Kosminės šiukšlės, kurių žmogus „priveisė“ per 100 mln. vienetų, graso ne tik palydovams, bet ir dar didesniu šiukšlių atsiradimu susidurdamos viena su kita. Dauguma jų randasi 700-1000 km aukštyje ir jos yra smulkios, tačiau yra apie 22 tūkst., kurios yra apie 10 cm ar stambesnės. 2007 m. Kinija panaudojo nuo žemės paleidžiamą raketą, kad sunaikintų vieną iš savo pasenusių palydovų („Fengyun-1C“), - kas kosmose paskleidė dar apie 3000 šiukšlių, anot NASA. Po dviejų metų susidūrė du ryšio palydovai, vienas Rusijos ir kitas JAV, papylė dar apie 2000 šiukšlių. O 1996 m. į 713 stambokų ir begalę smulkių skeveldrų susprogo amerikiečių degalų talpa.

Pavojus tikrai nėra hipotetinis, ir tokių filmų kaip „Gravitacija“ tema. Tarp rimtesnių incidentų paminėtinas 2006 m. „Atlantis” „šatlas”, į kurį atsitrenkė kažkoks nedidelis gabalėlis, išmušęs nedidelę, apie 3 mm skersmens skylutę krovinių skyriaus aušinimo skydelyje, pramušė pirmąją sienelę ir įstrigo antrojoje. 2007 m. gegužės 22 d. nedidelė dužena pataikė į 5 m. senumo meteorologinį palydovą “Meteosat-8” 35786 km aukščio geocentrinėje orbitoje virš vakarų Afrikos ir pramušė jame skylę. O pargabenus į žemę „Hubble“ teleskopo saulės baterijas, nustatyta, kad per 8 m. į jas pataikyta 725 tūkst. kartų, o jų paviršiuje yra per 5000 įvairių įbrėžimų, įdubimų ir 8 mm skersmens skylučių. Visa tai sumažino baterijų efektyvumą.

Konstruktoriai bando taip konstruoti kosminius aparatus, kad jie kuo geriau būtų apsaugoti. Tarkim, kad apsaugotų TKS, įrengta per 100 specialių skydų, Whipple Bumpers, kad apsaugotų nuo objektų, skriejančių 3-18 km/sek greičiu. Kartu nuolat stebimas TKS kelio „apšiukšlinimas“.

Bet kiekvienas papildomas gramas didina palydovo kainą. Paprastai skydai montuojami keli cm nuo saugomo paviršiaus ir jie būna plonesni už aparato sienelę. Prakirtę skydą ir suskilę į skeveldras šiukšlės trenkiasi į sienelę, bet jos jau būna smulkesnės ir netekusios greičio.

O štai 2007 m. birželio 22 d. NASA pakreipė „Terra“ palydovą apie 0,5 km į šalį, kad į jį neatsitrenktų apie 40 cm dydžio lūžena. 2005 m. sausio 17 d. sprogusios kinų raketos liekana susidūrė su 31 m. senumo amerikiečių erdvėlaikio dalimi ir nuo jo atskėlė 4 nemažus gabalus (aišku, ir nemažai smulkių).

Pavojingi ir smulkūs objektai. Greičiausi jų lekia 14 km/sek greičiu. Priešpriešinis susidūrimas su 1 mm skersmens dažų ar aliuminio gumulėliu gali išdaužti 1 cm gylio duobutę metalinėje sienelėje. Kartu jis suskyla į tūkstančius dar mažesnių dalelių, kurių atskyla ir nuo sienelės. Visos jos gali sugadinti prietaisų elektronines dalis.

70 m skersmens „Goldstone“ antena pastebi iki 2 mm dydžio objektus 1000 km atstumu.

Jau 1978 m. pasigirdo susirūpinimas dėl šiukšlių kosmose – bet tada „šaltojo karo“ sąlygomis JAV ir TSRS dėmesį telkė tik lenktyniavimui ir „švariais“ startais nesirūpino. Tad 1968-86 m. kosminis šiukšlynas gerokai pagausėjo. Tačiau dabar jau veikia IADC organizacija. Bet kol kas kosmoso apsaugos agentūrai priklausančios šalys tesusitarė, kad jų nenaudojami įrengininiai bus sunaikinti per 25 m.

NASA daug tikisi iš aerogelio, gaminamo JPL. Tai tarsi lipnus musių gaudiklis, galintas pagauti milimetro dydžio daleles. Į orbitą būtų iškeliamas didesnis šios ypač porėtos, bet tvirtos medžiagos. Ją 2004 m. panaudojo zondas „Stardust“ rinkdamas kometos „Wild-2” dulkes.

JAXA (Japan Aerospace Exploration Agency) siūlo kosmines šiukšles išgaudyti milžiniškais tinklais – netgi pasirašyta sutartis su žvejybos tinklų gamintoja „Nitto Seimo“ (tai kompanija, kuri pirmoji pasaulyje 1925 m. sukūrė įrangą tvirtų žvejybos mazgų be mazgų gamybai). Specialus palydovas išskleistų kosmose kelių kilometrų skersmens tinklą. Kai tasai prigaudys pakankamai šiukšlių, tinklas būtų atkabinamas – ir veikiamas Žemės magnetinio lauko imtŲ leistis į tankius atmosferos sluoksnius, kur sudegtų.

Bendradarbiavimas trunka jau per 6 m. Kanagawa un-to tyrėjai kartu su „Nitto Seimo“ sukūrė 300 m ilgio ir 30 cm pločio tinklą iš ultraplonų nerūdijančio plieno ir aliuminio gijų (plonesnių už 0,1 mm).

2014 m. vasarį buvo planuota, kad palydovas į orbitą iškels ir išvynios maždaug 300 m ilgio tinklą, panaudosiantį sukurtą magnetinį lauką pritraukti šiukšles. Bandymas planuotas metams. Pradžioje šiukšlės dar nebus renkamos – tebūtų pabandoma išskleisti tinklą ir pabandyti jame sukurti elektros srovę susidarančią, skriejant Žemės magnetiniame lauke), reikalinga šiukšlių pritraukimui. Jei misija bus sėkminga, nauji išbandymai planuojami 2019 m. pradžioje.

STARS-II (Gennai) mažąjį palydovą (9 kg svorio) kartu su GPM palydovu, skirtu garų ore matavimui, 2014 m. vasario 27 d. iškėlė H-IIA raketa, startavusi iš pietinės Tanegašima salos. Jis orbitoje išbuvo 2 mėn. Ten jis išsiskyrė į dvi dalis, sujungtas 300 m. ilgio tinklu. Gauti duomenys rodo, kad palydovo dalys išsiskyrė, tačiau neišsiskleidė saulės panelės ir antenos.

STARS-II yra patobulinta STARS-I (Kukai), pakelto 2009 m. sausio 23 d., versija. Tąkart STARS-I pajėgė atsiskirti tik keliais centimetrais. Palydovai sudaryti iš dviejų dalių, sujungtų tinklu. Motininė dalis išskleidžia tinklą su dukterine dalimi gale. Dukterinė dalis reguliuoja CCD kamerą, kurios tikslas yra fotografuoti tinklo išskleidimo procesą. Abi dalys sąveikauja per „Bluetooth“ ryšį. Dukterinė dalis nuotraukas siunčia į žemę mėgėjiško radijo ryšio dažniais.

STARS-II palydovas nuo ASI ir NASA 1996 m. iškelto TSS-1R skiriasi 3 aspektais:
1) STARS-II išskleis gana mažą tinklą;
2) jis tinkle išskleidimui nenaudoja nei gravitacinės, nei išcentrinės jėgų;
3) STARS-II yra kompozicinis palydovas.

Stars-II tinklo išskleidimo procesas

STARS-II tinklo išvyniojimo būdas:
a) tinklas išvyniojamas panaudojant gravitacijos skirtumo jėgą. Tam dukterinę dalį reikia nutolinti Žemės link – tai atliekama išsitiesiant 4-ioms spyruoklėms;
b) iš dukterinės dalies skleidžiami elektronai sukelia elektros srovę per tinklą;
c) padėtis valdomas keičiant rankenos padėtį dukterinėje dalyje ir panaudojant tinklo įtempimą;
d) tinklas išskleidžiamas valdant tinklo įtempimą.

Tai nėra pirmasis bandymas „prasivalyti“. NASA tyrė galimybę panaudoti „lazerinę šluotą“: silpnas lazerio spindulys išgarintų mažą šiukšlės dalį, sudarydamas mažytį garų debesėlį, kuris lėtintų šiukšlės skrydį, priversdamas ją su laiku patekti į atmosferą ir ten sudegti.

Papildomai skaitykite:
Rentgenas Visatai
Lenktynės kosmose
Kaip kūrė TKS?
Saga apie neutronus
Raketų eros ištakose
"Pioneer" anomalijos
Nežinomi kosmonautai
Naujas randevū kometai
Pirmasis Mėnulio kiberis
Kuri akis tingi? Kosmosas ir iliuzijos
Nesklandumai įsisavinant kosmosą
Astronomija: Žymesnieji įvykiai (20 a.)
Kosmonautikos pergalės ir pralaimėjimai
Dulkėtais tolimų planetų takais
Ed. Hablas ir jo teleskopas
Ateitis - elektrinės raketos
Žmogaus misija kosmose
Privačiai – į kosmosą
Pačiupinėti Visatą
Moterys kosmose
"Galileo" misija

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English