|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Paleovizitai: ieškant įrodymų
Iš tikro, jei vizitai gausiai pavaizduoti mituose ir piešiniuose, tai kodėl nebuvo palikta jokio varžto, jokios detalės iš nežinomo metalo ar kt. apčiuopiamų dalykų? Ir tame klausime yra kažkiek prasmės... Tačiau kas tai gali būti ir kaip atrodytų? Dogono astronomija Taip pat skaitykite:
Vartų į žvaigždes rankraščiai
Karlas Saganas išsakė prielaidą, kad nenuginčijame faktu galėtų būti, jei kokiame nors mite būtų aiškiai
išdėstyti astronominiai faktai, apie kuriuos senovėje tiesiog žinoti negalėjo. Ir likimo ironija 1950 m. buvo
paskelba apie astronominis dogono genties (Mali, Afrikoje) žinias, ypač Sirijaus atžvilgiu arba kad mūsų
Paukščių takas yra spiralinės formos žvaigždžių sistema (daugiau apie tai
>>>> ). Bet ir čia iškilo abejonės,
Vis tik pastebima ir silpna vieta. Dogonų galimybes viršijančios astronominės žinios (ši anomalija
nenuginčijama) vis tik neatrodo tobulomis jų nežemiškiems mokytojams. Nes kodėl jie sakė apie Sirijų B,
kaip mažiausią ir sunkiausią (tankiausią) žvaigždę, juk galaktikoje yra ir mažesnių, ir tankesnių žvaigždžių.
Arba, kodėl minimi tik 4-i Jupiterio palydovai?
Buvo iškelta misionieriaus hipotezė. Mat pas dogonus 3-me dešimtm. darbavosi katalikiškosios
Baltųjų tėvų organizacijos nariai. Galėjo būti, kad kuris nors jų, pastebėjęs padidintą dogonų susidomėjimą
Sirijumi, nusprendė praturtinti jų žinias apie tą žvaigždę (o ir astronomiją, aplamai). Juk būtent 3-me
dešimtm. Sirijus buvo tapęs daugelio publikacijų tema. Bet vėl o kodėl tik 4-i Jupiterio palydovai, jei tuo
metu jau buvo žinomi 9-i?! (o gal misionierius tebuvo girdėjęs tik apie Galilėjaus atrastuosius?)
Bendrai imant, dogonų astronomijai būdingas chronologinis daugiasluoksniškumas. Pirmajam jų
priklauso vaizdiniai, būdingi archaiškai kultūrai (pvz., jie žino tik plika akimi regimas planetas). Antrasis (kaip
apie Jupiterio palydovus) atitinka Galilėjaus epochai. Ir pagaliau, rtrečiasi, apie Sirijų ir spiralinę galaktikos
struktūrą, atitinka 20 a. pradžią.
Todėl D. Germanas patobulino misionieriaus hipotezę atseit, dogonai surengdavo astronominę
apklausą kiekvienam atvykusiam pas juos svetimšaliui. Taip galėjo susidaryti įvairių epochų astronominių
žinių suplakimas. Bet jaučiate kaip viskas pritempiama... Kažkaip keistai visa tai atrodo...
Įdomesnės išvados gaunamos iš mitologinės ir etnografinės tų žinių analizės. Tos žinios ne tiesiog
įtrauktos š mitų sistemą, bet ir jų kiekvienas motyvas turi archaišką ir daugiasluoksnį turinį. Štai Sirijaus B
(Po dogonams) sukimasis apie Sirijų A (Sigą) simbolizuoja apipjaustymo apeigas. O iš kitos pusės, abu
dangaus kūnai asocijuojami su dviem populiariais mitų personažais; ir apie Sirijaus palydovo judėjimą
sakoma: tai baltasis lapinas Jurugu sukasi aplink savo moteriškąją dvynę Jazigi ir negali jos pasiekti. O
pagal įprastą mitologijoje makrokosmo tapatinimą su mikrokosmu (žmogaus kūnu), dogonai dangaus kūnų
judėjimus ratu prilygina kraujo cirkuliacijai. Ir tokių daugiasluoksnių motyvų galima išvardinti daugybę ir
juose nepastebima loginių įtrūkimų, kurie galėjo atsirasti skubotai įterpiant į senąją mitinę struktūrą naują mokslinį turinį.
Ar nepatenkam į akligatvį? Yra ir šviesos spindulys. Labai praverstų patikrinimas tų dogono žinių, kurie
nėra šiuolaikinio mokslo patvirtinti, bet ir nepaneigiami. Tarkim, dogonai teigia, kad apie Sigą, be Po dar
sukasi dar viena nematoma žvaigždė Emėja. Būtent 3-me dešimt, kai kurie astronomai pareiškė, kad ją matė
per teleskopą. Šiuo metu tas Sirijaus C buvimo klausimas dar tebediskutuojamas. Kai bus tvirtai įrodyta, kad
Sirijaus C nėra, labai sustiprės misionieriaus hipotezė. Pats Sirijaus C patvirtinimas kol kas neduos
pranašumo, bet jei pasitvirtins jos savybės , kurias priskiria dogonai (ji didesnė už Po, 4 kartus lengvesnė už
Po, sukasi aukštesne trajektorija ir, be to, turi du palydovus), tai bus aišku, kad joks misionierius tų žinių suteikti negalėjo.
Vertas dėmesio ir kitas aktas: žinodami, kad Po orbita aplink Sigą yrą ištęsta, dogonai aiškina, kad kai
Po priartėja prie Sigos, ši ima šviesti ryškiau. Tai patikrinti ėmėsi Charkovo astronomas A. V. Archipovas.
Palyginęs ryškumo matavimų duomenis per pusantro šimtmečio, jis padarė išvadą, kad Sirijaus ryškumas
tikrai svyruoja, - ir tas periodas maždaug 50 m.!
Bet ir tai dar ne viskas! Anot dogonų, pirmaisiais žmonių gyvenimo Žemėje metais, Po žvaigždė
sprogusi plykstelėjo, o tada 240 m lėtai blėso, kol tapo nematoma žmogaus akiai. Ir iš tikro, tokį Sirijaus B
virtimo baltąja nykštuke palaiko ir šiuolaikinės mokslinės hipotezės, be to, kai kurie rašytiniai šaltiniai leidžia
spėti, kad tai įvyko žmonijos istoriniu laikotarpiu.
O štai V. V. Rubcovas išdėstė originalų požiūrį, atkreipęs dėmesį į dievo Tištrija vardą. Jis pas senovės
iranėnus įkūnijo Sirijų ir jo etimologija ateina iš senovės indoeuropiečių termino, reiškiančio trys žvaigždės.
Tai apie trinarę Sirijaus sistemą žinojo ne tik Afrikoje?! Be to Trištrijos įvaizdis artimas senovės graikų
trigalviui Cerberiui, pragarą saugančiam šuniui. O tai savo ruožtu atskleidžia naują pluoštą prasminių sąryšių.
Eurazijoje buvo paplitęs bendras mitologinis žmogaus kovos su šunimi motyvas, turėjęs dangišką
projekciją į žvaigždę-šunį, kuri bando nutrūkti nuo grandinės, grasindama visam pasauliui. O dabar
prisiminkime, kad senovės tautos Sirijų vadino Šunimi, o dogonams Sirijų lydinčią žvaigždę simbolizavo
baltasis lapinas (irgi šunų šeimos atstovas).
Matyt, afrikietiški-azijietiški motyvai turėjo bendrą šaltinį. Apie jį neaiškiai leidžia spėti pasakojimas, kad
kadaise viena Sirijaus sistemos žvaigždžių kėlė didelę grėsmę aplinkiniam pasauliui, tačiau kažkokiu būdu
buvo nukenksminta. Anot V. Rubcovo, tai galėjo turėti realų pagrindą ir tai kalba apie kažkokios supercivilizacijos įsikišimą.
Aišku, tai tik drąsios hipotezės apmatai, kai dar daug ką reiktų patikslinti. O ir kalbėti apie Ateivius iš
Sirijaus rizikinga, nes ten sąlygos nepalankios protingos gyvybės atsiradimui. Bet ši hipotezė bent
paaiškina, kodėl ateiviai galėjo tą istoriją pasakoti žemiečiams...
Taip pat skaitykite:
Vartų į žvaigždes rankraščiai
Daugiau neaiškių užuominų
Objektas (DM93-083), esantis Kanados Arktyje esančios Axel Heiberg salos senuosiuose
rinkiniuose, primena fosilizuotą žmogaus pirštą. Jo amžius būtų 100-110 mln. metų, t.y.
kreatoceno periodo. Rentgeno nuotrauka rodo viduje esančias tamsias sritis, kurios gali
būti aiškinami kaip kaulai ir sąnariai. Tų sričių tankis mažesnis nei jas supančio akmens.
Priešistorinių laikų japonų Dogu statulėlės vaizduoja būtybės, kurios tarsi dėvi skafandrus su dideliais
šalmais, su skafandru sujungtais kniedytomis juostomis. Kai kurios statulėlės yra su plačiais akiniais
(tarytum poliarizuoti akiniai apsaugai nuo saulės. Daugiau žr.
>>>>
Ant majų valdovo Pakalo (603-683 m.) sarkofago dangčio pateikta scena, kurią E. Von Denikenas aiškina
kaip senovės astronauto atvaizdą (kitas aiškinimas Pakalo kelionė į požemių karalystę). Daugiau žr.
>>>>
15 a. Filippo Lippi paveikslo La Madonna e san Giovannino, saugomo Florencijos
Vecchio rūmuose, tamsi ovalo formos dėmė viršutiniame dešiniajame kampe atrodo tarsi
būtų judantis objektas, nes jį įdėmiai stebi dvi figūros, žmogaus ir šuns, esančios fone.
Tai nepaaiškinama jokia ikonografine tradicija.
Papildomai skaitykite:
|
