Astronomas, nustatęs Velykų datas

Ar niekada nesusimąstėte, kaip nustatoma Velykų data? Ji gali svyruoti nuo kovo 22 d. iki balandžio 25 d. 325 m. buvo nutarta, kad Velykos turi būti švenčiamos per pirmą pilnatį po pavasario lygiadienio. Bet kelis amžius tų dienų nustatymas „į priekį“ buvo problematiškas. Trukdė nuostata, kad Saulė sukasi apie Žemę.

1651 m. ant Bolonijos San Petronio bazilikos stogo Giovani Cassini (1625-1712 m.) įrengė projekcinę kamerą. Ją naudojo Saulės judėjimo paskaičiavimams. Cassini Saulės vaizdą, suprojektavęs jį pro skylę lubose. Stebėjo ant katedros grindų.

Jis rėmė Keplerį, 1609 m. išsakiusį mintį, kad planetos juda elipsinėmis orbitomis. Pastebėjęs, kad Saulės skritulys ant grindų susitraukia ir vėl išsiplečia, Cassini spėjo, kad atstumas iki Saulės kinta. Jis pirmasis pakankamai tiksliai jį nustatė.

Pastaba: 1543 m. Nicolaus Copernicus išdėstė teoriją, kurioje Saulė yra Visatos centras.

Šiandien tikslus planetų judėjimo paskaičiavimas yra svarbus kosminių aparatų skrydžiams. Maždaug prieš 2,5 m. startavo „Cassini“ laivu skraidinamas „Huygens“ zondas Saturno mėnuliui tirti. Jis panaudoja kitų planetų gravitacijos trauką skrydžiui paspartinti. O tam reikia turėti labai tikslius paskaičiavimus.

„Cassini“ stotis nužudyta

„Cassini“ startavo 1997 m. spalio 15 d. ir buvo viena sėkmingiausių NASA misijų. Zondas paskutinius 13 m tyrė Saturną, jo žiedus ir palydovą. Be to, 2004 m. gruodžio 25 d. nuo jo atsiskyrė ESA „Huygens“ zondas, minkštai nusileidęs Titane - tai pirmas sėkmingas dirbtinio aparato išoriniame Saulės sistemos objekte nusileidimas. „Cassini“ padarė daug svarbių planetologijai atradimų. Tarp jų paminėtini molekulinis vandenilis ir anglies dioksidas, aptikti Encelado išmetimuose, kas rodo apie potencialiai įmanomas sąlygas gyvybei šio palydovo gelmėje.

Tačiau pasibaigus kuro atsargoms, buvo nuspręsta nukreipti „Cassini“ į Saturną ir taip užbaigti jo egzistenciją. Tokia lemtis numatyta tam, kad būtų išvengta zondo susidūrimo su Saturno palydovais, kad jie nebūtų užkrėsti iš Žemės atneštais mikroorganizmais, kuriuose neatmetama primityvios gyvybės egzistavimo galimybė.

„Cassini“ 2017 m. rugsėjo 15 d. paniro 5 dujų giganto atmosferą. Jo žūtis sugraudino NASA komandos darbuotojus, Jo surinkti duomenys bus analizuojami dar keli metai.

Paskutinė „Cassini“ nuotrauka padaryta 634 tūkst. km atstumu naktinėje Saturno pusėje, tačiau zondas paskutinį nyrį darė jau Saulės apšviestoje pusėje. Čia pateikiama monochrominė nuotrauka.

Iliustruota Cassini misija

13 m. trukusi „Cassini“ misija prasidėjo 1997 m. spalio 4 d., kai Kanaverelo iškyšulyje „Titan 4B“ raketa iškėlė orbitinę stotį ir zondą „Huygens“. Stotį kūrė NASA, EKA ir Italijos kosminė agentūra. Įveikusi 3,5 mlrd. km, stotis gyvenimą baigė 2017 m. rugsėjo 15 d. Saturno virtutiiuose atmosferos sluoksniuose (žr. apie paskutines stoties akimirkas).

„Cassini“ istorija prisidėjo prieš daugiau nei 30 m. pokalbiu tarp dviejų mokslininkų, tarptautinio bendradarbiavimo šalininkų, kinų astronomo Vin Huen Ip‘o (tuo metu Vokietijos M. Planko Saulės tyrimų institute projektavusio orbitinę stotį į Saturną) ir Danielio Gotjė (Prancūzijos Kosminių tyrinėjimų centrui siūliusio siųsti kosminį aparatą į Titaną). Būtent Vin Huen Ip‘ui priklausė mintis zondui Cassini pavadinimą. Būtent Kasinis atrado 4-is Saturno palydovus (Japetą, Dioną, Rėją, Tefiją) bei tarpą iki Saturno žiedų.

Projektas tapo tarptautiniu: EKA sukūrė nusileidimo modulį „Huygens“ ( Ch. Hiuigensas 1665 m. atrado Titaną), o NASA – „Cassini“ stotį. IKA - jai užtikrino didelę anteną. Projektas reikalavo milžiniškų lėšų ir sudėtingų mokslinių ir techninių sprendimų ir keliskart buvo ties uždarymo riba. Paskutiniu metu aptikti nesklandumai, o taip pat nepalankios oro sąlygos Vis tik 1997 m. spalio 15 d. „Titano“ raketa iškėlė stotį, kuri iki Saturno keliavo 7 m., o dar 13 m. užsiėmė tyrinėjimais.

„Cassini“ buvo vienu didžiausių ir sunkiausių kada nors į kosmosą išsiųstų į kosmosą: 6,7 m aukščio, apie 4 m pločio, svėręs 5712 kg. Kad Saturną pasiektų su minimumo kuro, jam teko pasinaudoti kitų planetų gravitacine jėga (dukart praskrido Venerą, taip pat pro Žemę ir Jupiterį), kol 2004 m. birželio 30 d. įeina į Saturno orbitą. „Huygens“ (2,7 m apimties, 318 kg) 2005 m. sausio 14 d. nusileidžia Titane.

Per 13 m. „Cassini“ surinko daug įvairių duomenų: aptiko poliarines pašvaistes ir galingus uraganus (vieno jų skersmuo siekė 8000 km). Surasta daugybė naujų palydovų (Mefonas, Palena, Anfa, Dafnis, Egeonas...). Nustatytas Saturno žiedų tankis, sudėtis (ledo dulkės, akmenys). Žiedai turi kelis skiriamuosius tarpus (Kasini – 4800 km pločio, Enkės – 320 km, Kilero – vos 40 km…). Tačiau įdomiausi atradimai padaryti apie Saturno palydovus (Titaną, Enceladą ir kt.).

Iš 2000 m.„Cassini“ nuotraukų sukurtas mozaikinis Jupiterio vaizdas yra nuodugniausias šios milžinės „portretu“. Ji sudėliota iš 27 nuotraukų. Visam planetos paviršiui pakako 9 nuotraukų, kurių kiekviena padaryta raudonos, žalios ir mėlynos spalvos spektruose, kad būtų perduota natūrali spalva.

2013 m. spalis: Saturno „portretą“ sudaro 36-ios skirtingo išlaikymo nuotraukos ir perteikia sūkurį šiaurės pusrutulyje – milžiniškos audros liekanas.

2017 m. gegužė: Saturno debesų juostos juda skirtingais greičiais ir skirtingomis kryptimis, priklausomai nuo platumos. Jie panašūs į milžiniško kosminio teptuko potėpius.

2017 m. liepa: Didžiausio Saturno palydovo Titano atmosferoje aptiktas organinis akrilonitrilo (vinilcianido) junginys sudomino gyvybės ieškančius mokslininkus. Mišri infraraudonųjų spindulių ir regimos šviesos nuotrauka parodė įspūdingą šviesos atspindį nuo anglies vandenilio ežero Kivu Lacus, esančiame netoli šiaurės poliaus.

2017 m. gegužė: Lediniame Encelade iš gelmių išsiveržia vandenilio fontanai, kas rodo gelmėje esant skysto vandens. Tie karšti taškai gali būti tinkamos vietos gyvybei.

Ieškau romantiško ateivio!

2004 m. gruodžio 25 d. nuo „Cassini“ stoties atsiskyrė Europos Kosmoso agentūros zondas, kuris nusileido Saturno palydove Titane. Be mokslinių prietaisų, jame buvo ir DVD su 616 400 Žemės gyventojų iš 81 šalies žinučių. Tad jei Titane yra titaniečių arba jį aplankys kitos nežemiškos civilizacijos, jos galės susipažinti su mūsų į kosmosą išmestais „laiškais butelyje“.

Idėja buvo paskleista 1995 m. lapkritį, o paskutinius pusantrų prieš „Cassini“ startą 1997 m. savanoriai rūšiavo, skenavo ir įrašinėjo gautas atvirutes. Tarp įrašų yra ir dviejų 17 a. astronomų parašai: Dž. Kasini, atradusio Saturno palydovus, parašas paimtas iš 1690 m. laiško ir Ch. Hiuigenso – iš šio laiško, 1684 m. siųsto Kasiniui. Padaryta 10 kopijų – viena zondui, o kitos atminimui muziejams. Diskas patalpintas tarp dviejų aliuminio lakštų, apsaugosiančių jį nuo mikrometeoritų. Jis pritvirtintas zondo šone už paletės, laikančios kameras ir kitus prietaisus, ir uždengtas specialiai papuošta plokšteles iš specialios šilumai atsparios medžiagos.

Žinutės yra įvairaus pobūdžio ir įvairių žmonių. Net garsenybės (kaip Č. Norisas ir P. Stiuardas) nepasikuklino „paskrajoti“. Iš Australijos gauta Mary Cassini, tiesioginės Dž. Kasini palikuonės, atvirutė. O kokį vaizdą susidarytų nežemiečiai, perskaitę tuos tekstus?

Nemažai draugiškai kvietė juos užsukti į Žemę ir „perlaužti butelį vyno“ ir užkąsti, priklausomai nuo nacionalinių įpročių – ar tai prancūziško sūrio, ar tai spagečių. Yra ir vienišos sielos šaukšmas: „Žemietė prancūzaitė, 1,83 m ūgio, ieško aukšto gražaus ateivio, pageidautina romantiko“ – ir pasirašo Florence Dugoua, 30 m.
Kiti ne tokie rafinuoti: „Sveiki, žalieji kirminėliai!”, parašė Christelle Levrat.

Taip pat skaitykite Vaikus į Marsą