|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Žemė belaukiant kontakto
Nenaudoti ginklo pirmiems Pastaba: visi minimi atvejai nebuvo redaktoriaus specialiai patikrinti,
tačiau visi jie buvo paminėti įvairiuose spaudiniuose. Būsiu dėkingas, jei kas nors patikrintų šiuos atvejus ir atsiųstų išsamesnius jų aprašymus.
1990 m. TSRS Priešlėktuvinės gynybos vadas armijos generolas I. Tretjakas*) pareiškė:
Neatpažintus objektus reikia tirti, o ne numušinėti", 1992 m. Priešlėktuvinės gynybos
Mokslo ir technikos komiteto pirmininkas generolas E. Tarasovas irgi pareiškė: Mes
rekomenduojame mūsų lakūnams elgtis draugiškai NSO atžvilgiu" **). I. Tretjakas interviu Literatūriniam laikraščiui pripažino, kad iš tikro egzistuoja kažkokie reiškiniai, kurių
prigimtis neaiški. Jei priimtume, kad tai svetimo ir labiau išsivysčiusio proto padariniai, tai kova su jais būtų nerezultatyvi ir galėtų sukelti
enuspėjamą atsakomąją reakciją. Todėl kol kas per anksti kurti specialias priemones kovai su NSO, o reiktų bandyti nustatyti jų keliamos grėsmės laipsnį. F. Korso savo knygoje rašė, kad 1974 m. gegužę VFR prie JAV oro pajėgų bazės Ramšteino zenitine raketa buvo numuštas NSO, kuris nukrito ant žemės, buvo užgrobtas ir išvežtas į JAV Nellis bazę. Buvęs JAV žvalgybos darbuotojas Ch. Streigas pareiškė, kad iki 1995-ųjų JAV sistemos atmosferos prieigose sunaikino 34 NSO, nors oficialių patvirtinimų nėra. 1999 m. birželį į Daglasą važiuojančio autobuso keleiviai stebėjo, kaip du naikintuvai, besivejantys
disko formos NSO, atidengė ugnį ir NSO paviršiuje matėsi sviedinių sproginėjimai. Tačiau NSO padidino greitį ir dingo.
1976 m., išbandant naują zenitinę tolimojo poveikio raketą Kazachstano Emba" paligone virš starto aikštelės pasirodė 500 m skersmens rutulio formos NSO. Generolas įsakė jį sunaikinti zenitine raketa. Nuskridusią kelis šimtus metrų NSO raketą susprogdino raudonu spinduliu. Naikintuvų pulko vadas pulkininkas N. Osaulenko skrisdamas prie Afganistano sienos matė didelį rutulį su įvairiaspalvėmis šviesomis, skridusį dideliu greičiu lygiagrečiu kursu ir manevravusį, aplenkiant kalnagūbrius. Kai naikintuvas pasuko atgal, rutulys padarė tą patį. Supratęs, kad tai NSO, Osaulenko pranešė apie valdymo centrui ir gavo komandą Numušti!" Tada NSO akimirksniu dingo. 1988 m. Japonijoje naikintuvas nusprendė atakuoti raudoną rutulį, skridusį virš Chonsiu salos, tačiau radijo ryšis su lėktuvu nutrūko, o vėliau jūroje rado tik jo sparno dalį. 1998 m. suomių naikintuvas, pakilęs iš Rovaniemi aerodromo, gavo įsakymą perimti 5-is disko formos NSO, skridusius pleištu" virš Inarsiarvi ežero. Užėjęs už galinio, pilotas paspaudė raketų paleidimo mygtuką, tačiau kompiuteris ir raketų paleidimo sistema neveikė. 2005 m. virš Australijos Perto miesto praskrido milžiniškas ugninis rutulys ir viską, kas su juo vyko, nufilmavo vietos teleoperatorius. Juostoje matosi, kaip rutulys greitėja, netikėtai stabčioja ir staigiai keičia judėjimo kryptį. Priešlėktuvinės gynybos padalinys jį palaikė meteoru ir paleido į jį dvi zenitines raketas, kurių atskridimas aiškiai matosi juostoje. Raketoms sprogus, rutulys staigiai pakeitė savo spalvą iš akinančiai mėlynos į sidabrinę ir suskilo į 4 dalis, kurios virš televizijos bokšto nupiešė vieną į kitą įdėtas stačiakampio, trikampio ir apskritimo figūras, o tada į šio piešinio centrą trenkė dar viena raketa. O rutulys atstatė ankstesnę formą, pakeitė ją, ėmė ristis dangaus skliautu, nulėkė žemyn ir sprogo. Izraelio ufologai, išnagrinėję to rutulio apšaudymo istoriją, padarė išvadą, kad tai buvo ne meteoras, o nežemiškas laivas dėl jo darytų neįprastų manevrų ir danguje kurtų geometrinių figūrų, išsilaikiusių net 1,5 val. 2003 m. JAV Jūrų laivyno akustikai prie Indonezijos krantų aptiko nežinomą povandeninį objektą. Kai viena povandeninis laivas priartėjo prie jo, nugriaudėjo milžiniškas sprogimas. Netrukus akustikai pranešė, kad aplink sprogimo vietą pasirodė 15 NSO, kurių skersmuo buvo apie 200 m. Jie užblokavo šį rajoną ir jame sukūrė zoną, nepralaidžią hidrolokatoriams. Kai vienas povandeninis laivas priartėjo prie šios zonos, visi prietaisai sugedo ir laivas vargais negalais sugebėjo iškilti. Į bandymus kontaktuoti NSO neatsakinėjo, po kelių valandų jie dingo. Po kruopščių paieškų nebuvo rasta nei amerikiečių povandeninio laivo, nei NPO pėdsakų. Terastas nedidelis nežinomo metalo gabalas. Visi duomenys buvo užslaptinti. NSO per amžius Mintys apie nežemiškas civilizacijas kildavo dar senovės Graikijoje. Viduramžiais ant laužo sudegino žmogų už tai, kad jis ištarė, kad Žemė nėra Visatos centras ir kad yra kitų pasaulių, kuriuose yra gyvybė. Ir net Biblija gali būti šaltiniu apie ateivius. Kas buvo visi tie į Žemę nusileidžiantys angelai? O Ezekielio vizijos (jas skaitykite straipsnelyje Bažnyčios paėmimas)? Yra teigiančiųjų, kad net pačią gyvybę Žemėje pasodino ateiviai. Taigi net mes patys esame kitų pasaulių palikuonys. O kaip paaiškinti trūkstamą grandį tarp beždžionių ir žmogaus? Gal buvo sukryžminti dangiškoji ir Žemės (Biblijos molis) gyvybės (skaitykite Kaip jie mus darė)? 1947-ųjų balandžio 24 d. Vašingtono valstijoje netoli Kaskadinių kalnų Kenneth Arnold'as tvirtino, kad regėjo ryškią šviesą, užliejusią visą dangų ir devynis apvalius objektus, kurie skriejo kaip lėkštės, sviestos virš vandens. Ir nuo tada žiniasklaida pasigavo terminą skraidančios lėkštės (daugiau apie tai skaitykite Pelikanai apgavo pilotą?). Ateivių aprašai visur panašūs. Tai ne tie senų knygų žali maži žmogeliukai, o normalūs humanoidai, neretai dėvintys uniformas. Didelės galvos ir įkypos akys yra kitas bendras ateivių bruožas - kaip ir galimybė bendrauti telepatijos pagalba. 1967-ųjų sausio 25 d. Betty Andreasson šeima žiūrėjo TV. Staiga lempos užgeso, o pro langą iš lauko sklido kraupi violetinė šviesa. Tik po kelių mėnesių šeimos nariai atsiminė, kad jų judėjimo galimybės tą akimirką buvo suvaržytos (ir tai bendras visų "pagrobtųjų" jausmas). Tik po 10 metų hipnozės seanso metu Betty prisiminė buvusi laive su keistomis būtybėmis, kurios tarpusavyje bendravo telepatijos būdu. Betty tvirtino, kad ją ištyrė mediciniškai. Ji nejuto skausmo, ateiviai buvo nusiteikę draugiškai. Jų galvos buvo didelės, o jie dėvėjo uniformas su skiriamaisiais ženklais. Tačiau net ir hipnozės metu "ištrauktas" pasakojimas buvo laikomas apgaule. JAV oro pajėgų Sign projektas prasidėjo 1947-ais ir užfiksavo per 250 NSO pasirodymo atvejų. Vėliau projektas buvo pavadintas Grudge, o 1951-ais - Mėlynąja knyga, kurioje iki 1969-ųjų įrašyta per 10 tūkst. NSO faktų. Daugelį jų JAV oro pajėgos aiškino gamtos reiškiniais (neįprasti debesų dariniai, planetos, ypatingos oro sąlygos, pelkių dujos ir t.t.), bet vis tiek liko nepaaiškinta apie 700 atvejų. Kiek slepia valstybės ir kiek išsigalvoja patys žmonės? Kas sužinos? Paruošė Cpt.Astera's advisor *) Ivanas Tretjakas (1923-2007) tarybinis ukrainiečių kariškis, armijos generolas, Gynybos ministro pavaduotojas (1986-1991), Priešlėktuvinės gynybos vadas (1987-1991). **) 1992 m. E. Tarasovas patvirtino, kad PLG domisi NSO ir net yra atvejų, kai dėl jų buvo pakelti
lėktuvai. Tačiau jis miglotai sumurmėjo, kad su tokia informacija elgiamasi atsakingai. Jis dar pažymėjo, kad jam
nežinomi NSO agresyvaus elgesio atvejai, nors vienu lakūnų pranešimo atveju buvo įdomus niuansas,
tačiau jis neįpareigotas tai atskleisti. Tad jis pataręs elgtis taikiai NSO atžvilgiu. ***) Genadijus Rešetnikovas (1939-2016) tarybinis kariškis, aviacijos generolas-pulkininkas (1992). 1986-91 m. vadovavo 11-ajai atskirajai PLG armijai Tolimuosiuose rytuose. Papildomai skaitykite: 
|
