Bredberis prieš Azimovą. UFO Page. Lithuanian

Tai, kad knygas skaityti naudinga, neseniai pavirtino vienas originalus mokslinis tyrimas – amerikiečių astronomas Robertas Nemirofas su studentais ieškojo keliautojų laiku. Metodą jie pasiėmė A. Azimovo „Amžinybės pabaigos“ (1955). Pas Azimovą „Amžinybė“ buvo organizacija, kuri taisė ateitį. Du herojai iš ateities tos organizacijos buvo perkelti į praeitį ir vienas kitą suranda peržiūrėdami skelbimus laikraščiuose – jie ieško tokių, kuriuos gali patalpinti tik tasai, kuris žino, kas dar tik nutiks.

Nemirofas su studentais pasielgė lygiai taip pat – tik vietoje laikraščių pasirinko Internetą. Teisybės dėlei, jie ne pirmieji, kuriems į galvą šovė mintis ieškoti svečių iš ateities. Pirmuoju buvo fizikas Stivenas Hokingas, tačiau jisai elgėsi paprasčiau: pats talpino skelbimus laikraščiuose ir Internete, nurodytą dieną kviesdamas keliautojus Skaitmeniniai ateiviai

laiku atvykti pietų į jo namus. Deja, į kvietimą niekas neatsiliepė.

Nemirofo grupė užsimojo rimčiau ir plačiau. Ji išsirinko du pagarsėjusius nesenos praeities įvykius, kuriems buvo bendra tai, kad jų mažai kas galėjo tikėtis. Pirmuoju buvo mažai žinomo argentiniečių kardinolo Chorchė Mario Bergoljo išrinkimas popiežiumi (Pranciškus I). O antruoju – ISON kometos, prieš kurią turėjo nublankti net garsioji Halėjo kometa, pasirodymas ir netikėtas išnykimas be pėdsakų.

Tada „Google“ ir „Bing“ paieškų pagalba ėmėsi kantriai ir atkakliai šukuoti populiariausius socialinius tinklus („Facebook“, „Twitter“ ir kt.) ieškodami kokio nors išankstinio šių įvykių paminėjimo. Bet ir šios paieškos buvo be rezultatų. Kometos iš anksto niekas neminėjo, o apie popiežių Pranciškų rastas tik vienas paminėjimas, tačiau paaiškėjo, kad tai tik atsitiktinis sutapimas. Tada atkaklūs tyrinėtojai ėmė taip pat kantriai peržiūrinėti visus astronominius vaizdus. Ir vėl be rezultatų. O kaip paskutinę viltį jie Internete patalpino skelbimą, siūlantį visiems perskaičiusiems jo autoriams nusiųsti vieną iš dviejų el. laiškų: „Galiu pakeisti praeitį“ arba „Negaliu pakeisti praeities“. Bet tai liko be atsako, kaip ir S. Hokingo kvietimas.

Tad vieninteliu pozityviu šio mokslinio bandymo rezultatu buvo Amerikos astronomų draugijos pakvietimas dviem jo organizatoriams pranešimui apie atliktą darbą. Prieš jo pradžią Nemirofas pareiškė: „Iš tikro ir nemaniau, kad ką nors rasime. Tačiau niekas iki tol nebuvo atlikęs tokių paieškų, kai Internetas tam atveria plačias galimybes. Esu įsitikinęs, kad jei keliautojai laiku gyvena tarp mūsų, jų buvimas jau senai būtų kažkaip pasireiškęs – pvz., laimėsiančių loterijos numerių išankstiniu paskelbimu“. Toliau jis leidosi į spėliojimus – gal paieška nebuvo pakankamai plati? O gal keliautojai laiku palieka ne tokius pėdsakus, kokių ieškoma? O gal kokie nors fizikiniai dėsniai trukdo jiems palikti pėdsakus? Ir t.t.

Visi tie samprotavimai atrodo vos ne keisčiausiai tame keistame eksperimente. Jei Nemirofas yra skaitęs Azimovą ir žino, kaip reikia ieškoti svečių iš ateities, kodėl jis mano, kad tie neskaitė Bredberio ir nežino, ką reiškia praeityje užmušti paprasčiausią drugelį?

Tik kažkodėl tas samprotavimas ieškotojų nesustabdė, nes konferencijoje jie pažadėjo tęsti bandymus.

Ar bus deginamos knygos XXI amžiuje

Rėjus Bredberis tvirtino: bus! Visur, kur jas beaptiktų, atvažiuos gaisrininkai, apipils namą žibalu ir supleškins. Vietoj knygų žmonės naudosis patobulintu teleekranu, užtikrinančiu abipusį ryšį, o taip pat radijo ausinėmis, prie kurių visi taip priprasią, jog niekada nesiskirsią.

Argi tai jau taip toli tiesos? Gal jau laikas užkurti naujojo laiko pirmąjį laužą iš knygų!?
Tik štai tas pats R. Bredberis perspėjo, kad jei kurioje nors šalyje iškils mirtinas pavojus knygoms, atsiras iminčių, kurie jas išmoks atmintinai, kad išsaugotų palikuonims.

Dar skaitykite:Jie degino eretikus, ar ne?
R. Bredberis. Vos ne pasaulio pabaiga