Global Lithuanian Net:    san-taka station:
Saulės sistemos paslaptys
Shumer seal
Mūsų Saulės sistemos pavaizdavimas pas šumerus

Kur toji paslaptinga X planeta?

Asteroidų žiedas tarsi atskiria didžiąsias Jupiterio ir Saturno planetas nuo „vidinių“ - Merkurijaus,  Veneros, Žemės ir Marso. Dar toliau yra Uranas, Neptūnas ir Plutonas. Tačiau tokį "vaizdelį" mes gavome palyginti neseniai - Uraną naudojant teleskopą 1781-ais atrado William Herschel'is, astronomas ir muzikas. Jo orbitos nukrypimus pastebėjo 1841-ais pastebėjo anglas John Couch Adams'as. Bet į jo žinutę nieks neatkreipė dėmesio. Tą patį 1845-ais pastebėjęs prancūzas Urbain Le Verrier 1846-ais kreipėsi į Berlyno observatoriją, kur buvo atrastas Neptūnas (apie tai skaitykite atskirame puslapyje)

Kadangi tas atradimas nepaaiškino visų anomalijų, X planetos paieškos tęsėsi, kol 1930- ais buvo atrastas Plutonas (skaitykite apie atradimą ir atradėją bei Plutoną). Tačiau paskaičiavus Plutono masę paaiškėjo, kad ji yra pernelyg maža, kad galėtų sukelti stebėtas anomalijas. Tad nežinomos X planetos paieška tebevyksta. 1982 m. NASA oficialiai patvirtino apie jos egzistavimo galimybę. Jau kitais metais IRAS (infraraudonųjų spindulių astronominis palydovas) erdvės gelmėse Oriono žvaigždės kryptimi „užčiuopė“ didelį paslaptingą kūną [ Tiesa, 1989 m. netoli Neptūno skridęs „Voyager-2“ patikslino jo masę – ir tada paaiškėjo, kad jo judėjimas atitinka dangaus mechanikos dėsnius ].

Tačiau nuostabiausia, kad tokį vaizdelį mums perteikė dar šumerų molio lentelės. Kita vertus, daugelis tyrimų leidžia spėti, kad kadaise visi Žemės žemynai buvo vienoje pusėje. Bet tada reikia paklausti - o kas gi buvo kitoje? Ir čia vėl atsako šumerai - Plyšys. Šumerai turėjo legendą apie tai, kad Žemė tėra tik pusė planetos, kuri buvo vadinama Tiamate. Jos pusė nuskilo susidūrus su kita planeta Nibiru [10-ąja arba X planeta]. Iš Tiamatės nuolaužų galėjo būti sudarytas asteroidų žiedas. Apie šią kosminio kataklizmo legendą skaitykite atskirame puslapyje.

Nibiru reiškia „perkertanti“. Spėtina, kad jos orbita yra labai elipsinė - ir šiuo metu ji yra labai nuo mūsų nutolusi. Ar reikia pridurti, kad šumerai buvo labai paslaptinga tauta, turėjusi nepaprastas astronomines žinias. Juk ir visa šiuolaikinė astrologija savo kiltimi turėtų laikyti Babilono kraštą.

Šumerų paslaptys

Šumero pavadinimas buvo užrašomas kaip KI.EN.GIR, kas pažodžiui būtų „Raketų valdytojų šalis“, bet jis turėjo ir kitą pavadinimą, reiškiantį „Prižiūrėtojų šalis“ – ir tasai terminas artimas egiptiečių neter. kuriuo tie vadino savo dievus. Tai rodo, kad abi šios tautos dievus laikė žmonių „prižiūrėtojais” arba „valdytojais“.

Kas buvo tie žmonės, kurie prie Eufrato statė (arba perstatė, kaip patys užrašė) savuosius miestus. Iš kur jie atėjo (nes pasirodė regione staiga) ir įkūrė didingą civilizaciją su mokyklomis, laiptuotais zikuratais, didingais rūmais ir „pramone“. Ir kodėl jų tokie keisti ir „mirtingi“ dievai, Annunakiai - bendravimas su kuriais buvo šumerų civilizacijos pagrindas (žr. >>>>>).
Z. Sitčinas, anerikietis, bet gimęs Baku, interpretavęs šumerų tekstus, aiškina, kad kas 3600 m. iš kosmoso gelmių prie Žemės priskrenda klajojanti planeta, o joje esanti milžinų anunakių rasė aplanko Žemę ir paskatina civilizacijos joje vystymąsi.

Šumerai žinojo daugybę dalykų, kurie niekaip netelpa į istorikų jiems skiriamą nišą. Paimkime bent jau žinias apie kosmosą (kurias taipogi suteikė „dievai“). Jie žinojo Saulės sistemos struktūrą su Saule (sfera arba Apsu) centre. Toliau buvo Merkurijus (Mummu), Venera (Lahamu), Žemė (Ki), Mėnulis (Kingu), Marsas (Lahmu), Jupiteris (Kišara), Saturnas (Anšaras), Uranas (AnuEa), Plutonas (Gaga) ir dar vienas paslaptingas dangaus kūnas vadinamas Marduku arba Nibiru (apie galimą jo poveikį Saulės sistemai skaitykite šiame puslapyje). Tačiau jie suvokė ir žinojo, kad šios planetos nėra patys dievai. Ir netikėjo, kad žvaigždės danguje yra dievybės.

Jie turėjo žinias, kurių jokiomis priemonėmis negalėjo gauti. Mes sužinojome, kad Žemė apvali tik Kolumbo laikais, o kad egzistuoja Plutonas - tik XX a (skaitykite, kaip atrastas Plutonas). Tai gal šumerų dievai nebuvo vien mitas? Pabandykime juos aptarti.

Tos esybės buvo vadinamos Annunaki (jų atitikmuo Biblijoje yra Nefilimai, kuriuos dauguma neteisingai vertė "milžinais" - daugiau apie Nefilimus šiame puslapyje). Pagal šumerus jie į Žemę (Ki) nusileido iš "dangaus". Jie atvyko kaip tyrinėtojai ir kolonizatoriai... ir dar kurį laiką vis ateidavo.

Annunaki statė didingus miestus, kurie turėjo specialiąsias funkcijas. Juos valdė ir juose gyveno išimtinai tik Annunaki. Šios dievų „kolonijos“ buvo toli nuo Eufrato tokiose slėpiningose vietose kaip Magan (tikėtina, kad Egipto žemėje) ir Abzu (tikėtina - Pietų Afrikoje).

Šumerų požiūrį į dievus išreiškia ir „Karalių knygos“, kuriose jie norėjo surašyti visus ankstyvojo Šumero valdovus. Sąrašas prasideda prieštvaniniais karaliais (Larra sąrašas Nr.1). Jame yra 8-i Annunaki valdę 5-iuose miestuose. Jų valdymo laikotarpiai matuojami laiko vienetais, kurie vadinami „sar“. Visuose kituose sąrašuose - įprastiniai metai. O „sar“ yra laiko tarpas reikalingas Annunaki „dangiškajai buveinei“ apsisukti apie savo (mūsų?) Saulę. „Sar“ lygus 3600 metų (kai kas mano, kad 2160).

Štai tas sąrašas:
Valdovas Miestas Sar Metai
A-lu-lim NUN 8 28800
A-la(l)-gar NUN 10 36000
En-me-en-la-an-na Bad-tabira 12 43000
En-me-en-gal-an-na Bad-tabira 8 28800
Dumuzi Bad-tabira 10 36000
En-Sib-zi-an-na Larak 8 28800
En-me-en-dur-an-na Sippar 5 (5 ner) 21000
(?)-du-du Suruppak 5 (1 ner) 18600

Visą šį laikotarpį visuotinį valdymą turėjo Enki (vėliau vadintas Ea, „En“ reiškia „Viešpats“) ir Enlilis, Enki pusbrolis. Šį sąrašą nutraukia Tvanas, po kurio pasirodo „dabartinė žmonija“ (skaitykite apie Enki).

Tai kada ir iš kur atvyko šie „dievai“? Paėmę „sar“ lygų 3600 gausim, kad prieš 450 tūkst. metų, o paėmę 21600 - prieš 272 tūkst. metų.

Kodėl Šumero civilizacija nuo pat pradžių buvo taip įnikusi į dangaus tyrinėjimus? Kodėl joje buvo suderinami astronomo ir žynio vaidmenys? Iš kur Žemės skriejimo orbitos padalijimas į 12? Šumerų, kaip ir graikų po tūkstančio metų, panteoną sudarė 12 dievų. Ir tai iš jų pagrindinio principo: Viskas, kas gražu, duota dievų. Samuelis Krameris*) pastebėjo: „savo dievų, ypač Enlilio, dangaus ir žemės valdovo, pagalba šumerai plokščią, sausą, vėjo nugairintą žemę pavertė žydinčia, klestinčia valstybe“.

Bet viena – išgalvoti dievus, o visai kita – sukurti metodus planetų ir žvaigždžių judėjimui matuoti. KA.GIR

Pats žodis „dievas“ pilnas neaiškių asociacijų. Juos šumerai vadino AN.UNNA.KI (t.y anunakiai), kas pažodžiui reiškia „Nusileidę į žemę iš dangaus“. Piktografiniais rašmenimis jie žymėti DIN.GIR. Bet ką tai reiškia? 1976 m. Z. Sitčinas pateikė savo etimologinį šio (ir kai kurių kitų) žodžių aiškinimą. GIR paprastai reiškia daiktą aštriu galu, tačiau derinyje KA.GIR vaizduojamas GIR su aptekančiu korpusu, patalpintas po žeme, šachtoje.
DIN.GIR

O štai DIN neturi prasmės, kol nesujungiama su GIR. Ir tai, anot Z. Sitčino, duoda „raketinio laivo su nuleidimo moduliu vaizdinį“ – matome tris laivo dalis: reaktyvinių variklių, vidurinį su degalais ir įranga ir valdymo skyrių. Tad Z. Sitčinas DIN.GIR ir vertė „Šventieji iš ugninių raketų“.

Z. Sitčinas „aptiko“ ir kitą pavadinimą kito tipo (ne raketos, o skraidymui ore) skraidančiam aparatui – MU. Jis tvirtino, kad pradinis ŠU.MU („tas, kuris MU“) vėliau semitų kalbose virto „šem“ arba „šam“ – ir, remdamasis G. Redslobu**), nurodė, kad tiek „šem“, tiek „šamaim“ reiškė „dangų“ ir kilę iš „šamah“ – „esantis viršuje“ [Biblijoje „šem“ verčiamas kaip „vardas“]. Bet anot Z. Sitčino, jei Biblinėje istorijoje apie Babelio bokštą (Pr. 11:1-4) „šem“ versime kaip „skaidymo aparatas“, gausime visai kitą prasmę:
Žmonės sakė: „Eime, pasistatykime miestą ir bokštą su dangų siekiančia viršūne ir pasidarykime sau orlaivį, kad nebūtume išblaškyti po visą žemės veidą“.

Tuo tarpu bibliniai „Dievų sūnūs“ nefilimai („nusileidę iš viršaus“) prasme artimi šumerų anunakiams. Tad ir nefilimai iš esmės buvo „dievais iš šlemų“. Matyt iš čia ir kilo dievų asociacijos su dangaus kūnais. O dievų buveinė buvo siejama su akadų dievu Šamašu, kuris šumerų tekstuose vadinamas UTU – ir jis valdė vietoves, kur radosi „šemai“ ir „ereliai“. Ir Šamašas, kai tariamas „Šem-eš“ reiškia „šemas-ugnis“ ir dažnai verčiamas „spindintis kaip Saulė“. O Mesopotamijos padavimuose UTU vaizduojamas kaip pakylantis ir kertantis dangaus skliautą.


*) Samuelis Krameris (Samuel Noah Kramer, 1897-1990) – žydų iš Ukrainos amerikiečių archeologas orientalistas, šumerologas. Šeima į JAV emigravo 1905-ais. 4-6 dešimtm. dalyvavo archeologiniuose kasinėjimuose Irake, o Bagdado, Stambulo ir kitų miestų muziejuose tyrinėjo šumerų kultūros paminklus. Pirmasis dešifravo šumerų dantiraštinius minuskulus, ištyrė ir paskelbė svarbiausius šumerų mitus, epus ir kitus tekstus. Išvertė vieną ankstyviausių teisės rinkinių – Ur-Nammu. Jo populiari knyga „Istorija prasideda Šumere“ (1981) plačiąją visuomenę supažindino su šumerų tekstais.

**) Gustavas Redslobas (Gustav Moritz Redslob, 1804-1882) – vokiečių liuteronų teologas, filosofas, kalbininkas, ivrito kalbos tyrinėtojas. Laikėsi idėjos, kad Biblija įkūnija kažkokią „slaptą kabalistinę žydų istoriją“, kuri buvo nuslėpta. Tad ir tikslas yra atskleisti tą dvigubą joje įdėtą prasmę, panaudojant alegorijų metodą. Aiškinosi Senojo testamento vardus. Ypač domėjosi finikiečių prekybiniais keliais ir laikė, kad jie pasiekė „Gintaro šalį“.


Kaip jie mus darė

Supercivilizacijų tikslas – gyvybės skleidimas Visatoje. Pirmasis nežemiečių įsikišimas įvyko kažkur prieš 60-70 mln. metų. Kaip to pasėka – pasikeitė klimatas atvėsimo kryptimi ir įvyko esminis rūšių persiskirstymas sausumoje, įsigalint šiltakraujams. Spėtina, kad maždaug prieš 8-10 mln. m. įvyko pirmasis genetinis įsikišimas (daugiau žr. >>>>> ).

Pasirinkimas krito ant stambiųjų beždžionių, kurios ėmė sparčiai keistis – neteko uodegų, pradėjo vaikščioti dviem kojomis ir, svarbiausia, labai padidėjosmegenys. Taip maždaug prieš 3-5 mln. metų susiformavo kelios primatų rūšys.

Daugelis faktų antropologus varo į neviltį. Pvz., kaip paaiškinti laikinus kai kurių kultūrų klestėjimo pikus? Kodėl vieni tebegyveno pirmykštės bendruomenės sąlygomis, o kitose bendruomenėse jau formavosi kapitalistinio pasaulio užuomazgos? Taip pat gausu trūkstamų grandžių žmogaus evoliucijoje. Atsirasdavo aki kurie variantai ir išnykdavo, nesuformavę tolimesnės grandies.

Ir tik gavę perspektyvų žmonių tipą, nežemečiai juos apgyvendino visoje planetoje, - ir ne tik po žemynus, bet ir stambesnėse salose, tokiose, kaip Britanijoje.

Juk mokslininkus išties stebina, kad naujas žmogaus tipas kilo tarsi iš nieko. Ir pradžioje jo kultūros lygis buvo pakankamai aukštas, kuris vėliau ėmė kristi, ką liudija archeologiniai radiniai. Laimei, jame įdėtas kitų tipų istorijoje sukauptas potencialas jau buvo pakankamai aukštas ir neleido išnykti šiam žmonių tipui. Po kiek laiko tai išsivystė į Homo sapiens.

Tačiau čia kyla klausimas. Kodėl supercivilizacijos atstovai, įvaldę genetinės inžinerijos paslaptis, švaistė tiek laiko kurdami tarpinius tipus? Juk visa tai buvo galima baigti per trumpą laiką.

Tačiau turime prisiminti, kad laiko veiksnys svarbus tik mums, žemiečiams. Labai gali būti, kad mūsų milijonai metų jiems – tik valandos. Nežemiečių veiksmai per tą laiką susivedė į galvos ir stuburo smegenų funkcijų perdalijimą. Galvos smegenys dar buvo per silpnos dominuojančiam vaidmeniui. Matyt palaipsnio sudėtingumas ir buvo toji priežastis. Antra vertus, dirbtinis nugaros smegenų sistemų slopinimas kėlė klausimą apie fizinį išgyvenimą. Tam ir buvo būtinas palaipsnis funkcijų perkėlimas.

O alternatyvi istorija apie tai, kaip ateiviai kūrė žmones, pateikta čia (žr. >>>>>).


 
 
 

 
 
 
Solar system (by shumers)
Grafinis pavaizdavimas

 
Solar system planet orbits
Saulės sistemos planetų orbitos

 
 
Solar system and Nibiru

 
 
Map of Pluto
Plutono planas (stebint Prutono ir Charono persidengimus)

 

Žmogaus „sutvėrimas"

Šiame skirsnelyje apibendriname šiame puslapyje ir kitur (žr. >>>>>  ir  >>>>>) išdėstytas prielaidas apie galimą žmogaus patobulinimą senovėje (kas galėjo būti pagrindu pasakojimas apie žmogaus sutvėrimą).

Dievai sukūrė žmogų, kad turėtų sau darbininką, vergą, duodantį jiems maisto iš Edeno sodų. Žmogus aprūpindavo dievus viskuo: maistu, pastoge, drabužiais (dievai privalėjo valgyti žemišką maistą, nes kitaip būtų mirę – Mesopotamijos mituose dievai mirdavo).

Iš Biblijos galima spėti, kad senesni šaltiniai rašyti matant tai, kas aprašoma. Pvz., Pradžios 5 skyrius teigia, kad Adomo palikuonių kartos paimtos iš senesnės „Adomo kartų knygos“. Skaičių 21:14 pateikia nuorodą į „Jahvės karų knygą“.

Enki creates man prototype

Toji masyvi planeta vadinta „sparnuota planeta“ arba „kirmgrauža“.

Anot šumerų, pradžioje į Žemę atvyko 50 anunakių, kuriems vadovavo puikus mokslininkas Enki, prieš 432 tūkst m. E.Ri.Du (Šumere) įrengę koloniją. Jų misija buvo rasti aukso jų žūstančiam pasauliui. Atrodo, kad pirmasis ketinimas buvo išgauti auksą iš jūros dugno, tačiau tai nepasiteisino. Patyrus nesėkmę išgauną auksą Persijos įlankoje, iš Nibiru planetos tėvas Enu atsiuntė Enki brolį Enlilį kartu su 600 anunakių. Dar 300-ų, vadintų Igi.Gi (kurie stebi) arba Stebėtojais sukosi laivuose Žemės orbitoje, kad užtikrintų lydinių luitų pergabenimą į Nibiru.

Enlilis buvo labai griežtas vadas, paėmęs kontrolėn 7 miestus aplink E.Din (Teisiųjų namus), būsimą Žemės civilizacijos lopšį – šumerą. Kiekvienas miestas turėjo jam skirtą funkciją: Misijos Valdymo centras, Kosmodromas, Metalurgijos centras ir Medicinos centras, kuriam vadovavo Ninmah – Enki ir Enlilio pusseserė. Enki paskyrė į Pietų Afriką, kad ten pradėtų aukso kalnakasybos darbus.

„Atra Hasis“ knyga (akadų kalba) aprašo šiuos įvykius.

Prieš 4,5 mlrd. metų Žemė Nibiru ir Žemė (Tiamatė) susidūrė – ir taip į Žemę buvo užneštos gyvybės „sėklos“ (panspermija).

Šumerų „Karalių sąraše“ kiekvieno anunakio veikla matuojama sarais (po 3600 m.). Kai kurių misija truko 28,8-36 ir netgi 43,2 tūkst. metų (kas būtų apie 8-10 sarų). Tad nekeista, kad žmonės juos laikė nemirtingais „dievais“. Tačiau tam, kad užtikrintų ilgą gyvenimą Žemėje, jie privalėjo vartoti iš gimtosios planetos atgabentą „gyvenimo maistą“ ar „gyvybės vandenį“. Enki and Ninhursag celebrates man creation

Biblijos Pradžios knyga apibendrina tą sprendimą: „Sukurkime Adomą pagal mūsų atvaizdą“.

Buvo keletas bandymų. Ir kai pavyko, pradėta „masinė gamyba“. Apvaisinti kiaušinėliai buvo implantuojami į anunakių moteris, nes kaip bet kokie hibridai, patobulinti žemiečiai buvo nevaisingi. Tačiau kaip ilgai anunakės galėjo būti „dieviškomis gimdyvėmis“?

Enki toliau eksperimentavo, kol rado derinį, kuris galėjo daugintis – Adomą (Adapa - žr. ir >>>>). Jis taip pat buvo ir protingesnis už savo pirmtakus. Ankstyvieji Adomo ir Ievos pavaizdavimai prie medžio, apie kurį apsivijusi gyvatė. Hebrajų kalba gyvatė yra „nahaš“. Tas žodis turi dvi papildomas reikšmes - „atskleidęs paslaptį“ bei „esąs iš vario“. Jos tikrai gali būti iš Enki apibūdinimo pas šumerus – „buzur“ („atskleidęs paslaptį“ ir „esąs iš vario“). Ir Enki visad sietas su apsivijusia gyvate. [ iš čia gali būti ir mūsų mediciną (gydymą, sveikatos palaikymą) simbolizuojančios gyvatės (regimos vaistinių iškabose) ištakos ].

Iš čia biblinis pasakojimas, kad Adomas ir Ieva gavo „pažinimo“ dovaną – tas žodis (taip pat ir hebrajiškai) reiškia ir lytinius santykius. Pagal akadų „Pasaką apie Adapą“ Enlilis labai supyko, kai išgirdo apie žmonių dauginimąsi, kad Žmogus „tapo kaip vienas mūsų“ ir gali pasiekti Gyvenimo medį ir taip „valgyti ir gyventi amžinai“ (žr. apie nemirtingumo paieškas >>>>>). Ir dėl to jis buvo išmestas iš Edeno sodų, kad pats užsitikrintų sau pragyvenimą.

„Jubiliejų knyga“ nurodo, kad ištrėmus iš Rojaus, „Adomas su žmona nuėjo tolyn nuo Edeno sodų ir apsigyveno savo gimtinėje, krašte, kur buvo sukurti“. Tai reikštų, kad jie grįžo į Abzu (Pietų Afriką). Biblijoje rašoma, kad jiedu tirėjo sūnų ir dukrų. Nekanoninėse knygose nurodomi 63 jų palikuonys. Genetiniai tyrimai patvirtina, kad žmonija kilusi iš Afrikos – ir kad genetinis šaltinis buvo vienintelė „Ieva“, iš kurios maždaug prieš 250 tūks. m. kilo visa žmonija.

Gyvatės simbolizmas

Dievas tarė žalčiui (Pr. 3:14-15):
„Kadangi tu taip padarei, esi prakeiktas tarp visų gyvulių ir tarp visų žvėrių.
Ant pilvo šliaužiosi ir dulkes ėsi visas savo gyvenimo dienas.
Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo palikuonių ir jos palikuonių;
jis kirs tau per galvą, o tu kirsi jam į kulną“.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad prakeiksmas tikrai buvo veiksmingas, nes gyvatė labai nemėgiamas gyvis – prieš ją nusiteikę 27%, kai prieš antroje vietoje esančius vorus – 9,5%. Tačiau Desmondas Morisas***) mano, kad toks neigiamas nusistatymas yra įgimtas ir jį sukelia ne tiek įgėlimo baimė, kiek antropomorfinių bruožų nebuvimas.
Simbolikos kilmę atsekti sunku. Bet paimkime šumerų poemą „Enki ir pasaulio tvarka“:

Kai priartėjau prie žemės,
Joje buvo daug vandens.
Kai nužengiau į jos žalias lankas,
Man paliepus buvo supiltos kalvos ir pylimai.
Pasistačiau namą plynoje vietoje…
Namo šešėlis krenta į Gyvačių pelkę.

Čia aprašoma, kaip Enki grįžta po Tvano ir Eridu atstato savo namą. Tačiau ką reiškia gyvačių paminėjimas? Ar ten iš tikro veisės gyvatės ar pavadinimas išliko iš ankstesnių laikų?

Paaiškinimo reiktų ieškoti pačiame žodyje „gyvatė“, kuris senovės hebrajų kalba Biblijoje buvo „nahaš“, kurio šaknis reiškia „sužinoti, išsiaiškinti tiesą“. O tai labai dera prie Enki, didžiausio mokslinčiaus tarp dievų. Bet kaip gyvatė siejasi su išmintimi?
Atsakymo reiktų paieškoti Afrikoje. Štai ištrauka iš „“Egipto menų ir istorijos“: „Su laiku Nilo vaga įgavo dabartinį – milžiniškos gyvatės – pavidalą“.

Ir tikrai, Nilas, tarsi gyvatė, šliaužia žeme, nuolat kaitaliodamas kryptį. O jo svarbos negalima neįvertinti – senovėje egiptiečiams (ir jų dievams) jis reiškė gyvybę. Kasmetiniai jo potvyniai praturtindavo dirvą, todėl palei Nilą per dykumą nusidriekė plati žalia juosta, tad teisus Herodotas: „Egiptas – Nilo dovana“.

Taigi, jei Nilas – gyvatė, tada nesunku įsivaizduoti, kad Afrikoje Enki valdose buvę dievai sieti su gyvatės ženklu. Tai buvo Enki, žmogaus sutvėrėjo, simbolis. Tik Biblijoje mes pamatome vieno dievo konfliktą su kitu ir gyvatės-žalčio veiksmai buvo kerštas už LU.LU perkėlimą į Edeną.

Anu irgi buvo sunerimęs dėl tokių naujienų ir paliepė pristatyti jam tą hibridą. Enki primokė Adomą (Adapą), kad tasai atsisakytų bet kokio jam siūlomo maisto ar gėrimo. Anu padarė įspūdį naujos būtybės protas ir pasitaręs su patarėjais, nusprendė jį palikti Nibiru planetoje. Kad ten aklimatizuotųsi, jam buvo pasiūlyta „gyvenimo maisto“ bei „gyvybės vandens“. Tačiau, primokytas Enki, jis jų atsisakė. Teko jį gražinti į Žemę – ir pakeliui jis išvydo bauginantį kosmoso vaizdą – „nuo dangaus horizonto iki jo zenito“. Žemėje Enki jį paskyrė aukščiausiu Eridu žyniu.

Kai jų skaičius padidėjo, daugiau fizinio darbo jiems skirta Abzu krašte. Enlilio valdomi anunakiai Mesopotamijoje pavydėjo ir prašė lalu, kad su jais pasidalintų darbus. Prieštaraujant Enki, Enlilis pagrobė kelis paprastus darbininkus ir atgabeno į E.Din („Viešpats paėmė Adomą ir patalpino Edeno soduose, kad prižiūrėtų juos“, Pradžios knyga).

Yra senovinių atvaizdų, vaizduojančių Adomą arba „juodagalvius“, nuogus dirbančius laukuose.

Mite apie jautį ir grūdus taip aprašomos pirmosios būtybės:
Kai buvo sukurti pirmieji žmonės, jie nežinojo nei apie duoną, nei apie drabužius. Jie tarsi avys burnomis ėdė vaisius. Jie gėrė vandenį iš balos.

Senovės legendose pateikiamos skirtingos Adomo palikuonių genealogijos. Prieš 2000 m. parašyta „Adomo ir Ievos knyga” mini, kad Adomas susirgo, kai jam buvo 930 m. Jo sūnus Setas jį pristatė prie Rojaus vartų, kad tasai kreiptųsi į „dievus”: „Gal Jis išklausys mane ir atsiųs angelą su vaisiumi, kuris pratęs tavo gyvenimą“, t.y. Gyvybės medžio vaisių. Tačiau Adomas jau buvo įtikėjęs savo mirtingumu ir tenorėjo būti pateptas gyvenimo „aliejumi“. Jis prašė Setą ir savo žmoną Ievą vaikščioti greta Rojaus ir prašinėti „dievų“ lašelio syvų iš to medžio, kad nuslopintų jo kūno skausmus. Galiausiai angelas Mykolas pasirodė jiems pranešdamas „dievų“ sprendimą nepatenkinti Adomo prašymo. Adomas mirė po 6 d. Kadangi tai buvo pirmoji žmogaus mirtis, setas su Ieva nežinojo ką daryti. Jie tiesiog sėdėjo prie Rojaus vartų, kol Adomo siela paliko kūną. Jiems verkiant ir raudant, Ieva išvydo ryškaus laivo (ugninio vežimo) nusileidimą iš dangaus. Ji girdėjo Viešpaties balsą, nurodantį angelams suvynioti kūną į lininę drobulę, ir palaidoti Adomą ir Abelį (kuris vis dar tebebuvo nepalaidotas).

Nuo tada žmonija ėmė klestėti. Žmonėms nereikėjo dirbti kasyklose ir laukuose. Jie galėjo imti statyti šventyklas „dievams“, juos išmokė ant ugnies gaminti maistą, dainuoti ir šokti. Netruko ateiti laikais, kai anunakiai ėmė santykiauti su žmonių dukromis, nes jų rūšys buvo biologiškai suderintos. Tai matydamas Enlilis pyko, nes savo misija Žemėje laikė savo žūstančios planetos gelbėjimą. Netrukus gamta suteikė galimybę užbaigti tą istoriją – ir paskutinio ledynmečio pabaigoje jis neįspėjo žmonių apie artėjančius pavojus: klimato pasikeitimą, badą ir galiausiai Tvaną.


***) Desmondas Morisas (Desmond John Morris, g. 1928 m.) - britų zoologas, etologas ir dailininkas siurrealistas; mokslo populiarintojas (apie sociobiologiją). Žinomiausias knyga „Plika beždžionė“ (1967) ir TV programomis (tokiomis, kaip „Zoo Time“). Pirmąją parodą surengė 1948-ais. Buvo šiuolaikinio meno inst-to direktoriumi (1967-68). 6-me dešimtm. pradeda studijuoti užsiimti zoologija. Nuo 2003 m. pastoviai keliauja po visą pasaulį. 2021 m. baigia darbą apie žmogaus etogogramą (žmogaus veiksmus – gestus, veido išraišką, kūno padėtį…). Kai kurios jo teorijos kritikuojamos už patikimumo nebuvimą.

Papildomai skaitykite:
Sirijaus paslaptys
Svedenborgo nežemiečiai
Nibiru - keleivinė planeta?
Nuo Dievų prie ateivių
Stebėtojai: Dievo sūnūs
Saulė yra dvinarė žvaigždė?
Mitologija Visatos masteliu
Ateivių rasės: driežažmogiai
Nelaukti artefaktai – iš kur?
Paprasti ir neįprasti asteroidai
Trumpa istorijos mokslo istorija
Ar didžiausia problema - atšilimas?
Uždrausta žmogaus kilmės istorija
Dingusių šumerų lentelių fragmentas
Staigus Šumero žlugimas: branduolinė katastrofa gilioje senovėje?
Kometos, meteorai, krintančios žvaigždės ir kt.
Akado (Inanos) užkariavimai šumerų mituose
Skambiausioji dangiškosios Lyros styga
Baltieji vandenys: legendos ištakos
Alternatyvios žmogaus kilties teorijos
Žmogus kildinamas iš Afrikos
Paleovizitai: idėjos istorija
Nežemiškos Žemės istorijos šaknys
Grigorijaus Rasputino pranašystės
Panspermia: užkratas iš kosmoso
Amžinojo gyvenimo siekis
Plejadžių fotonų juosta
Gyvenimas 2021 metais
Apipjaustymo ištakos
Duobių kaspinai Peru
Slibino žvaigždynas
Juodasis riteris

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO skiltis
Vartiklis
Fantastika