|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Evaldas Dirgėla. Kosmose
Štai: vyras. Pačiame jėgų žydėjime. Tyraširdis, žalias, basas, jokių asmens dokumentų neturi.
Vaikšto daugiabučių mikrorajonuose (už šiukšlių konteinerių sėdi kartkartėmis su draugeliais).
Žvalgosi nustebęs, kalbėti nemoka. Naktį, kai aplink nė gyvos dvasios, galite jį pamatyti. Jūs juk
matote tamsoje? Atkreipkite dėmesį į žiburėlius tai gali būti jo prisidegtos nuorūkos liepsnelė. Arba
Lodžijų stiklus išpjauna aštriais ir tvirtais nagais tyliau ir tiksliau nei kokiais specialiais stiklo rėžtukais. Nes nemėgsta nereikalingo triukšmo. Patekęs į butą imasi tradicinės veiklos: suvalgo uogienę, marinuotus pomidorus ir agurkėlius ir čepsi seilėdamasis iš malonumo. Jei šaldytuve šių produktų neranda kenčia buto vazoninės gėlės. Suvalgo jas. Kartais tuščių šiukšlių konteinerių rūdis graužia iš bado. Kaukia ir spardosi vienišas jis. Todėl ieško brolių tarp žvaigždžių. Dangų gerai išmano. Marsas pusantro karto toliau nuo Saulės nei mūsų Žemė. Todėl šalta ten, dėl tos pat priežasties kone dvigubai ilgesni Marso metai. Laikas ten slenka lėtai. 98 milijonai kilometrų! Tikrai toli, žinoma... Todėl net ir pro pačius galingiausius teleskopus Marse ne ką matai. Vanduo ten kietas (sušalęs). Neieškok ten švelnumo. Bet vis dėlto galbūt? Gal ten, tarp žvaigždžių, esama draugystės? Jau vien todėl, kad ten nėra parduotuvių. Svajok, svajok, žaliasis, prisimeni vaikystėje: pasiuntė mama į parduotuvę duonos o kiemo vaikai susirinkę sudaužė tavo galvelę, plytomis išmušė dantis. Grįžusiam namo tėvas šlepete dar pridėjo per ausį už sudraskytas naująsias kelnes... Turėtų būti gyvybė Marse, tikrai turėtų. Tačiau kuo geriau Marsą pažįstu, tuo atšiauresnis jis man atrodo... Šiaurės Atėnai, 2011 04 15 Papildomai skaitykite:
|
dega ir žybsi oranžinės jo akys. Kur dar galima pamatyti šį vyriškį? Kartkartėmis jis įlipa į kokį daugiabučio butą balkonais.
