|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Kur dūmai, ten ir ugnis
Š.Amerikos "Didžiosios pėdos" (bigfoot) istorija siekia 1830-tuosius (žr. Bord, 1982). Tačiau ypatingas susidomėjimas kilo antroje 20 a. pusėje. Būdingas straipsnis 1959 m. gruodžio mėn. "True" žurnale aprašo prieš metus Bluff užutekyje atrastos paslaptingos milžiniškos pėdos. Po pusės amžiaus "Didžiosios pėdos" egzistavimo klausimas tebėra atviras. "Pastebėjimai", atsitiktinės nuotraukos, "pėdos" kartojasi, žiniasklaida karštligiškai palaiko temą. Bet ar užtenka įrodymų? Įvairūs tyrinėtojai dažnai juos vertina labai skirtingai. Štai 2000 m. birželį keisti pėdsakai
rasti Žemutinio Hoh indėnų rezervate Vašingtono valstijoje. Cliff Crook tvirtino juos esant
"neabejotinai Didžiosios pėdos", tuo tarpu Idaho univ. biologijos mokslų asocijuotas prof. (ir
BFRO, Didžiosios pėdos tyrinėjimų lauko sąlygomis organizacijos, narys) Jeffrey Meldrum
manė, kad to nepakanka (2000 m., "Didysis prieštaravimas").
Dėl pėdsakų Oregonos Mėlynuosiuose kalnuose taip pat nebuvo vienybės. Grover Krantz juos laikė puikiausiu įrodymu, o Rene Dahinden šmaikštavo, kad "kiekvienas kaimo kvailys mato, kad jie suklastoti, 100% suklastoti" (Dennett, 1994). Ir kaip vieni (įskaitant Dahinden) mūru stoja už 16 mm Patterson juostą (kurioje didelė žmogaus pavidalo būtybė pereina proskyną), kiti (įskaitant Crook) vadina jį klastote. 1999 m. Crook ant būtybės klubų įžvelgė varpelio formos susegimą, matyt prilaikantį beždžionės kostiumą (Dahinden mano tai esant suveltų plaukų kuokštu) (Hubbell, 1999). Liudijimai Šios rūšies Patikimumas mažiausias. "Kryptozoologija remiasi anekdotais Fizinius reiškinius galima moksliškai patikrinti, anekdotų ne Taip pat pranešimai ateina nevaldomų situacijų ir perduodami neišslavinusių asmenų. Žmonės yra netikę stebėtojai ir gali suklysti žinomus gyvūnus palaikyti kryptoidais arba neaiškiai perteikti detales" (Ben Roesch). Pėdsakai Tai plačiausiai pripažįstamas pavadinimas, iį jo paliekamų pėdų kilo ir primato pavadinimas. Kartu tai fizinis įrodymas: kažkas (kažkoks gyvūnas, Didžioji pėda ar žmogus) tas pėdas paliko. Daugeliu atvejų daroma išvada, kad tai klastotė. Gaila, kad jie labai skiriasi (Dennet, 1996). Kai kurių pirštų atspaudai viena linija, kituose išsiskyrę. Dauguma turi 5 pirštus, bet kartais būna su 2-6 pirštais. Tad jie turėtų priklausyti skirtingų rūšių gyvūnams. 2000 m. rugsėjo mėn. BFRO ekspedicija Vašingtono valstijoje prie Adams kalno rado kūno "pėdsaką", kai būtybė gulėjo ant dumblino kranto ir bandė pagriebti kokį laimikį. Fiksavimai Garsiausias yra 1967 m. Roger Patterson ir Bob Glin nufilmuotas trumpas epizodas 16 mm juostoje prie Bluff užutekio Ar tai tikras faktas, tebesiginčijama. Įtarimą kelia keli sutapimai: a) Patterson išėjo su ketinimu nufilmuoti Didžiąją pėdą; b) žinomas pėdsakų klastotojas tiksliai nurodė, kur jam eiti norint rasti Didžiąją pėdą; c) Paterson iš filmo susikrovė neblogą kapitalą. Anatomas ir antropologas John Napier juostoje rado nemažai neatitikimų: ėjimas ir dydis kaip žmogaus, svorio centras kaip pas žmogų, žingsnio ilgis neatitinka su paliktais pėdsakais. Nenuginčijami ir kita pateikiama medžiaga nuotraukos ir garso įrašai. Kūno pavyzdžiai Buvo pateikta plaukų ir kraujo pavyzdžių, iš kurių irgi nepadaryta vienareikšmių išvadų. Net genetika bejėgė pasirodo vien plauko neužtenka DNR identifikuoti. Daug plaukų rasta Mėlynuosiuose kalnuose ir juos tyrė nuo FTB iki šarlatanų. Dauguma atvejų jie laikyti žmogaus, "Redkin" kompanija rado esminių skirtumų lyginant su žmonių, o japonų Plaukų medicinos mokslinė laboratorija mano juos esant sintetiniu pluoštu. Farmacininkas E.B.Winn iš Šveicarijos galutinai nustatė jį esant sintetiniu tai "Dynel", dažnai naudojama plaukų imitavimui. Kodėl niekada nerandamo šio humanoido palaikų ar kaulų? Atsiliepimus ir pastabas galite palikti pagrindinio san-taka station puslapio gale. Gilgamešo epas - pirmasis liudijimas apie plaukuotą laukinį, Enkidu. Š.Amerikoje jis vadintas Sasquatch arba Didžiąja pėda. Tai Yeti, Nguoi Rung. Kaip galimas jo pirmtakas minimi Gigantopithecus blacki, homo neardentalensis, Homo erectus, Australopithecus (Paranthropus) robustus. Sniego žmogus Ivano Turgenevo archyvuose tyrinėtojai rado popierinę servetėlę, kuriose sugebėjo įskaityti atskirus žodžius: "siaubas beždžionę visą ežerą melduose". Vėliau rastas I.Turgenevo draugo ir medžioklės partnerio, suknelių parduotuvės savininko I.Butkovo laiškas gali paaiškinti tas nuotrupas. Jame minimas keistas nuotykis: "Šiandien I. Turgenevas papasakojo įdomią istoriją, nutikusią jam vasarą. Beklaidžiodamas jis atsidūrė pelkėje. Vieta buvo nepažįstama, tad jis nusprendė pailsėti ir ieškoti kelio, kai kažkas staiga palietė jo petį. Atsisuko, o prieš jį stovi kažkokia pabaisa 2 m ūgio, letenos ilgos, beveik iki žemės, visa apžėlus, akys mažos, juodos, tarsi šypsosi. Atrodė, tarsi būtų moteriška būtybė. Išsigandęs Ivanas puolė bėgti. Stebuklingai išsikapstęs iš pelkės atsirado prieš ežerą. I.Turgenevas gerai mokėjo plaukti, tad manė, kad vandenyje pasislėps nuo pabaisos. Nusispyrė batus ir į vandenį, bet būtybė plaukė dar greičiau Pasiekė krantą, girdi, netoliese karvės mūkia vadinasi, arti yra kaimas. Pradėjo šaukti, kiek gali. Į pagalbos šauksmą atbėgo valstietis ir ėmė rimbu pliekti pabaisą. Būtybė siaubingai klykdama, pasiremdama viena ranka, nubėgo šalin". Tokios būtybės ir anksčiau buvo aptinkamos I. Turgenevo medžioklės vietose. Trimonovkos kaimo valstietis, rinkdamas mėlynes, pamatė baisų ir labai liesą milžiną Po to susitikimo, jis susirgo, atgulė, ir po pusantrų metų pasimirė. Papildomai skaitykite: Literatūra
|
