Paprasti ir neįprasti asteroidai. UFO Page. Lithuanian

Atnaujinimas: Asteroidas 2012 DA14 praskriejo taip, kaip ir buvo planuota, tačiau įdomiausia, kad tos pačios dieną nustebino, o gal ir perspėjo, kad grėsmė iš kosmoso tikrai egzistuoja greta Čeliabinsko nukritęs meteoritas, dėl kurio smūgio bangos sukeltų pasekmių netgi buvo sužeista šimtai žmonių. (o apie šią ir kitas Čeliabinsko keistenybes žr. >>>>>).

Pavelo Spurny vadovaujama Prahos astronomų grupė atliko 7-is šio 9:20 driokstelėjusio meteorito (stambiausio nuo 1908 m. Tunguskos katastrofos) videoįrašus ir trianguliacijos metodu pabandė nustatyti jo trajektoriją iki įeinant į atmosferą. Jie įsitikinę, kad „akmenukas“ sukosi aplink Saulė elipsine orbita. Nutįsusia kažkur nuo Veneros iki asteroidų juostos tarp Marso ir Jupiterio. Taip pat jie nustatė, kad pagrindinė meteorito dalis pataikė į Čebarkulio ežerą, o 2-3 didesni ir tūkstančiai smulkių atskilo dviejų stambiausių žybtelėjimų metu. Analizė rodo, kad meteoritas regimas tapo 92 km, o sprogo – 32 km aukštyje, po 11 sek. Sprogimas išdaužė namų stiklus. Iki patenkant į atmosferą jo masė turėjo būti apie 9 tūkst. tonų, o dydžiu prilygti namui.

Prof. Viktoro Grachovskio grupė surinko 53 jo fragmentus, kurių stambiausias svėrė beveik 2 kg. Jo numanomas amžius apie 4,5 mlrd. m. (maždaug tokio amžiaus ir pati Saulės sistema). Jį klasifikavo kaip akmeninį meteoritą, chondritą, kuriame yra geležies, alavo ir sulfitų. Skeveldrose yra smūginių stiklo gyslų (su žadeito mineralu), rodančių susidūrimų su kitais asteroidų juostos objektais pasekmes. Toks susidūrimas turėjo įvykti maždaug prieš 290 mln. m. Matyt dėl tų susidūrimų ir susidarė plyšiai, sukėlusią įspūdingą sprogimą atmosferoje. Nesutrūkę kūnai gali pasiekti Žemės paviršių vientisi ir smūgis būtų juntamesnis.

Metalinis asteroidas

Astronomai netoli Žemės aptiko stambų asteroidą. Įvertinę jo masę ir dydį, bei ištyrę atspindėtos šviesos spektrą, jie nustatė, kad jis sudarytas iš aukso su nežymiomis priemaišomis, o jo svoris prilygsta visų šalių aukso atsargoms. Taip prasided Ž. Verno romanas „Meteoro gaudynės“, išspausdinto sūnaus Mišelio jau po fantasto mirties, 1908-ais. Tačiau atrodo, kad panašus siužetas gali pasikartoti mūsų laikais.

Dar 1852 m. kovo 17 d. italų astronomas Anibalė de Gasparis^*) atrado stambų asteroidą, kurį pavadino graikų deivės Psichės vardu [(16)Psyche, t.y. jis buvo 16-u iš atrastųjų]. Savo formas „sielos deivė“ primena nelabai įdomų objektą – maždaug 230 km skersmens besisukančią bulvę. Atlikus panašius paskaičiavimus kaip Ž. Verno romane, paaiškėjo, kad Psichė sudaryta iš metalo – tiesa, ne aukso, o paprasčiausios geležies (kaip ir Žemės branduolys). Jo masę yra apie 1% visų asteroidų juostos asteroidų masės. Spindesio tyrimai rodo, kad jis sukasi „gulėdamas ant šono“, t.y. kaip ir Uranas. Jis įdomus, nes leistų atskleisti kai kurias Saulės sistemos (o kartu ir Žemės) susidarymo detales. Mat jis neįeina nė į vieną asteroidinę grupę, tad manoma, kad jį sukūrusi katastrofa įvyko labai senai, Sausės sistemos formavimosi pradžioje.

NASA planuoja 2022 m. rugpjūtį pasiųsti į Psichę zondą „Psyche“ (1648 kg svorio be degalų), kuris aplink asteroidą turėtų pradėti suktis 2026 m. sausio pabaigoje. Jis turėtų išsiaiškinti jo išvaizdą, nufotografuoti įvairiuose spektro diapazonuose (ir gama spindulių), nustatyti paviršiaus cheminę sudėtį, išmatuoti magnetinį lauką. Iš to gal paaiškės, ar tai tikrai Marso dydžio planetos branduolys. Jau paviršiaus išvaizda turėtų būti neįprasta, nes meteorai metale turėtų palikti visai kitokius pėdsakus.

Ž. Verno romanas baigiasi sėkmingu asteroido nusodinimu panaudojant „gravitacinių bangų kolektorių“. Supratus, kad toks aukso kiekis visai sugriaus ekonomiką, sukels karus ir asmenines katastrofas, išradėjas tuo pačiu „kolektoriumi“ numeta asteroidą į jūrą, kur nuo trinties į atmosferą auksas sprogsta. Per sprogimą žūva ir išradėjas kartu su aparatu ir jo brėžiniais.

Ar pavyks, ar nepavyks NASA misija, panašios tragedijos Žemei negresia.

Dar apie Psychę: Jis skrieja išoriniame asteroido žiedo pakraštyje; tankio įvertis apie 3,3-4,2 g/cm³ (Žemės – 5,5 g).
VLT nustatė Psichėje esant du didelius kraterius; kurių bendras skersmuo net 90 km. Jie pavadinti Meroe ir Panthia, pagal Apulėjaus satyros „Aukso asilo“ dvynes raganas.

„Asteroidų ruduo“ įsisiūbuoja

Po metų uždelsimo, NASA misija į „Psiche“ asteroidą pagaliau prasidėjo – stotį (starto svoris 2,6 t) 2023 m. spalio 13 d. iškėlė „SpaceX“ „Falcon Heavy“ raketa. „16 Psyche“, kurio skersmuo apie 223 km, yra M-klasės asteroidas, skriejantis asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio. M klasės asteroidai yra turintys daug metalų ir todėl yra sunkūs, o „Psyche“ yra tarp 12-os masyviausių (jo masė – 1% bendros visų asteroidų žiedo masės); manoma, kad jis susidarė iš protoplanetos geležinio branduolio. Jį 1852 m. atrado italų astronomas A. de Gasparis ir pavadintas deivės senovės graikų mitologijoje, sielos įsikūnijimo, vardu. Stotis asteroidą turėtų pasiekti 2029 m. ir prie jo priartėti iki 100 km.

2016 m. balandžio 27 d. Havajuose esančio Pan-STARRS 1 teleskopo pagalba astronomo P. Čodaso buvo aptiktas labai nedidelis (40-100 m skersmens) asteroidas 469219, pavadintas Kamo`oalewa, kas havajų kalba reiškia svyruojantį dangaus kūną – esantis Žemės kvazipalydovu. Jis nuo Žemės nutolęs nuo 38 iki 100 atstumų, lygių atstumui iki Mėnulio.

Įdomi jo orbita: kas keli šimtai metų asteroidas turėtų pereiti iš kvazipalydovinės į pasagos pavidalo orbitą, panašią į Žemės orbitą, tačiau niekada nepriartėjant prie Žemės, o žiūrint iš Žemės brėžiant pasagos formą aplink Saulę. Tai visai nebūdinga kitiems Žemės kvazipalydovams.

O asteroido spalva ir atspindžio spektras labai primena Mėnulio paviršiaus silikatines uolienas, tad jau netrukus po atradimo buvo iškelta hipotezė, jog tai gali būti Mėnulio gabaliukas, iš jo išmuštas didesnio asteroido smūgio. Mokslininkai paskaičiavo, kad tokia galimybė yra įmanoma. Tačiau jo kilmė dar nėra iki galo aiški.

Kinija 2025 m. planuoja į asteroidą pasiųsti „Tianwen-2“ zondą (anksčiau vadintą ZhengHe - 15 a. jūrininko garbei), apskrisiantį ir nusileisiantį į asteroidą surenkant (apie 100 g) ir pargabenant į Žemę jo pavyzdžių. Toliau zondas tęs kelionę link 7968 Elst–Pizarro kometos.

Cerera (A899 OF; 1943 XB) – nykštukinė planeta, iki 2006 metų buvo laikyta asteroidu Nr. 1 (pirmasis atrastas asteroidas). Dydis - 930x970 km. Perihelis ir afelis: 2,55 ir 2,99 a.v. Apie savo ašį apsisuka per 9,1 val.
1801 m. sausio 1 d. atrado Džuzepė Pjacis iš Palermo, kai pamatė į žvaigždę panašų šviesulį, kuris kasnakt pastebimai judėjo danguje. Paaiškėjo, kad jis yra tarp Marso ir Jupiterio. Jis pavadintas Sicilijos globėjos deivės Cereros vardu.

Vesta (oficialiai 4 Vesta) – antrasis pagal dydį asteroidų žiedo tarp Marso ir Jupiterio asteroidas, kurio skersmuo apie 530 km. Perihelis – 2,57 a.v., afelis – 2,15 a.v. Temperatūra paviršiuje svyruoja nuo -20^oC (asteroido vasarą, kai saulė zenite) iki -190^oC (žiemą, ašigalyje). Dienos nakties vidutinė temperatūra svyruoja nuo -60 iki -130^oC. Asteroidas labai greitai sukasi, jo para trunka 5,342 valandos. Jis pakankamai šviesus ir matomas plika akimi.
Asteroidą 1807 m. kovo 29-ąją atrado vokiečių astronomas H. Olbersas. K. Gauso pasiūlymu jis pavadintas Vestos, romėnų bendruomenės, namų židinio ir šeimos deivės, vardu. Šventąją Vestos ugnį saugojo vestalės, kurių viena buvo ir Rėja Silvija, kuri su Marsu susilaukė Romulo ir Remo, Romos įkūrėjų.

Žemėje turime nemažą kiekį potencialių pavyzdžių iš Vestos – tai 1200 HED meteoritai (Vestos achondritai).
O 2011 m. liepos 16 d. Vestos orbitą pasiekė NASA zondas „Dawn“ ir jį tyrė iki 2012 m. rugsėjo 5 d. Išskirtiniausia asteroido ypatybe yra 460 km smūginis Rėjos-Silvijos krateris. Jo dugnas yra 13 km žemiau vidutinio lygio, kraštai virš aplinkos iškilę 4-12 km, o centrinio kalno aukštis – 18 km (tad žymiai aukštesnis už aukščiausius Žemės kalnus). Net keista, kaip asteroidas pajėgė išgyventi tokį baisų kataklizmą. Prieš tai jo paviršiaus ypatybės buvo tirtos orbitiniu Hubble teleskopu.