumu. Sistema yra už 39 šviesmečių. Ji labai populiari tarp ufologų, kurie iš ten kildina pilkųjų rasę. Aplink dvinarę Reticulum Epsilon žvaigždę sukasi baltoji nykštukė. Ji yra maždaug už 50 šviesmečių. 2005 m. Tinklelio žvaigždyne esančioje spiralinėje galaktikoje NGC 1559 nustatyta 1a klasės supernova. Pirmas rimtesnis žmonių grobimo tyrimas (1961 m.) susijęs su šiuo žvaigždynu, tad laikoma, kad ateiviai atkeliauja iš šio deimanto formos žvaigždyno (Zeta Rediculi dvinarė fiksuota žvaigždė, esanti maždaug už 39 šviesmečių; dzeta šeštoji raidė graikų abėcėlėje). Specialistai laiko, kad gyvybės buvimas ten labai tikėtinas. 1961 m. rugsėjo 19 m. sutuoktinius Hillus - Betty, kuriai tuo metu buvo 41-eri, ir Barney (39) sustabdė lankytojai iš Tinklelio Dzeta, klausdami kelio. Jie Betei parodė žvaigždėlapį (kurį ji teprisiminė tik hipnozės metu ir taip nustatyta, kad tai buvo Tinklelio žvaigždynas). Šis atvejis perteiktas filme NSO incidentas (1975) bei J.G. Fullerio knygoje Nenutraukta kelionė (1966). Netrukus po to, kai Hillų istorija buvo išspausdinta laikraščiuose, daugelis kitų asmenų Jungtinėse Valstijose ėmė tvirtinti, kad jie čenelingo būdu bendravo su tinkleliečiais ir Hillų istorija tapo populiaria ufologijos folkloro dalimi. Tačiau nė vienas čelendžerių nepateikė ypatingų technologinių ar mokslinių žinių, o astronomai nerado jokių įrodymų, kad apie Dzeta-1 ar Dzeta-2 suktųsi planetos, nors tai ir yra labai tikėtina. Iš tikrųjų, patys Hillai nesiekė viešumos ir nenorėjo pasipelnyti iš savo istorijos. Jie tai priėmė kaip faktą. Ją išpūtė turintys lakią vaizduotę, sukurdami visą tinkleliečių civilizaciją. Betės ir Barnio Hillų pagrobimas buvo pirmasis aprašytas ir ištirtas žmonių pagrobimo atvejis. Ir pirmasis pagrobimas, kurio tyrime panaudota hipnozinė regresija. Kai kas laiko, kad tai vienintelis autentiškas atvejis ankstyvuoju laikotarpiu. Tuo labiau, Pease Oro pajėgų bazė patvirtino, kad tuo metu ir ten stebėjo NSO skrydį. Dzetai - ateiviai iš Tinklelio Daugiau apie dzetus skaitykite Pilkieji: spekuliatyviosios mintys
Taikūs dzetai, matyt, įsikūrę Dzeta-1 trečiojoje planetoje. 1965-ais astronomijos dėstytoja Madžori Fiš įrodė,
kad Hillų matyto žvaigždėlapio žvaigždžių išsidėstymas galimas tik iš planetos prie Tinklelio Dzeta
žvaigždės. Haineko centre patvirtino Fiš paskaičiavimus.
Ir JAV 5-me dešimtm. sudužę laivai irgi atvykę iš Tinklelio žvaigždyno. Slaptoje ataskaitoje prezidentui,
su kuria buvo supažindanti prodiuserė Linda Haue ir ufologas U. Muras, kaip ir TV laidoje NSO atskleidimas
vyksta, transliuotai 1989 m., sakyta, kad ketvirtoje dvinarės žvaigždės planetoje esanti civilizacija pasiek
labai aukštą technologijos lygį, ir skraido į Oriono ir Didžiojo Šuns žvaigždynus.
Į Žemė jie pirmąkart atskrido prieš 45 tūkst. m. ir sukryžminimo su primatais būdu sukūrė dabartinę
žmonių rasę. Vėliau jie valdė žmonijos evoliucija, per paskutinius 10 tūkst. m. padarydami 65 genetines
korekcijas.
Tinklelio gyventojų gyvenimo trukmė 300-400 m., jų protinis išsivystymas labai aukštas ir jie nusiteikę
taikiai žemiečių atžvilgiu. Šių taikiųjų dzetų aprašymai yra slaptuosiuose JAV vyriausybės dokumentuose ir
juos patvirtina kontaktuotojai.
Jie atrodo kaip žmogaus pavidalo būtybės, kurių ūgis 100-130 cm, jų pilka oda, labai didelės plikos
galvos, plačios juodos akys (be baltymų), skylės vietoje nosies ir ausų, labai ilgos rankos, o rankos ir turi po
4 pirštus. Jie vienos lyties ir su žmonėmis bendrauja tik telepatiškai, o tarpusavio pakalbiai primena paukščių
čiauškėjimą.
Video siužete Ateivio apklausa Zonoje-51 būtybė irgi 130 cm ūgio, didelėmis, iškilomis, juodomis
akimis, skylėmis vietoje nosies ir su 4-iais pirštais. O kino medžiagoje apie ateivio skrodimą jo išvaizda kiek
skiriasi nuo prieš tai aprašytos. Jis panašesnis į žmogų, galūnės su 6 pirštais ir nėra lyties organų. Matyt, tai
galėtų būti kokia atmaina ar hibridas.
Tuo tarpu negatyvieji dzetai iš Tinklelio žvaigždyno priskiriami agresyvioms civilizacijoms. Jie susitelkę
Apekso planetoje prie Dzeta-1 žvaigždės. Savo išvaizda jie labai panašūs į taikiuosius dzetus, - o tai trukdo
juos atskirti.
Jie grobia žmones ir su jais atlieka eksperimentus kurdami hibridus. Pateikiamuose liudijimuose ateiviai
nesakė iš kur jie atvykę, tačiau sprendžiant iš prievartos veiksmų, kuriuos darė mažo ūgio būtybės pilka oda,
didelėmis plikomis galvomis ir ilgomis rankomis, leidžia spėti buvus dzetais.
1950-ais Niu-Meksiko valstijoje tokios būtybės prievarta įsitempė į laivą besipriešinančią moterį su
sūnumi ir juos tyrė, o tada paveikė traumuojančiomis elektros iškrovomis.
1984 m. Švedijoje 6-ios tokios būtybės jėga į laivą įsitempė E. Jonsoną ir su juo atliko keistas
manipuliacijas, po kurių jis vos nenumirė plyšus širdžiai.
1990 m. Italijoje dviem dienom dingęs darbininkas A, Provenzano regresinės hipnozės metu papasakojo,
kad tokios būtybės jį veikė elektros iškrovomis, nardino į karštą skystį ir odą veikė kenksmingomis
medžiagomis.
1996 m. prie Dencerio 4-iom dienom dingęs komivojažeris D. Kvori papasakojo (taip pat regresinės
hipnozės metu), kad kažkokios būtybės laive jį panardino į ėdrų skystį, į petį įbedė dvi ilgas adatas ir per jas
leido elektrą, o jis rėkė iš baisaus skausmo.
1991 m. Peru 6-ios tokios būtybės į laivą nusitempė šachtininkus S. Rozari ir F. De Pozo, o Meksikoje
S. Anseno su dukra ir abiem atvejais iš jų paėmė didelį kraujo kiekį.
1969 m. su karinės policijos kariu Žosė Antonijumi iš Brazilijos Minas Žerais valstijos ateiviai, kurių ūgis
nesiekė 120 cm, elgėsi labai grubiai. Jie įkišo jį į laivą, o po skrydžio vilko žeme. Vyriausias ateivis iš
policininko rankų taip grubiai išplėšė kryželį ir rožančių, kad jie pabiro ant žemės.
Ir garsiojoje Megan Leiker istorijoje
(žr. >>>>>) pagrobėjais greičiausia buvo
agresyvieji dzetai.
Dukart dzetų pagrobtam Brajanui Skotui iš Arizonos
(žr. >>>>>),
jie pareiškė, kad žmonių rasės sukūrimas genetinių
manipuliacijų pagalba nepavyko ir žmonija patyrė dvasinį nuosmukį.
O yra žinoma atvejų, kai patys ateiviai (matyt, iš gerųjų civilizacijų) perspėdavo žmones apie kontaktų
su dzetais pavojų ir išsakydavo paso pasirengimą ateiti į pagalbą. Pvz., Tiraspolyje 10-metės Inos motina
papasakojo, kad 1990-ais jos dukrą dukart aplankė labai aukšti (iki lubų) ateiviai ilgomis, žemiau kelių
rankomis ir galvomis, panašiomis į apverstas kriaušes, kurie liepė Inai saugotųsi mažų žalsvų būtybių, kurios
ruošiasi ją paimti bandymams. Ir jei tie mažyliai ryšis tam, tai aukštieji juos aplenks ir ją pasiims pas save, o vėliau gražins motinai.
Kalbant apie taikiuosius dzetus, negalima nutylėti apie didelį informacijos apie juos kiekį, kurį nuo 1995 m.
svetainėje Zeta Talk tarpino Nancy Leader. Nancy tvirtino, kad kasdien telepatiškai bendrauja su taikiaisiais
dzetais. Pradėjusi žiniomis, kurias TV laidoje NSO atskleidimas vyksta pateikė Sakalas, ji nuolat jas
papildo detalėmis, kurios visiškai prieštarauja žinomoms ufologijai.
Leader teigia, kad dzetai būna ne tik 90-120 cm, bet ir 183 cm ir net 244 cm ūgio ir kad egzistuoja 127-
ios dzetų atmainos. Visi jie, atseit, gyvena Ketvirtame tankyje Marse arba po vandeniu Žemėje. Ir vienas
toks vandens dzetas su plaukmeniu ant nugaros ir kojų gyveno 3 savaites jos bute, kol buvo išvykęs jos vyras.
Javų ratus,
atseit, irgi daro vandens dzetai, kurių laivai užpildyti vandeniu, o gyvūnus luošina dzetai, kad
pagąsdintų žmones.
O Majestic-12
buvo sukurtas tam, kad nuslėptų jų buvimą Žemėje. Dzetai užtikrina momentalią
nepastebimą JAV vyriausybės atstovų perkėlimą susitikimams su nežemiečiais.
Dar dzetai savo mirusią planetą iš
Oriono ėmė tempti arčiau Žemės. 2003-ais ji
(Nibiru?) turėjo atvykti ir
Žemėje sukelti katastrofas, nuo kurių turėjo žūti 2/3 Žemės gyventojų. Tačiau tai, laimei, neįvyko.
Taip pat skaitykite: Berenikės garbanos Papildomai skaitykite:
|
Žvaigždyną pirmąkart į žvaigždėlapį 1621 m. įtraukė Isaac Habrecht II jį pavadindamas Rombu.
Jį vėliau į le Réticule Rhomboide pervadino Nicolas Louis de Lacaille, vėliau lotynizavęs į Reticulum. Toks pavadinimas oficialiai patvirtintas 1922-ais.
Indas C. Ragoonatha Chary Tinklelyje aptiko Mira aptiko kintančią raudonąją žvaigždę Reticulum R.
