Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Saulės sistemos tyrinėjimai

Planetos X ieškojimai

Taip pat skaitykite Jis atrado Planetą X  

1841-aisiais John Couch Adams pradėjo stebėti nemažus nuokrypius Urano judėjime. 1845-ais juos pastebėjo ir Urbain le Verrier (taip pat žr. >>>>>). Adams'as pateikė dvi hipotezes dėl galimo tokių stebėjimų - laikydamas, kad nukrypimus gali sukelti nežinoma planeta. Tai jis bandė įteigti Grinvičo observatorijai, bet kadangi buvo jaunas ir nežinomas, tai niekas jo samprotavimų rimtai nenagrinėjo. Urbain le Verrier pateikė pasiūlymą 1846-ais, tačiau Prancūzija tuo metu neturėjo galimybių skirti resursų planetos paieškai. Tad Le Verrier kreipėsi į Berlyno observatoriją, kurioje 1846 m. rugsėjo 23 d. Galle ir jo padėjėjas d'Arrest'as surado Neptūną.

1846 m. rugsėjo 30 d. (vos savaitei praėjus po Neptūno atradimo), Le Verrier paskelbė, kad turėtų būti dar viena nežinoma planeta. Ir spalio 10 d. buvo atrastas didelis Neptūno palydovas, Tritonas, kuris padėjo tiksliai nustatyti Neptūno masę, kuri pasirodė esanti 2% didesnė, nei tikėtasi iš Urano "blaškymųsi". Atrodė, kad Uraną timpčioja dvi planetos - tuo labiau, kad Neptūno orbita gerokai skyrėsi nuo prognozuotos.

1850 m. Ferguson'as stebėjo mažąją Hygeia planečiukę. Jo stebėjimų duomenis perskaitė Hind, kuris patikrino Ferguson nurodytas žvaigždes. Vienos jų jis negalėjo surasti - kaip ir Maury iš JAV jūrų laivyno observatorijos. Kelis metus buvo manyta, kad tai buvo dar vienos planetos stebėjimai, tačiau vėliau paaiškėjo, kad Ferguson pateikdamas stebėjimus padarė klaidą.

Pirmas rimtas bandymas surasti už Neptūno esančią planetą buvo 1877-ais. David Todd'as panaudojo "grafinį metodą", kurio dėka pateikė galimas X planetos charakteristikas - atstumas nuo Saulės 52 astronominiai vienetai (a.v.), orbitos trukmė - 375 m., ryškumas - mažiau 13.

1879-ais Camille Flammarion'as papildė planetos X buvimo spėliones faktu, kad periodinių kometų afeliai spiečiasi aplink didesnių planetų orbitas. Daugiausia tokių planetų "susirinko" Jupiteris. Kelias jų savo globon pasiglemžė Saturnas ir Neptūnas. Flammarion rado dvi, 1862 III, turinčią 120 m. periodą ir afelį lygų 47, 6 a.v. bei 1889 II. Kažkiek ilgesnės trukmės periodu ir 45 a.v. afeliu.

Po metų prof. Forbes paskelbė žinutę apie kometų afelius ir jų sąryšį su planetomis. Apie 1900 m tarp žinomų kometų 5-ios buvo už Neptūno ir Forbes laikė, kad viena jų yra 100 a.v. atstumu, o kita - 300 a.v. (ir 1000 bei 5000 m. periodais).

Dar kokius 5 m. keli astronomai matematikai skelbė savo mintis apie tai, kas gali būti anapus Neptūno. Gaillot'as iš Paryžiaus observatorijos spėjo esant dvi planetas - 45 ir 60 a.v. atstumu. Thomas Jefferson Jackson See - net tris (Okeaną - 41,25 a.v. ir 272 m. orbita; Trans Okeaną - 56 a.v. ir 420 m. orbita; ir dar vieną - 72 a.v. ir 610 m. orbita). Theodor Grigull iš Munster (Vokietija) 1902-ais spėjo esant Hadą - 50 a.v. atstumu ir 360 m. orbita. Savo skaičiavimus Grigull pagrindė daugiausia besiremdamas kometų orbitomis. 1921-ais Grigull patikslino tikėtiną Plutono periodą nurodydamas 310-330 m., kad geriau tenkintų stebėjimus.

1900 m. Hans-Emil Lau iš Kopenhagos paskelbė apie galimas dvi planetas atstumu 46,6 ir 70,7 a.v., kurių masės būtų 9 ir 47,2 kartus didesnės už Žemės, o jų ryškumai būtų apie 10-11.

1901 m. Gabriel Dallet'as įsmeigė galimą planetą 47 a.v. atstumu ir galimu 9,5-10,5 ryškiu. Tais pačiais metais Theodor Grigull planetą talpino šalia pat Dallet'o planetos atstumu 50.6 a.v..

1904 m. Thomas Jefferson Jackson See tris savo planetas perkėlė į 42,25, 56 ir 72 a.v. Artimiausiai iš jų jis skyrė 272,2 m orbitos kelią. Rusų generolas Aleksandras Garnovskis užsiminė apie 4, bet nepateikė apie jas detalių.

Ir dvi kruopščiausias paieškas atliko amerikiečiai - W. Pickering'as ("A search foe a planet beyond Neptune", Annals Astron. Obs.harvard Col, vol LZI part II, 1909) ir Percival Lowell'is ("Memoir on a trans-Neptunian planet", Lynn, Mass, 1915). Jiedu naudojo skirtingus metodus ir gavo skirtingus rezultatus.

V. Pikeringas naudojo grafinę analizę ir spėjo O-planetą esant 51,9 a.v. ir turinčią 373,5 periodą, turint dukart didesnę už Žemės masę ir esant 11,5-14 ryškumo objektu. Taip pat jis manė, kad yra dar 8 kitos planetos, kurios bus atrastos per ateinančius 24 m. Pikeringo rezultatai privertė Gailliot perskaičiuoti jo siūlomų dviejų planetų atstumus nuo Saulės - 44 ir 66 a.v. ir joms skirtis 5 ir 24 kartus sunkesnę už Žemės masę. Nuo 1908 iki 1932 m. Pikeringas siūlė 7-ias spėjamas planetas - O,P.Q,R,S,T ir U, kurių O ir P visai skyrėsi nuo pasiūlytųjų pradžioje. Kai kurie jo siūlymai buvo keisti - 1911 m. jis tarė esant 20 tūkst. kartų už Žemę sunkesnę Q planetą (t.y. 62 k. sunkesnę už Jupiterį ir sudarančią šeštadalį Saulės masės). Vėlesniaisiais metais jis "smalsavo" daugiausiai apie P planetą.

Percival Lowell'is, labiau žinomas kaip Marso kanalų šalininkas, pasistatė nuosavą observatoriją Flagstaff (Arizona). Ieškomą planetą jis vadino X planeta, ir nesėkmingai kelis kartus jos ieškojo. Pirmiausia - 1909-ais. 1913-ais jis spėjo ją esant 47,5 a.v. atstumu nuo Saulės, 0.228 ekscentriškumu, 7,30 laipsnio orbitos pakrypimu ir esančią 1/21000 Saulės masės. Atkaklios paieškos buvo vykdomos 1913-1915 m. 1915 m. jis paskelbė savo teorinius samprotavimus apie X planetą. Likimo ironija, kad tais metais du neryškūs Plutono vaizdai buvo užfiksuoti Lowell observatorijoje, bet nebuvo pastebėti. Tai kad nerado planetos X buvo didžiausias Lowell nusivylimas. Mirė 1916 m. Beveik 1000 padarytų nuotraukų buvo 515 asteroidų, 700 kintamų žvaigždžių ir 2 ... Plutono vaizdai.

Trečioji paieškų banga kilo 1927 m., bet iki 1929-ųjų nebuvo nieko pasiekta. 1929-ais į paieškas buvo įtrauktas Clyde Tombaugh'as, fermerio sūnus, astronomas mėgėjas. Jis paieškas pradėjo 1929 m. balandžio mėn. 1930-ųjų sausio 23 ir 29 d. jis padarė dvi nuotraukas, kuriose vasario 18 d. atrado Plutoną. Iki to momento jau jau buvo išnagrinėjęs šimtus nuotraukų porų ir milijonus žvaigždžių.

Taip pat skaitykite:
apie Clyde Tombaugh bei Plutoną
Interviu su Clyde Tombaugh

Ar tai jau pabaiga?

2016 m. sausis: atrasta Planeta X?

Plačiau skaitykite „Pinaino“ paieškos peripetijos  

M. Brown’as and K. Batyginas iš CalTech’o tvirtina išskaičiavę naują Saulės sistemos planetą, esančią anapus Plutono orbitos. Jos dydis kaip Neptūno, kuris 10 k. masyvesnis už Žemę. Jis sukasi apie Saulę gerokai ištęsta orbita, kurios periodas apie 15 tūkst. m. Tolimiausiame taške ji išeina už Koiperio juostos ribų. Dabar bus bandoma ją aptikti vizualiai, o naujos planetos atradimo patvirtinimas gali užtrukti iki 5 m.

O gal tai ir yra garsioji Nabiru planeta?

Arizonos un-to tyrinėtojai nurodo naujus hipotetinės planetos parametrus (2016 m. kovo 9 d.). Jie rėmėsi tuo, kad 4-ių stambių užneptūninių objektų (Sedna, 2010 GB174, 2004 VN112, 2012 VP113) orbitų periodų santykiai apytiksliai yra sveiki skaičiai (t.y. jie išlaiko orbitinį rezonansą). Tad jie įvertino, kad naujasis objektus sukasi apie Saulę 17117 m periodu, o jo didžioji pusašė yra 665 a.v. Jo judėjimą mokslininkai aprašė trečios eilės Puankarė lygčių periodiniais sprendiniais (apie tai žr. >>>>>).
Be to, mokslininkai, atlikę kompiuterinį modeliavimą, ėmė kaltinti „planetą X“, kad ji griauna Saulės sistemą – ją gali palikti keli stambūs kūnai, kurie veikiami jos gravitacijos.

Bet ar tai buvo Plutonas? Atrastasis dangaus kūnas buvo labai mažas - spėjama tik 1/10 Žemės masės (daug vėliau nustatyta - kad kartu su Charono palydovu - tik 1/400 Žemės masės). Pagal spėliones remiantis Urano nukrypimais ji turėjo būti daug masyvesnė Tad Tombaugh paieškas tęsė dar 13 m ir ištyrinėjo dangų nuo šiaurės poliaus iki 50 laipsnio pietų pusrutulyje nagrinėdamas 16-17. o kartais ir 18 ryškumo spinduolius. Ištyrė apie 90 mln. žvaigždžių vaizdų, bet kitos X planetos nerado.

Kai 1978 m. James W. Christy atrado Plutono mėnulį, Charoną, paaiškėjo, kad Plutono masė tėra tik 1/5 Žemės Mėnulio. Tapo aišku, kad tai nėra planeta X, nes ji negali sukelti tokių Urano nukrypimų.

Tad spėliojimai apie dar tolimesnę planetą tęsėsi (W. Pickering'as, 1946 m. Francis M.E. Sevin'as, 1950 m. - K. Schutte, 1954 m. H.H. Kitinger'is). Halio kometa irgi „įdarbinta“ X planetos paieškoms (1942 m. Richardson, 1972 m. Brady). 8-me dešimtmetyje Urano ir Neptūno elgesį atidžiai tyrė Tom van Flandern'as. Jis įkalbėjo kolegą Robert S. Harrington'ą ieškoti 10-osios planetos. Bet jų nuomonės išsiskyrė, nes Harrington'as manė planetą esant tarp Urano ir Neptūno - bet iki 1987-ųjų jis nieko nerado.

1987-ais Whitmire ir Matese spėjo 10-ąją planetą esant 80 a.v. atstumu ir 700 m. periodu su 45 laipsnių pakrypusia orbita - pagal jų Nemesis hipotezę. 1987-ais John Anderson'as iš JPL ištyrė „Pioneer“ 10 ir 11 skrydžius - ir nerado jokio nežinomų gravitacinių jėgų poveikio (skaitykie apie „Pioneer“ anomalijas). Ir jis padarė išvadą - kad 10-ojo planeta ... neabejotinai egzistuoja! Tik jos orbita labai elipsinė, jos masė 5 kartus didesnė už Žemės ir orbita yra 700-1000 m.

Planetų judėjimą tyrė ir Conley Powell'as iš JPL. Jis nustatė, kad po 1910-ųjų Urano stebėjimai geriau dera su paskaičiavimais nei iki 1910-ųjų. Jis pasiūlė savo planetos X variantą - 2,9 Žemės masės, 60.8 a.v. nuo Saulės ir 494 m. periodu, 8,3 laipsnio orbitos pakrypimu ir beveik apvalia orbita. Jos ieškota Lowell observatorijoje 1987-ais.

„Pioneer“ 10 ir 11 bei „Voyager“ 1 bei 2 palikus Saulės sistemą jų elgesys neparodė nežinomų gravitacinių jėgų poveikio (daugiau apie Saulės paribius).

Ir net jei anapus Plutono naujos planetos nebus rasta, ten yra įdomių objektų - klaidžiojantis asteroidas Hidalgo, 50 km skersmens Chirono asteroidas (1987 m. Charles Kowal'is). 1992-ais rastas dar toliau esantis asteroidas - Pholus, 1993 m. - dar 5 asteroidai, o 1994-ais - jų pabiro geras tuzinas (skaitykite apie naujai atrastas „mažąsias“ planetas).

 

Persivalis Lovelas

Persivalis Lovelas (Percival Lawrence Lowell, 1855-1916) – amerikiečių biznierius, orientalistas, diplomatas, astronomas ir matematikas. Tyrinėjo Marsą; laikėsi nuomonės, kad jame gyvuoja labai išsivysčiusi civilizacija. 1907 m. atrado „Arizonos“ asteroidą (793). Pasižymėjo įsteigdamas JAV didžiausią privačią observatoriją (1894) ir buvęs pirmuoju jos direktoriumi. Daug metų skyrė „planetos X“ paieškoms. K. Tombo atradus Plutoną ir išlaikant mitologinę pavadinimų tradiciją, jo pavadinimas parinktas taip, kad išlaikytų Lovelo inicialą („P“).
Jo garbei pavadinti krateriai Mėnulyje ir Marse.

John Couch Adams

John Couch Adams'as buvo Kembridžo universiteto absolventas ir 32 m. išbuvęs jame astronomijos ir geometrijos profesoriumi. Yra trys svarbūs teorinės astronomijos (sietinos su grynąja matematika) klausimai, kurių sprendimas siejamas su jo vardu. Pirma, 1845 m. Urano orbitos nukrypimų tyrimai prisidėjo prie Neptūno atradimo. Tai buvo gravitacijos teorijos geriausias pademonstravimas. Dar tebesimokydamas 1841 m. jis parašė, kad ketina tirti
Urano judėjimo nukrypimus … siekiant nustatyti, ar jie nėra sukelti dar neatrastos tolimesnės planetos…

1845 m. jis išsamią informaciją apie galimą naujos planetos vietą perdavė Kembridžo observatorijos direktoriui James Challis. 1846 m. rugsėjo 23 d. Neptūną Berlyno observatorijoje atrado Galle remdamasis Le Verrier spėjimu.

1855 m. John Couch Adams'as prakalbo apie per šimtmetį pastebėtą Mėnulio judėjimo pagreitėjimą. 1867-ais paskaičiavo Leonidų meteorų orbitą. Taip pat jis tyrinėjo ir Žemės magnetinį lauką.

Urbain Le Verrier

Urbain Le Verrier didesniąją gyvenimo dalį dirbo Paryžiaus observatorijoje. Jis išskaičiavo Neptūną vien „su pieštuku“. Vokiečių astronomas Galle tada ją surado tiesiog per valandą. 1854 m. tapo Paryžiaus observatorijos direktoriumi, tačiau, būdamas labai nepopuliariu, 1870 m. buvo atstatydintas. 1855 m. jis atrado ir Merkurijaus judėjimo perihelyje neatitikimus skaičiavimams. Jie susiję jau ne su Niutono teorija ir vėliau panaudoti Einšteino teorijos įrodymui. Tačiau tuo metu tai buvo nežinoma ir Le Verrier spėjo esant vidinę Vulkano planetą arba asteroidų žiedą.

Tritono atradimas

Pasklidus žiniai apie Neptūno atradimą, ją 1846 m. spalio 2 ir 3 dienomis 24 colių teleskopu (Berlyne buvo naudotas tik 3 colių) apžiūrėjo Lassell'as. Jis padarė išvadą, kad naujoji planeta turi į Saturną panašų žiedą, o spalio 10 d. pamatė, kad jis turi palydovą. Apie tai jis spalio 14 d. paskelbę "The Times" laikraštyje. Apie tai jis teigė iki 1852 m., kai patobulinęs teleskopą, pastebėjo, kad žiedo nėra. Tačiau Tritonas buvo ir toliau matomas ir Lessell'as paskaičiavo jo apsisukimo periodą.

Taip pat skaitykite: 
Nykštukinės planetos
Merkurijaus baisioji tragedija
Astronomas stebi skaidančius "langus" 
Jis atrado Planetą X 
Kitų žvaigždžių planetos
„Pinaino“ paieškos peripetijos
M. Agrestas. Senovės kosmonautai
Saulė yra dvinarė žvaigždė?
Plutono pavaizdavimas pas šumerus 
Netikėtas Šumero žlugimas: branduolinė katastrofa gilioje senovėje?
Kometos, meteorai, krintančios žvaigždės ir kt.
Per meilės orgijas į žvaigždes
Nikola Tesla gyvenimas ir palikimas
Paprasti ir neįprasti asteroidai
Trumpa istorijos mokslo istorija
Catherine Crowe - rašytoja mistikė
Mitologija Visatos masteliu
Vieningo lauko konspiracija
Žemės kolonizacijos dalyviai
Elohimų alchemija
Slibino žvaigždynas
Juodasis riteris

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.lt skiltis
Vartiklis

 
 
 
John Couch Adams
John Couch Adams

 
Urbain Le Verrier
Urbain Le Verrier

 
Lassell
Lassell, Tritono atradėjas

 
 
Taip pat skaitykite: Nežinomi kosmonautai

 
 
 
Map of Pluto
Plutono planas (stebint Prutono ir Charono persidengimus)

 
 
Pluto Sign

 
 

Dailininkas: „Pluto Kuiper Express“