Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Kas gali būti - tas yra!
Nesame žmonės, turintys dvasingumą; Įvairios trumpos žinutės, 2
Ankstesnis "trumpienų" rinkinys
Keltuvas į kosmosą tampa realesnis Tai idėja, ilgai laikyta tik fantastų "fantazija". Bet ji leistų atsisakyti raketų
riaumojimo ir kaulus gniaužiančių perkrovų. Ir kosmoso transporto kaina nukristų.
Pasikėlimas į erdvę būtų iki 62 tūkst. mylių ilgio kabeliu - į orbitą aplink Žemę,
Mėnulį, Marsą, Venerą, asteroidus ir kitur. Pagrindą šiai galimybei sudaro anglies
nanoskaidulos. Išskirtos smulkutės skaidulos sudedamos viena greta kitos
sudarydamas nenutrūkstamą juostą daug tvirtesnę nei plienas. JAV ir japonų firmos ir greitai jos turėsime tonomis.
Mokslinė fantastika šią mintį puoselėjo dešimtmečius: 8-me dešimtmetyje Artūras
Klarkas "Rojaus fontanuose", Kim Stanley Robonson "Raudonajame Marse". Ji
nuolat šmėkščiojo techniniuose žurnaluose. Kai kurie ją vadino "minties
eksperimentu", o kiti laikė, kad B.C. ("Before Cable") kosmoso tyrinėjimas pasikeis po 10-15 metų.
Keltuvui reikia lyno, kurio vienas galas pritvirtintas prie Žemės paviršiaus, o kitas
siekia geosinchroninę orbitą (21700 mylių aukštį). Toliau - paprasta fizika.
Skirtingų krypčių gravitacijos ir išcentrinė jėgos nuolat laiko lyną įsitempusiu. Tereikia sukurti tinkamą medžiagą.
Pirmojo keltuvo įkūrimui reikės dviejų skrydžių. Pirmiausia į geosinchroninę orbitą
turi būti iškeliama 20 tonų lyno ir ritė. Tada lynas nuleidžiamas į Žemę ir
pritvirtinamas prie platformos vandenyne (prie pusiaujo). Tada nuo platformos
lazeriais perduodama energija kylantiems "alpinistams". Tai robotai keliantys
juostą, kuri sustiprintų lyną. Maždaug per 2,5 metų ir panaudojus apie 300
"alpinistų" sistema būtų paruošta ir pajėgi pakelti iki 20 tonų. Visa tai kainuotų
apie 20 mlrd. dolerių. Ja krovinį būtų galima iškelti kas trys dienos.
Tai nėra didelės išlaidos. Žemėje yra panašios kainos projektų. 'Tūkstantmečio
dangoraižio" Honkonge projektas yra 13,5 mlrd. dolerių, o tiltas per Gibraltaro
sąsiaurį sujungsiantis Ispaniją ir Maroką kainuotų 20 mlrd. dolerių.
Luotas į kosmosą Yra išradimų, be kurių buvo galima apsieiti. Daugkartinis kosminis laivas pasirodė esąs ir brangus, ir nebuvo saugus. Daugeliui amerikiečių keltas į kosmosą arba Shuttle ne tik įkūnija NASA veiklą, bet ir žmogaus veržimąsi
į kosmoso platybes. Tad reikia paaiškinti, kodėl šios programos nutraukimas 2011-ais buvo pateisinamas.
Nemažai yra manančių, kad Shuttle gali skristi į Mėnulį ir toliau. Iš tikro, jie tegali pasiekti tik 643 km aukštį.
Faktiškai, Shuttle tebuvo eksperimentinis aparatas, kuris turėjo atsakyti į klausimą, ar kosminius skrydžius
galima paversti rutinine veikla. Ir atsakymas buvo ne. NASA misija Pagerinti gyvybės sąlygas čia; Suprasti ir gimti mūsų namus, Žemę; Daryti taip, kaip tik NASA gali! Taigi, NASA dirba: Kodėl NASA kosmodromui pasirinko Floridą, nors ten nepalankios oro sąlygos? Taip pat skaitykite: NASA tapsmas: istorija ![]() Florida buvo pasirinkta 1961 m. Mercury projekto apimtyje dėl kelių priežasčių. Pirma, saugumo sumetimais kosmodromas turėjo būti mažai gyvenamame rajone. Be to, Atlanto pakrantė buvo priimtinesnė, nes kilimas rytų kryptimi leido išnaudoti Žemės sukimąsi, o ne ropštis prieš jį ir taip sutaupyti degalų. Antra, Florida yra arčiau pusiaujo, ties kuriuo paviršiaus judėjimo greitis yra didžiausias. Šiuo metu geriausios starto sąlygos yra Europos kosmoso agentūros kosmodrome Prancūzijos Gvianoje, esančiam vos 5% šiauriau pusiaujo. Be to, Merito sala, kurią pasirinko Kenedžio kosmoso centrui, jau turėjo išvystytą materialią-techninę infrastruktūrą. Joje buvo gana padorūs keliai, nes greta buvo karinės ir jūrų laivyno bazės, o ir gyventojų praktiškai nebuvo tad buvo galima statyti, ką tik nori. Tiesa, JAV turėjo ir arčiau pusiaujo esančią vietą Puerto Rike ir Havajuose tačiau su jomis buvo prastesnis susisiekimas. Beje, nors Florida ir pasižymi audringu subtropiniu oru, tačiau įvairūs oro reiškiniai būdingi daugeliui vietų. JAV centrinėse srityse siaučia viesulai, o pietuose dažni uraganai. Oro siurprizai galimi visur. O kai kosmodromas jau pastatytas, analogiškos infrastruktūros sukūrimas kitur kainuos brangiai.
Beveik visuose Žemės kosmodromuose startuojama Žemės sukimosi kryptimi. O izraeliečiai daro
atvirkščiai: tai padidina kuro sąnaudas, tačiau neleidžia pakopoms nukristi nedraugiškų šalių teritorijose.
Jos krenta į Viduržemio jūrą.
NASA susidomėjimas antigravitacija Taip pat skaitykite:
NASA ruošiasi nusipirkti prieštaringo rusų mokslininko Jevgenijaus Podkletnovo
antigravitacinį įtaisą. Jį sumontavo SCI, kurioje Jevgenijus sėkmingai pakartojo
1992 m. eksperimentus. SCI sakosi nebuvę gravitacijos ekspertai ir net nebuvo
tikri, ar įtaisas veiks. Jie tik surinko mašiną pagal pateiktas specifikacijas.
Podkletnovo tyrinėjimai buvo tokie saviti, kad jis prarado darbą Suomijos Tamperės un-te
atsisakęs pilnai atskleisti mokslinių tyrinėjimų rezultatus. Jis nerimavo, kad už
atradimus nebus tinkamai pagerbtas. Jis minėjo, kad jo bandymus norėtų pakartoti
ne tik Boeing, bet ir Kanados Toronto un-to mokslininkai, CNR5-Prancūzijos tyrimų agentūra...
Rusų fizikas tebetvirtino, kad jo atrastas gravitacijos skydas gali pasireikšti tik
esant tam tikroms sąlygoms ir NASA BPP projektas finansavo SCI Podkletnovo
eksperimentų pakartojimui.
Dauguma mokslininkų tebemano, kad tai tik laiko švaistymas paremtas įtartinu moksliniu pagrindu.
1998 m. Wired Magazine analizavo Podkletnovo pareiškimus. Straipsnyje
aprašytas ir savamokslio, tvirtinusio galinčio pakartoti Podkletnovo efektą,
bandymas. Padaryta išvada, kad objektą kelia burbuliukai, panašiai, kaip kiaušinį verdančiame vandenyje.
Ankstyviausią tvirtinimą apie antigravitaciją pateikė paslaptingas amerikietis
Thomas Townsend Brown, tikėjęs, kad laboratoriniai bandymai sukeliantys
Biefield-Brown efektą, patvirtina jo elektrogravitacijos teoriją. Jo kuriamos teorijos
reputacija sugedo pradėjus sakyti, kad ji gali paaiškinti neįprastus NSO judesius.
Ar NASA išleidžia apie 1,5 mln. USD už dėžutę, apie kurią neaišku, ar ji veiks?
Taip pat skaitykite:
Gravitacija užprogramuota smegenyse Kamuolio gaudymas atrodo paprastas žaidimas, tačiau tai daugiau nei atidumas
ir vikrumas. Tyrimai kosmose parodė, kad žmogaus smegenys turi įprogramuotą gravitacijos modelį.
Akimirką prieš pačiumpant kamuolį ranka nežymiai pasisuka. Raumenys
įsitempia, tad ranka nenustumiama smūgio jėgos. Akimirka nepaprastai tiksli:
raumenys susitraukia viena šimtąja sekundės dalimi iki paliečiant kamuolį.
Smegenys kamuolio pagavimui pasiruošia dar anksčiau. Ranka pajuda vien
todėl, kad jai nurodo smegenys. O signalai iš ten keliauja dvi šimtąsias sekundės
dalis. Uždavinys sudėtingėja jei prisiminsime, kad lanku sklendžiančio kamuolio
greitis dėl gravitacijos nuolat kinta.
Kaip smegenys tai apskaičiuoja?
Pasak Joe McIntyre iš Prancūzijos koledžo, smegenyse įdėtas gravitacijos
modelis (Nature Neuroscience žurnalas). Astronautai 1998 m. 17 d. skrydžio
metu erdvėlaivyje atliko bandymą - gaudė kamuoliukus išmetamus spyruoklinės
šaudyklės. Nesvarume kamuoliukai skriejo pastoviu greičiu (skirtingai nei
greitėdami Žemėje). Infraraudonųjų spindulių kameros fiksavo jų rankų judesius,
o elektrodai perduodavo rankose kylančius elektros impulsus.
Astronautai visada pagaudavo kamuoliuką, tačiau jų reagavimas buvo
ankstyvas. Jie veikė taip, tarsi kamuoliuko greitis turėtų būti didesnis, t.y. "kaip
Žemėje". Jų gravitacijos įsivaizdavimas buvo nuolat - visas 15 d.
Pats astronautas prisitaiko prie nesvarumo maždaug per 2-3 d. Tačiau
gravitacijos "jausmo" gaudant kamuoliukus nepavyksta užslopinti. Tiesa, jie
kamuoliukus gaudydavo geriau. Reakcija prasidėdavo tuo pat metu, tačiau judesio amplitudė mažėjo.
Kai eksperimentą pakartojo žemėje, astronautai stebėjosi, kaip greitai krenta
kamuoliukai. Tačiau prisitaikė daug greičiau. Gali būti, kad žmogaus smegenys
gali saugoti kelis greitėjimo modelius.
Yra ir kitų pagrindimų. Pvz., jei kūdikį uždėsime saugiai ant permatomo stalo, per
kurį matosi grindys, vaikas jaus baimę, - net jei ir nėra niekada kritęs.
Šie tyrimai atrodo tėra žaidimai, tačiau jų tikslas yra nustatyti, kaip astronautai
prisitaiko veiksmams netikėtose situacijose - nuo to gali priklausyti misijos sėkmė. Paslaptys Vietname Keisti reiškiniai stebimi Vietnamo Ha Tay provincijoje prie Huong Tič kalno.
Vietnamiečiai taiso trūkusį lako sluoksnį, esantį ant 17 a. budistų vienuolio Vu
Khak Minh kūno, esančio jo pagodoje 32 km į pietvakarius nuo Hanojaus.
Radiologiniai tyrinėjimai rodo, kad visi kūno kaulai ir organai tebėra tose pačiose
vietose, kaip buvo mirties metu. Tai, kad jie išliko kelis šimtmečius, yra mįslė.
Kai Vu 1939-ais buvo arti mirties, jis paliepė mokiniams jį palikti 100 dienų, nes
jis nori medituoti. Kai jie vėl užsuko į šventyklą, rado jo kūną tebesantį lotuso
pozoje. Tikėdami, kad jis pasiekė nirvanos būseną, jie užkonservavo kūną raudonu laku.
Vos 20 km nuo Vu pagodos yra slėpiningiausia Vietnamo vietovė - Huong Tič
(Dangaus šlovinimo) kalnas, kurio džiunglėmis apaugusiuose šlaituose yra
keletas garsių pagodų. Išskirtiniausia yra Thay (Mokytojų), 12 a. pastatyta
budistų arbato (vienuolio) Tu Dao Hanh. Joje yra 18 nirvaną pasiekusių vienuolių
užlakuoti kūnai bei karaliaus Ly Nhan Tong, vėliau inkarnavusio į Tu Dao Hanh, mumija.
Liudijama, kad šioje pagodoje žiemos mėnesiais kvepėjo šviežiomis rožėmis.
"Paslaptingos šviesos" regėtos ir kitose kalno pagodose: Thien Ču (Dangaus
vartų) ir Huong Tič Ču (Malonių kvapų vartai).
Huong Tič metų pradžioje lankė "dangaus princesė" klajojanti mistikė Kong Čua
Yeu Thuat. Apsirengusi tradiciniu baltu ao dai , ji aplankė Giai Oan Ču pagodą,
kurioje kelias dienas meditavo ir išdalino pinigų vargšams.
Yeu Thuat apsireiškė 1998 m save vadinusi "Slaptųjų Tong Yao mokytojų emisare".
Tong Yao yra požemio karalystė, vietnamietiška Šambalos atmaina. Ji
yra arba tiesiai po Huong Tič arba tunelis į ją veda iš kažkur Ha Tay provincijoje.
Krikščionių koplytėlė išpuošta žmonių kaulais Kutna Hora yra miestelis Čekijoje, apie 70 km į rytus nuo Prahos. Jis klestėjo 14 a. dėl
gausių sidabro kasyklų jo apylinkėse. Tuo metu Europai jis tiekė didžiąją dalį sidabro,
skirto monetoms. Miesteliui plečiantis buvo statomos naujos cerkvės, o senosios
remontuojamos ir plečiamos. Žinomiausia yra Šv. Barboros cerkvė miestelio globėjai.
Kita ir mažiau žinoma yra Sedlec, apie 2 km nuo miestelio centro. Ji dabar gerokai
išplėsta nauja koplyčia prie senųjų pastatų. Sisteriečiai (Cisterians) tai padarė jai kartu su
kapinėmis tapus populiaria vieta.
1278 m. abatas Henry nukeliavo į šv. Žemę (Palestiną), kas tuo metu buvo populiaru tarp
šventikų. Ten jis aplankė Galgotos kalvą ir iš ten atsivežė ąsotį žemės, kurią vadino šv.
žeme. Jis ją išbarstė Sedlec'o kapinėse, kurios pradėtos laikyti savotišką šv.žeme,
populiaria centrinėje Europoje, kur palaidoti norėjo būti daugelis. Taip kapinėse
susikaupė didelis kaulų kiekis - ypač po marų. Iki 1318 m. buvo palaidota virš 30 tūkst. kūnų.
Tai paskatino pastatyti osuarijų, kuris yra Visų Šventųjų koplyčioje (pastatytoje apie 1400
m.), aplink kurią tebėra tebeveikiančios kapinės. Atidžiai įsižiūrėję į bokšto viršų,
pastebėsite, kad vietoje įprastinio krikščionių kryžiaus yra linksmasis juokdarys, t.y.
kaukolė su sukryžiuotais kaulais.
Ossuary datuojamas po 1511 m., kai pusakliui vienuoliui liepta surinkti kaulus iš apleistų
kapų taip padarant vietos naujiems klientams". Taip medžiaga buvo surinkta ir laukė,
kam kils jos panaudojimo idėja.
Apie 1870 m. kunigaikštis Shwartzenberg pasamdė vietinį medžio drožėją Frantisek
Rindt, kad šis papuoštų koplyčią žmonių kaulais. Jam prieinama buvo apie 40 tūkst. žmonių kaulų.
Osuarijus yra tikras. Kaulai tikri. Ir mirties dvelksmas tikras. Argi neverta ją aplankyti?
Pabrėšiu, kad tai normali krikščioniška cerkvė yra įprasta iš akmens ir plytų, su Kristumi
ant kryžiaus. Nepriklauso jokiai sektai ar kokiems nors satanistams. Apie ją čekų
animatorius Jan Svankmajer 1970 m. sukūrė nespalvotą 10 min. trukmės filmą su
nuostabia džiazo muzika.
Kreacionizmo veržimasis Ohajo valstijos Mokymo valdyba siekė (20 a. pab.), kad gyvybės tikslingumo (kreacionizmo)
mokymas būtų privalomas. Sąlyginai, nieko tokio, jei šalia evoliucijos teorijos
būtų mokoma gyvybės tikslingumo. Bet sąlyginai kalbant, nieko tokio, jei būtų
mokoma, kad ateiviai pasėjo gyvybę Žemėje (apie tai žr. >>>>>),
kad Dzeusas su Olimpo dievų svita reguliuoja gyvenimą Žemėje ir kad pasaulis sutvertas iš skruzdžių
ekskramentų (Pangwa genties*) Tanzanijoje tikėjimas). Kaip ir tai, kad pasaulį
tvėrė girtas Dievas ir todėl darė klaidas (Nigerijos Yoruba genties tikėjimas).
Kuo šios teorijos skiriasi viena nuo kitos? Vienu - kad tvėrimo mitai nesiekia
būti "mokslu". Tai tėra siekimas paaiškinti Visatą ir savo svarbą joje (Edward
O. Wilson, skruzdžių specialistas). Sokratas, Archimedas, Hipokratas niekada
nekėlė klausimo apie jų dievų svarbą. Tuo tarpu kreacionistai nesistengia
paaiškinti reiškinį, o tik muša būgną. Gyvybės tikslingumas nėra mokslinė
teorija. Tai mitologija mokslinių sąvokų drabužiuose.
Daugiau: Naujausias kreacionizmo veidas *) Pangva - etninė ir lingvistinė grupė rytiniame pietų Tanzanijos Malavio ežero šiaurės rytų
krante, apie 95 tūkst. gyv. Dar kitaip vadinama Ekipangva ar Kipangva. 20 a. pradžioje į šį rajoną atėjo
vokiečių misionieriai, Lupembėje įsteigę ligoninę ir žalios arbatos centrą. Regione aktyvūs ir presbiteriai,
diegiantys modernią žemės ūkio įrangą. Apie juos straipsnių (1983) paskelbė vokiečių lingvistas H.
Stirnimanas, o Mukasa Mwajombe parašė apie jų blogio sampratos koncepciją. Pangvai tebesilaiko tradicinių tikėjimų. Tarp jų vyrauja tikėjimas, kad jie kadaise buvo puikūs geležies
apdirbėjai. Žmogaus kūno fiziologiją jie perkėlė geležies lydymo sampratai. Jie tvirtina, kad kilę iš sėklos ir
krūties pieno, tad vaisius reikalauja maisto sėkla iki 7-o nėštumo mėnesio, o jo pradėjimui nepakanka
vienos sueities. Dalis vyro sėklos lieka moters krūtyse, todėl tabu mylėtis su maitinančia moteriimi, nes
sėkla gali apnuodyti motinos pieną. Jie turi įdomų padavimą apie žemės atsiradimą, su žodžio koncepcija ir Biblijos Pradžios knygos
elementais. Taip pat jiems pasaulis sutvertas iš termitų išmatų matyt įkvėpimą tam davė termitynų sudėtingumas. Be to, jie
geležies lydymo krosnis taip pat stato greta termitynų. Jupiterio dariniai Analizuodami "Cassini" perduotus vaizdus tyrinėtojai išskyrė paslaptingą tamsią dėmę
netoli Jupiterio šiaurės poliaus pavadintą "Jovian". Jie jos vystymąsi stebėjo virš dviejų
mėnesių laikotarpyje. Piešiniai daryti nuo 2000 m. spalio 1 d. iki gruodžio 15 d. -
"Cassini" artėjant prie Jupiterio.
Ji didesnė už visą Žemę ir panaši į šios ozono "skylę" tuo atžvilgiu, kad yra netoli
poliaus. Ir tikriausiai nėra "skylė" fizine prasme. Greičiausiai ją sukėlė pašvaistės
energetikos sukelta cheminė reakcija. Ji sukosi kaip sūkurys ir stebėjimų
pabaigoje beveik išnyko. Taip pat arčiau poliaus pastebėta ir antra, bet mažesnė dėmė.
Jupiteris yra "laukinė" planeta su įvairiausių stiprumų audromis. Didžiausioji,
vadinama Didžiąja Raudonąja dėme, yra į pietus nuo ekvatoriaus ir tęsiasi 15
tūkst. mylių. Dujos virš matomų debesų yra skaidrios. Tik ties poliais įžiūrimos
kažkokios struktūros. Tikėtiniausia, kad tamsios dėmės susidaro kaip rūkas
aukštai atmosferoje. Migla dengia ir Raudonąją dėmę, ją tamsindama.
Taip pat skaitykite:
|