Piramidžių mistika
Džono Teiloro1) knygoje Didžioji piramidė: kas ir kam ją pastatė? (1859) teigiama, kad ji niekada nebuvo kapu
(skaitykite Kaip buvo galima pastatyti piramidę?).
Joje materializuoti matematikos ir geometrijos pagrindai, kad būtų išsaugoti amžiams. Tam jis įvedė
piramidinį colį, nuo angliškojo colio besiskiriantį tik viena tūkstantąja dalimi ir piramidinę uolektį, lygią 25
piramidiniams coliams. Jo pasekėjas škotų astronomas Čarlzas Smitas papildomai įvedė
pasaulietinę uolektį (lygią 20,7 angliškų colių), o taip pat šventąją judėjų uolektį (lygią 25,025 angliškų colių). Tokių naujų matų dėka
pavykdavo įrodyti įvairius skaitinius atitikmenis (taip pat žr. >>>>>).
Škotas W. Pitris nusikaltimo vietoje sučiupo kažkokį dr. Grouverį, kuris praniko
į piramidę vien tam, kad nukapotų išsikišimą sienoje tam, kad būtų užtikrintas tikslus atitikimas piramidiniam coliui.
Tik va ... kaip matome iš papirusų, antikos ir arabų autorių, faraonus labiausiai domino praktiniai
klausimai. Jie, nelabai pasitikėdami sargyba, su kuria plėšikams pavykdavo rasti bendrą kalbą, įėjimą į
laidojimo kamerą užstodavo dideliu akmeniu-spyna. Jis laikėsi ant sąsparų, kurios po laidojimo būdavo
nuimamos ir akmuo nusileisdavo aklinai užtverdamas praėjimą. Išėjimą į koridorių irgi užstodavo didelis
akmuo. Žmonės piramidę palikdavo per šulinį, kurį užpildavo žemėmis, uždengdavo akmens plokšte,
panašia į gretimus luitus. Žyniai, savo ruoštu, pasirūpindavo magiška apsauga ją kartais sieja su
spinduliavimais, paslaptinga neliečiamumo aureole, emanacija, galinčia netgi nužudyti žmogų. Ir juk tikrai,
kai kurie Tutenchamono kapo tyrinėtojai keistai mirė ir tai jau mūsų laikais.
6-me dešimtm. Nubijos
dykumoje rado 20-metrinį sfinksą. Jie praniko į jo vidų, kur rado kameras tik ne
tuščias. Nustebę ir išsigandę archeologai žiūrėjo į nuo lubų nutįsusias vytas odines kilpas, kuriose
tebekabojo išdžiūvę žmonių kojos sulaužytais kaulais. Čia buvo niūru ir sausa. Besileidžiant gilyn visur
bolavo skeletai ir kaukolės. Matyt čia už kojų pakardavo faraonų kapų plėšikus. Tad galima atsakyti, ko šypsosi sfinksai.
Arabų istorikas al-Masudi
(9 a.) papasakojo apie pomirtinius piramidžių siaubus. Vieną piramidžių
saugojo granito statula, kurios ginklas priminė ietį, o ant jos kaktos buvo gyvatė, pasirengusi pulti kiekvieną
besiartinantį. Kitos piramidės sargas buvo iš juodo ir balto onikso,
sėdintis su ietimi soste ir jis iš akių svaidė kibirkštis. Jei kas artindavosi, pasigirsdavo duslus garsas ir svečias krisdavo negyvas.
Dar viena statula turėjo tokią galią, kad galėjo bet ką išversti iš kojų.
Al-Masudi
rašė ir apie piramides saugojusias dvasias: jaunuolį ilgais dantimis, nuogą moterį, užkrečiančią ligomis, senį, mosuojantį indu su ugnimi.
Anot al-Masudi, ant piramidžių arabų kalba buvo užrašyta:
Aš, karalius Suridas, pastačiau šias [dvi] piramides ir užbaigiau jas per 61 metus.
Tegul tas, kuris ateis paskui mane ir įsivaizduos save tokiu karaliumi kaip aš, pabando juos sunaikinti
per 600 metų. Griauti lengviau nei statyti. Aš juos apdengiau šilku: tegul jis pabando jas uždengti kilimėliais.
Stebina al-Masudi pasakojimas apie piramidėse paslėptą
nerūdijantį metalą, apie lankstų stiklą. Istorikas kalba ir apie piramides, statytas iki Tvano. 300 m. prieš tą nelaimę Suridas3)
susapnavo, kad žemė užlieta vandens, žmonės beviltiškai blaškosi jame ir skęsta, o iš dangaus krenta žvaigždės. Faraonas
sušaukė žynius, kurie nuspėjo, kad šalies laukia didelės nelaimės, tačiau vėliau žemė vėl augins duoną ir
finikines palmes. Valdovas nusprendė pastatyti piramides, o žynių pranašystes surašyti ant didelių akmens
plokščių. Vertybes bei mokslo žinias suslėpė piramidėse. Ten ilsėjosi ir jo protėvių kūnai. Iš piramidžių iki pat Nilo buvo iškasti
požeminiai praėjimai. Ir ar tada ne apie jį rašė Platonas, minėjęs, kad
Egiptas buvo Atlantidos gyventojų kolonija.
14 a. arabų mokslininkas Ibn Batuta2) netgi įvardijo dievo, įkvėpusio statytojus, vardą: Piramides pastatė
Hermis, kad išsaugotų meno ir mokslo kūrinius bei kitus pasiekimus tvano metu. Hermio tėvu laikytas pats
Dzeusas, o motina Maja Atlanto dukra. Jis buvo laikomas dievų pasiuntiniu, keliautojų globėju, mirusiųjų
palydovu. Kam, jei ne dievų pasiuntiniui dalyvauti sprendžiant žmonijos likimą?
Vis dar miglota Atlantidos
istorija ir štai trečioji jų pastatymo versija. Vokiečių geografas A. Humboltas
1807-35 m. parašė 30 tomų sudarantį veikalą Kelionė į nežinomas Naujojo pasaulio sritis. Anot jo,
Amerikoje gyveno milžinai. Praėjus 4008 m. po pasaulio sutvėrimo įvyko Tvanas, milžinai žuvo arba buvo
paversti žuvimis (galbūt, amfibijomis). Tik septyniese išsigelbėjo olose. Vandeniui atslūgus, vienas jų, Šelchua,
išvyko į Čololano rajoną ir ten, kaip atminimą apie Tlaloko kalną, kuriame išsigelbėjo, pastatė piramidę.
Plytas gamino žmonės ir jas perdavinėjo išsirikiavę į eilę. Dievai piktai žvelgė iš dangaus į piramidę, kurios
viršūnė turėjo iškilti virš debesų. Tada į ją sviedė dangaus ugnį.
Keista, tačiau visos šios versijos tarpusavyje dera. Hermis kilęs iš Atlanto, kuris buvo titanas, milžinas. Suridą nesunku
sutapatinti su Ozyriu, o titanai ir dievai nuolat varžėsi tarpusavyje.
Būtent Cheopso piramidę pasirinko Napoleonas drąsiam eksperimentui: jis įėjo į vidų vienas, o likusiems
liepė likti lauke. Iš štai jis išeina po geroko laiko tarpo tačiau greičiau Napoleono šešėlis, o ne pats
monarchas. Jis išblyškęs, plaukai pašiaušti, jis svyruoja ir dreba. Kas gi nutiko piramidėje? Jis tyli - ir tylėjo iki pat mirties.
Tik tai jį kankino, jis net sukaupė jėgas ir ryžosi papasakoti žmogui, kuriuo pasitikėjo - būdamas Šv. Elenos saloje. Tačiau kažkas jį sustabdė.
Akmenyje užkoduotas šviesos greitis?
Gamtos dėsniai užrašyti matematikos kalba. Jos simboliais yra trikampiai, apskritimai ir kitos
geometrinės figūros, be kurių pagalbos nesuprasime nė vieno žodžio. Visas tiesas nesunku suprasti, kai jos
atrastos, esmė jas atrasti, Galileo Galilėjus
Legenda. Vargšas Cheopsas pasiuntė dukrą dirbti prostitute. Bet ji privertė kiekvieną klientą atgabenti
po akmens luitą piramidei (žr. >>>>).
Pagal legendą Piramidę pastatė Hermis.
Didžiąją piramidę sudaro 2600000 luitų. Sakoma, kad ji statyta 20 m., t.y po 130000 kasmet. Jei darbo
diena bus 15 valandų, tai luitas turėjo būti pastatomas kas 150 sekundžių. Didžiajame kambaryje yra
'sarkofagas', kuris per didelis, kad tilptų pro bet kurį praėjimą. Tad jis buvo įrengtas statybos metu. Jis
iškirstas iš tokio kieto granito, kad jį pagaminti būtų sunku šiuolaikinei technologijai.
Petrie spėja, kad jam iškirsti reikėjo dviejų tonų slėgio.
1837 m. Howard Vyse išmatavo, kad dviejų pagrindo blokų nuolydžio kampas yra 51051,
o tai dera ir su W.M. Flinders Petrie didžiosios piramidės apžvalga (1883). 51051 = 186 600,
o tai apytikslis šviesos greitis myliomis (186282,397).
Taip pat Didžioji piramidė yra 29,97697709832755 šiaurės platumos, o tai yra 1 / 10 mln. šviesos greičio (m /sek.)
tik su nedidele paklaida (299 792 458 m/sek.)
Tiesa, reikia pastebėti, kad metras ir mylia apibrėžimas kito metams bėgant ir sunku tikėtis, kad
statant piramides, būtų žinomi šiuolaikiniai jų dydžiai. Be to, skirtingi šaltiniai pateikia tiek besiskiriančias piramidės koordinates.
Keli įžvalgų bandymai
2141 m. pr.m.e. dvi vertikalūs besileidžiantys praėjimai rodė į Alkonę (iš Plejadžių). O pakilimas nurodė
Šiaurinę, Alpha Draconis).
Piramidę padidinus 56 kartus, ji uždengs Giza plynaukštę, dar 56 kartus - Žemutinį Egiptą (200700
kv.mylių). Dar 56 kartus - perimetras beveik Žemės pusiaujo ilgis (25085 mylios lyginant su 24902 myliomis).
Didžioji piramidė yra tarsi Žemės modelis masteliu 1:43200 su 1-2 mm
tikslumu 480-čiai pėdų. Ji sudaro apie vieną milijoninę Žemės masės (5.9 x 10 21, 5955 mln. tonų).
Visos trys piramidės pastatytos pagal Fibonači skaičius. Finobačio skaičių seka: 0, 1, 1, 2, 3, 5, 8, 13, ... ,
Sn+1 = Sn + Sn-1 (jie sutinkami žiedų vainiklapiuose). Aukso
proporciją arba f santykį ( 1,61803... ) didžioji piramidė tenkina 0,001 tikslumu.
John Iviny "Sfinksas ir megalitas"...
Žvelgiant iš viršaus piramidės pagrindas beveik kvadratas, tik kiek išsipūtęs, trikampio forma. Tad nurodant
kraštinės ilgį galima nurodyti a) atstumą nuo kampo iki kampo; b) tikrąjį ilgį palei akmens luitus, c) teorinį ilgį pagal trikampį.
Santykiai būtų 1; 1,000038331; 1,000046544.
Jei 1 prilyginsim dienų skaičiui metuose, 365,242 (ekvinokciniai tropiniai metai), kiti du skaičiai tampa 365,256
(sideriniai metai, apsisukimas aplink Saulę).
Be kitų hieroglifų, joje yra vienas, kuris, kaip spėjama, yra Khufu (kitaip, Cheopsu) kartušas. Tačiau kai kurie
užrašai yra apversti. Dar labiau klaidina, kad yra kitų užrašų, kurie skaitytini kaip Khnum-Khaf. Khafu vardas
dar randamas ant Sinajaus uolų. Flinders Petrie rašo:
Vienintelis karališkasis [ Khufu ] įrašas, kaip ir Snefuru [ jo tiesioginio pirmtako ] yra Sinajaus uolose - ten
yra du bareljefai, vienas su Khufu vardu ir titulais, o kitas su karaliumi parklupdžiusiu priešą, Khnum-Khuf.
Kas jis buvo, jei jo nėra nė viename karalių sąraše? Niekas tiksliai nežino, kas buvo Khufu (Cheopsas), Sneferu, Dechfra, Khufra Menkama.
Laikoma, kad Gizos Didžioji piramidė pastatyta maždaug 2500 m. pr.m.e. Šis datavimas remiasi vieninteliu brito Richard
Howard Vyse radiniu 1837-ais. Nebūdami labai subtilūs, R. Vyse ir John Shae Perringas naudojo paraką valydamiesi
praėjimą į piramides (įskaitant laidojimo kambarį Menkaure piramidėje). Ir atsiranda naujų įtarimų, kad R. Vyse galėjo
suklastoti Khufu (Cheopso) kartušą. Pvz., 2014 m. du Dresdeno un-to studentai slapta išsinešė dažų pavyzdį nuo Khufu kartušo,
tiesa per mažą, kad būtų panaudotas radioaktyvios anglies metodui, bet iš jo technikai nustatė, kad dažai nebuvo užtepti ant
originalaus akmens paviršiaus, o panaudoti vėliau. Tai kelia įtarimą, kad kartušas nėra originalus. Padirbinėjimu R. Wyse kaltina net
Z. Sitčinas (Laiptai į dangų): ryžtasi dideliam radiniui, kai baiginėjosi laikas ir pinigai.
Bet jei ne Cheopsas pastatė piramidę, tai kaip tada su Sfinksu? Reiktų žvilgtelėti į radinių inventorių, kai jis bus buvo
atkastas 1858 m.: jame randame 22 dievų statulas, priklausiusias Izidės šventyklai, teigiant, kad šventykla egzistavo dar
iki Khufu laikų (apie 2580 m. pr.m.e.). Jei jis buvo iki Khufu, kas jį sukūrė?
Arabų istorikas al-Makrizis teigia, kad Gizos Didžioji piramidė sukurta iki
Tvano ir jos statybą priskiria Suridui (kiti tai minėję yra istorikai
Abd al-Hakamas, al-Masudi, astrologas Abumasar Balkhi ir visi laikė, kad tai buvo
pirmasis Hermis). Ir čia įdomu prisiminti, kad 4 a. romėnų istorikas Amianas
Marcelinas rašė, kad užrašai ant piramidžių požeminių galerijų sienų buvo skirti senovės išminties, kad nedingtų per Tvaną, išsaugojimui.
Herodotas "Istorija"
Cheopsas įtraukė savo šalį į nelaimių verpetą... Faraonas privertė egiptiečius dirbti tik jam... Akmens luitus
gabeno iš skaldyklų Arabijos kalnuose, per upę plukdė laivais. 100 tūkst. žmonių 10 m. statė kelią, kuriuo
vėliau tempė akmenis piramidžių statybai. Kelias, kurio ilgis penkios stadijos (900 m), plotis 10 orgijų (18 m);
pats aukščiausias kelio taškas buvo 8 orgijos (15 m), grįstas tašytais akmenimis... Pačią piramidę statė 20 m.
Ji keturšlaitė, kiekvieno šono ilgis 8 plefrai (240 m). Ji pastatyta iš tašytų, prileistų vienas prie kito akmens blokų.
Dar viena Egipto piramidžių paslaptis
Grupė archeologų iš įvairių šalių 2016 m. tyrinėjo 2613-2492 m. pr.m.e. statytas piramides ir visose
aptikta terminių anomalijų (2015 m. lapkritis). Matavimai buvo atliekami rytais tekant saulei (kai
kapavietės ima šilti) ir vakarais leidžiantis saulei (kai jos ima vėsti) tai leido papildomai nustatyti akmenų
blokų įšilimo ir atvėsimo spartą. Įspūdingiausi temperatūros nuokrypiai užfiksuoti Cheopso piramidėje (iki
6oC, kai tarp kitų gretimų blokų skirtumas buvo 0,1-0,6oC). Jos trijų
apatinių akmenų rytinėje pusėje temperatūra gerokai aukštesnė nei kitų. Anksčiau laikyta, kad apatinės
eilės visi akmenys vienodi. Priežastimi gali būti tuštumos piramidėje, vidiniai oro srautai (oras ir akmuo
šyla skirtingai) ar skirtingos naudotos statybinės medžiagos. Dabar specialistai piramidėje ieško slaptų
ertmių, naudodami skenavimą infraraudonaisiais spinduliais bei planuoja pasinaudoti kosminiais
spinduliais, vadinamąja miuonų radiografija. Tyrimai tęsis iki 2016 m. pabaigos.
Kas randasi po Sfinksu?!
Po Sfinksu rastos slaptos patalpos. 20 a. pradžioje E.
Keisis teigė, kad požemyje saugomas nuskendusios Atlantidos
paveldas. Pagal kitą versiją, jose paslėptos Egipto kultūros pasiekimai, dėl ko jos ir vadinamos žinių salėmis. Arabų keliautojai irgi minėjo požeminius
praėjimus, vedusius nuo trijų piramidžių į didelę saugyklą, įrengtą tarp Sfinkso letenų.
Ir iš tikro, 1989 m. japonų mokslininkai, vadovaujami Yukinori Kawae, iš Vasedo un-to po Sfinkso kairiąja letena aptiko nedidelį tunelį.
Tomo Dobeckio po metų atliktas seismologinis skenavimas parodė, kad jis veda prie uždarytų patalpų. Tačiau tolimesnius tyrimus tęsti
neleido Egipto valdžia, uždraudusi darbus toje vietoje.
Tačiau Zachis Havasis2) apėjo tą draudimą, panaudojęs geodezinius radarus, - tačiau jis atrado tik tuščią
galerijų ir kamerų tinklą. Vis tik jis tiki, kad kada nors pavyks įminti žinių salės mįslę.
|
Datavimo klausimu
Aukštutinio Egipto Hathorės šventykla Denderoje
[daugiau apie ją žr. >>>>> ] yra unikali, nes jos lubose
vaizduojama tam tikra Zodiako ženklų
išsidėstymo kombinacija. Ilgai manyta, kad astrologiją egiptiečiai
perėmė iš babiloniečių, ir todėl tie ženklai buvo datuoti 30 m. pr.m.e. Tačiau juose vaizduojamas Liūtas pavasario ekvinokcijos metu,
tuo nurodant 10950-8800 m. pr.m.e. laikotarpį. Galbūt, Hathorės šventykla ir
gali būti datuojama 30 m. pr.m.e., tačiau ženklai yra kitokios kilmės. Galbūt šventykla pastatyta ankstesnės vietoje. Apie ją hieroglifai byloja:
Pagal planą pastatytą Horo palydos metu" (Murry Hope. Atlantida: Mitas ar tikrovė?)
Kas toji Horo palyda? W.B. Emery Archaiškame Egipte tvirtina:
4 tūkst. pr.m.e. pabaigoje sutinkame žmones tradicijoje vadinamus Horo palyda, .
Aukštutiniame Egipte rasti priešistorinio laikmečio kapai, kurių palaikų galvos didesnės, o kūnai
stambesni nei vietinių. Šių įsibrovėlių kilmė nežinoma, kaip ir jų kelias į Egiptą.
Kas buvo tie Aukštutinio Egipto mokytojai? Atlantai, milžinų rasė?
Murry Hope vysto toliau:
Pagal Cyril Aldredą, vėlyvuoju paleolito laikotarpiu tirpstantys ledynai paveikė Šiaurės Afrikos klimatą, kuris
tapo gerokai sausesnis. Egipte ankstyvasis iki-dinastinis laikotarpis, buvęs 5000-3600 m. pr.m.e. apima
neolito ir chalkolito periodus. Vidurinis ir vėlyvasis iki-dinastiniai laikotarpiai buvo 3600-3200 m. pr.m.e., po
kurių patenkame į istorijos valdas. Iš archeologinių radinių žinome, kad amratiano laikotarpiu buvo pasirodę
plačiagalvių (<>brachycephalic) žmonių, kai vietiniai priklausė ilgagalvių (dolichocephalic) tipui.
Visa rodo, kad ši svetimųjų įtaka 4 tūkstm. pr.m.e. atėjo iš šiaurės.
J. Spanuthas sutinka su tuo, laikydamas, kad 9000-8000 m. pr.m.e. nebuvo Egipto valstybės, įrašų
šventyklose ir papirusų. Nilo slėnis buvo neapgyvendintas. Ankstyviausieji radiniai datuojami 6-5 tūkstm.
pr.m.e. ir rasti netoliese esančiose aukštumose. Libiečiai pirmąkart sutinkami Merneptaho užrašuose apie
1227 m. pr.m.e. Graikijoje tuo metu dar nebuvo nei Atėnų, nei Akropolio, nei graikų armijos.
Bet yra nuorodos Platono ir kt. autorių raštuose.
Herodotas, remdamasis Egipto žyniais, nurodė, kad jų rašytinė
istorija nusitęsia net iki 11340 m. pr.m.e. Winchelis (Preadamites) sako, kad Menaso laikmečiu egiptiečiai jau buvo civilizuota ir
gausi tauta. Panašiai tvirtina Richard Owenas, Ernest Renanas, o taip pat užuominų yra Ignatius Dounely kitų šaltinių citatose.
1) Džonas Teiloras (John Taylor, 17811864) britų rašytojas, eseistas,
leidėjas. Naujove buvo jo pradėta akademinių vadovėlių leidyba.
Knygoje Didžioji piramidė: kodėl pastatyta ir kas pastatė (1859) tikina, kad skaičius
p ir Aukso pjūvis panaudoti statant Didžiąją Giza piramidę.
Vėliau jo piramidologijos mintis išplėtojo Č. Smitas (taip pat žr. >>>>>).
O knygoje Standartų mūšis (1864) pasisakė prieš metrinės sistemos įvedimą Britanijoje, stengdamas
parodyti, kad britiška matavimo sistema yra dieviškos kilmės. Tam jis pasirėmė savo Didžiąja piramide.
2) Ibn Batuta (apie 1304-1368) - Maroko berberų keliautojas,
per 29 m. apkeliavęs beveik visą islamo pasaulį nuo tada, kai 1235 m. iškeliavo į Meką. Viso įveikė per 120
tūkst. km. 1354 m. grįžus iš kelionės po vakarų Afriką, sultonui pasiūlius, jo kelionės pradėtos užrašinėti.
Aprašymai yra knygoje Dovana apmąstantiems apie miestų keistenybes ir kelionių stebuklus. Jo vardas suteiktas krateriui Mėnulyje.
3) Suridas bin Salhukas (Surid bin Salhouk) arba tiesiog
Suridas arba Sauridas - legendinis valdovas, žinomas iš Viduramžių koptų ir islamo šaltinių, atseit gyvenęs prieš
Tvaną. Legendose dažnai tapatintas su bibliniu pranašu Enochu, musulmonų pranašu Idriu ir
Hermiu Trismegistu. Jam, be kitko, priskiriama Gizos Didžiosios piramidės statyba 300 m. iki Tvano, kurią pastatė pabūgęs pasaulio pabaigos.
Galimai, Suridą savo faraonų sąraše (Soris vardu) mini ir Manetonas.
4) Zachis Havasis (Zahi Abass Hawass, g. 1947 m.) egiptiečių archeologas ir istorikas, senovės
Egipto istorijos populiarintojas. Nuo 1968 m. ėmė vadovauti įvairiems kasinėjimams ir inspektuoti juos; 1980 m. buvo
vyriausiuoju Gazos piramidžių inspektoriumi. 2002 m. ėmė vadovauti Aukščiausiajai senienų tarybai, tačiau per Egipto
revoliuciją (2011) buvo pareikalauta jam atsistatydinti dėl ryšių su Mubarako režimu. Buvo užsiėmęs Cheopso
piramidės ventiliavimo klausimais. Ilgą laiką pasisakė prieš mumijų DNR tyrimų, tačiau 2005 m. ėmė vadovauti
Tutanchamono mumijos tyrimų grupei ir 2010 m. atliko jo DNR tyrimą. Aktyviai veikia už archeologinių radinių sugrąžinimą į Egiptą.
Pasižymi antisemitiniais pasisakymais, - atseit noras žudyti Palestinos moteris, vaikus ir senus žmones yra žydų kraujyje.
Papildomai skaitykite:
Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu:
san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.
|
UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky.
Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.
Review of our site in English
|
NSO.LT skiltis
Vartiklis
|
|