Keltuvas į kosmosą tampa realesnis. Trumpos žinutės. UFO Page. Lithuanian

Kamuolio gaudymas atrodo paprastas žaidimas, tačiau tai daugiau nei atidumas ir vikrumas. Tyrimai kosmose parodė, kad žmogaus smegenys turi įprogramuotą gravitacijos modelį.

Akimirką prieš pačiumpant kamuolį ranka nežymiai pasisuka. Raumenys įsitempia, tad ranka nenustumiama smūgio jėgos. Akimirka nepaprastai tiksli: raumenys susitraukia viena šimtąja sekundės dalimi iki paliečiant kamuolį.

Smegenys kamuolio pagavimui pasiruošia dar anksčiau. Ranka pajuda vien todėl, kad jai nurodo smegenys. O signalai iš ten keliauja dvi šimtąsias sekundės dalis. Uždavinys sudėtingėja jei prisiminsime, kad lanku sklendžiančio kamuolio greitis dėl gravitacijos nuolat kinta.

Pasak Joe McIntyre iš Prancūzijos koledžo, smegenyse įdėtas gravitacijos modelis („Nature Neuroscience“ žurnalas). Astronautai 1998 m. 17 d. skrydžio metu erdvėlaivyje atliko bandymą - gaudė kamuoliukus išmetamus spyruoklinės šaudyklės. Nesvarume kamuoliukai skriejo pastoviu greičiu (skirtingai nei greitėdami Žemėje). Infraraudonųjų spindulių kameros fiksavo jų rankų judesius, o elektrodai perduodavo rankose kylančius elektros impulsus.

Astronautai visada pagaudavo kamuoliuką, tačiau jų reagavimas buvo „ankstyvas“. Jie veikė taip, tarsi kamuoliuko greitis turėtų būti didesnis, t.y. "kaip Žemėje". Jų gravitacijos įsivaizdavimas buvo nuolat - visas 15 d.

Pats astronautas prisitaiko prie nesvarumo maždaug per 2-3 d. Tačiau gravitacijos "jausmo" gaudant kamuoliukus nepavyksta užslopinti. Tiesa, jie kamuoliukus gaudydavo geriau. Reakcija prasidėdavo tuo pat metu, tačiau judesio amplitudė mažėjo.

Kai eksperimentą pakartojo žemėje, astronautai stebėjosi, kaip greitai krenta kamuoliukai. Tačiau prisitaikė daug greičiau. Gali būti, kad žmogaus smegenys gali saugoti kelis greitėjimo modelius.

Yra ir kitų pagrindimų. Pvz., jei kūdikį uždėsime saugiai ant permatomo stalo, per kurį matosi grindys, vaikas jaus baimę, - net jei ir nėra niekada kritęs.

Šie tyrimai atrodo tėra žaidimai, tačiau jų tikslas yra nustatyti, kaip astronautai prisitaiko veiksmams netikėtose situacijose - nuo to gali priklausyti misijos sėkmė.

Keisti reiškiniai stebimi Vietnamo Ha Tay provincijoje prie Huong Tič kalno. Vietnamiečiai taiso trūkusį lako sluoksnį, esantį ant 17 a. budistų vienuolio Vu Khak Minh kūno, esančio jo pagodoje 32 km į pietvakarius nuo Hanojaus. Radiologiniai tyrinėjimai rodo, kad visi kūno kaulai ir organai tebėra tose pačiose vietose, kaip buvo mirties metu. Tai, kad jie išliko kelis šimtmečius, yra mįslė.

Kai Vu 1939-ais buvo arti mirties, jis paliepė mokiniams jį palikti 100 dienų, nes jis nori medituoti. Kai jie vėl užsuko į šventyklą, rado jo kūną tebesantį lotuso pozoje. Tikėdami, kad jis pasiekė nirvanos būseną, jie užkonservavo kūną raudonu laku.

Vos 20 km nuo Vu pagodos yra slėpiningiausia Vietnamo vietovė - Huong Tič (Dangaus šlovinimo) kalnas, kurio džiunglėmis apaugusiuose šlaituose yra keletas garsių pagodų. Išskirtiniausia yra Thay (Mokytojų), 12 a. pastatyta budistų arbato (vienuolio) Tu Dao Hanh. Joje yra 18 nirvaną pasiekusių vienuolių užlakuoti kūnai bei karaliaus Ly Nhan Tong, vėliau inkarnavusio į Tu Dao Hanh, mumija.

Liudijama, kad šioje pagodoje žiemos mėnesiais kvepėjo šviežiomis rožėmis. "Paslaptingos šviesos" regėtos ir kitose kalno pagodose: Thien Ču (Dangaus vartų) ir Huong Tič Ču (Malonių kvapų vartai).

Huong Tič metų pradžioje lankė "dangaus princesė" klajojanti mistikė Kong Čua Yeu Thuat. Apsirengusi tradiciniu baltu ao dai , ji aplankė Giai Oan Ču pagodą, kurioje kelias dienas meditavo ir išdalino pinigų vargšams.

Yeu Thuat apsireiškė 1998 m save vadinusi "Slaptųjų Tong Yao mokytojų emisare". Tong Yao yra požemio karalystė, vietnamietiška Šambalos atmaina. Ji yra arba tiesiai po Huong Tič arba tunelis į ją veda iš kažkur Ha Tay provincijoje.

Kutna Hora yra miestelis Čekijoje, apie 70 km į rytus nuo Prahos. Jis klestėjo 14 a. dėl gausių sidabro kasyklų jo apylinkėse. Tuo metu Europai jis tiekė didžiąją dalį sidabro, skirto monetoms. Miesteliui plečiantis buvo statomos naujos cerkvės, o senosios remontuojamos ir plečiamos. Žinomiausia yra Šv. Barboros cerkvė miestelio globėjai.

Kita ir mažiau žinoma yra Sedlec, apie 2 km nuo miestelio centro. Ji dabar gerokai išplėsta nauja koplyčia prie senųjų pastatų. Sisteriečiai (Cisterians) tai padarė jai kartu su kapinėmis tapus populiaria vieta.

1278 m. abatas Henry nukeliavo į šv. Žemę (Palestiną), kas tuo metu buvo populiaru tarp šventikų. Ten jis aplankė Galgotos kalvą ir iš ten atsivežė ąsotį žemės, kurią vadino šv. žeme. Jis ją išbarstė Sedlec'o kapinėse, kurios pradėtos laikyti savotišką šv.žeme, populiaria centrinėje Europoje, kur palaidoti norėjo būti daugelis. Taip kapinėse susikaupė didelis kaulų kiekis - ypač po marų. Iki 1318 m. buvo palaidota virš 30 tūkst. kūnų.

Tai paskatino pastatyti osuarijų, kuris yra Visų Šventųjų koplyčioje (pastatytoje apie 1400 m.), aplink kurią tebėra tebeveikiančios kapinės. Atidžiai įsižiūrėję į bokšto viršų, pastebėsite, kad vietoje įprastinio krikščionių kryžiaus yra „linksmasis juokdarys“, t.y. kaukolė su sukryžiuotais kaulais.

Ossuary datuojamas po 1511 m., kai pusakliui vienuoliui liepta surinkti kaulus iš apleistų kapų taip padarant vietos naujiems „klientams". Taip „medžiaga“ buvo surinkta ir laukė, kam kils jos panaudojimo idėja.

Apie 1870 m. kunigaikštis Shwartzenberg pasamdė vietinį medžio drožėją Frantisek Rindt, kad šis papuoštų koplyčią žmonių kaulais. Jam prieinama buvo apie 40 tūkst. žmonių kaulų.

Osuarijus yra tikras. Kaulai tikri. Ir mirties dvelksmas tikras. Argi neverta ją aplankyti?

Pabrėšiu, kad tai normali krikščioniška cerkvė yra įprasta iš akmens ir plytų, su Kristumi ant kryžiaus. Nepriklauso jokiai sektai ar kokiems nors satanistams. Apie ją čekų animatorius Jan Svankmajer 1970 m. sukūrė nespalvotą 10 min. trukmės filmą su nuostabia džiazo muzika.

Ohajo valstijos Mokymo valdyba siekė (20 a. pab.), kad gyvybės tikslingumo (kreacionizmo) mokymas būtų privalomas. Sąlyginai, nieko tokio, jei šalia evoliucijos teorijos būtų mokoma gyvybės tikslingumo. Bet sąlyginai kalbant, nieko tokio, jei būtų mokoma, kad ateiviai „pasėjo“ gyvybę Žemėje (apie tai žr. >>>>>), kad Dzeusas su Olimpo dievų svita reguliuoja gyvenimą Žemėje ir kad pasaulis sutvertas iš skruzdžių ekskramentų (Pangwa genties^*) Tanzanijoje tikėjimas). Kaip ir tai, kad pasaulį tvėrė girtas Dievas ir todėl darė klaidas (Nigerijos Yoruba genties tikėjimas).

Kuo šios „teorijos“ skiriasi viena nuo kitos? Vienu - kad tvėrimo mitai nesiekia būti "mokslu". Tai tėra „siekimas paaiškinti Visatą ir savo svarbą joje“ (Edward O. Wilson, skruzdžių specialistas). Sokratas, Archimedas, Hipokratas niekada nekėlė klausimo apie jų dievų svarbą. Tuo tarpu kreacionistai nesistengia paaiškinti reiškinį, o tik „muša būgną“. Gyvybės tikslingumas nėra mokslinė teorija. Tai mitologija mokslinių sąvokų drabužiuose.

^*) Pangva - etninė ir lingvistinė grupė rytiniame pietų Tanzanijos Malavio ežero šiaurės rytų krante, apie 95 tūkst. gyv. Dar kitaip vadinama Ekipangva ar Kipangva. 20 a. pradžioje į šį rajoną atėjo vokiečių misionieriai, Lupembėje įsteigę ligoninę ir žalios arbatos centrą. Regione aktyvūs ir presbiteriai, diegiantys modernią žemės ūkio įrangą. Apie juos straipsnių (1983) paskelbė vokiečių lingvistas H. Stirnimanas, o Mukasa Mwajombe parašė apie jų „blogio” sampratos koncepciją.

Pangvai tebesilaiko tradicinių tikėjimų. Tarp jų vyrauja tikėjimas, kad jie kadaise buvo puikūs geležies apdirbėjai. Žmogaus kūno fiziologiją jie perkėlė geležies lydymo sampratai. Jie tvirtina, kad kilę iš sėklos ir krūties pieno, tad vaisius reikalauja maisto sėkla iki 7-o nėštumo mėnesio, o jo pradėjimui nepakanka vienos sueities. Dalis vyro sėklos lieka moters krūtyse, todėl tabu mylėtis su maitinančia moteriimi, nes sėkla gali apnuodyti motinos pieną.
Tarp jų gausu ŽIV infekuotų, iš dalies ir dėl to, kad tikima, kad gydytojai gali iščiulpti blogį iš sergančiojo – toks kraujo pernešimas, kaip ir paprotys nevedusiems paaugliams miegoti kartu, kad rastų partnerį, skatina AIDS plitimą.

Jie turi įdomų padavimą apie žemės atsiradimą, su „žodžio“ koncepcija ir Biblijos Pradžios knygos elementais. Taip pat jiems pasaulis sutvertas iš termitų išmatų – matyt įkvėpimą tam davė termitynų sudėtingumas. Be to, jie geležies lydymo krosnis taip pat stato greta termitynų.
[ skaitykite apie Afrikos pasaulio sukūrimo mitus ]

Analizuodami "Cassini" perduotus vaizdus tyrinėtojai išskyrė paslaptingą tamsią dėmę netoli Jupiterio šiaurės poliaus pavadintą "Jovian". Jie jos vystymąsi stebėjo virš dviejų mėnesių laikotarpyje. Piešiniai daryti nuo 2000 m. spalio 1 d. iki gruodžio 15 d. - "Cassini" artėjant prie Jupiterio.

Ji didesnė už visą Žemę ir panaši į šios ozono "skylę" tuo atžvilgiu, kad yra netoli poliaus. Ir tikriausiai nėra "skylė" fizine prasme. Greičiausiai ją sukėlė pašvaistės energetikos sukelta cheminė reakcija. Ji sukosi kaip sūkurys ir stebėjimų pabaigoje beveik išnyko. Taip pat arčiau poliaus pastebėta ir antra, bet mažesnė dėmė.

Jupiteris yra "laukinė" planeta su įvairiausių stiprumų audromis. Didžiausioji, vadinama Didžiąja Raudonąja dėme, yra į pietus nuo ekvatoriaus ir tęsiasi 15 tūkst. mylių. Dujos virš matomų debesų yra skaidrios. Tik ties poliais įžiūrimos kažkokios struktūros. Tikėtiniausia, kad tamsios dėmės susidaro kaip rūkas aukštai atmosferoje. Migla dengia ir Raudonąją dėmę, ją tamsindama.