Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Likimo diena? 1400 m. pr.m.e pasislinko Žemės ašis. Tai užfiksuota Egipto, šumerų, Babilono ir kituose Mesopotamijos tekstuose bei Biblijoje. Saulė "stovėjo" danguje beveik 20 valandų (Biblijoje - beveik dieną). O kitoje Žemės pusėje senovės olmekų legendose pasakojama, kad Saulė netekėjo visą dieną (nes ten tuo metu buvo naktis). Totas tvirtina, kad to priežastis buvo Nefilimų gimtoji Nibiru planeta, kuri sugrįžta kas 3600 metai ir praeina tarp Marso ir Jupiterio ir atsiduria netoli Žemės. Totas sako, kad tai būna didžių pokyčių metas.
Pernelyg stulbinantis teiginys? Paskaičiuokime: Astronomas, nustatęs Velykų datas Ar niekada nesusimąstėte, kaip nustatoma Velykų data? Ji gali svyruoti nuo kovo 22 d. iki balandžio 25 d. 325 m. buvo nutarta, kad Velykos turi būti švenčiamos per pirmą pilnatį po pavasario lygiadienio. Bet kelis amžius tų dienų nustatymas į priekį buvo problematiškas. Trukdė nuostata, kad Saulė sukasi apie Žemę. 1651 m. ant Bolonijos San Petronio bazilikos stogo Giovani Cassini (1625-1712 m.) įrengė projekcinę kamerą. Ją naudojo Saulės judėjimo paskaičiavimams. Cassini Saulės vaizdą, suprojektavęs jį pro skylę lubose. Stebėjo ant katedros grindų. Jis rėmė Keplerį, 1609 m. išsakiusį mintį, kad planetos juda elipsinėmis orbitomis. Pastebėjęs, kad Saulės skritulys ant grindų susitraukia ir vėl išsiplečia, Cassini spėjo, kad atstumas iki Saulės kinta. Jis pirmasis pakankamai tiksliai jį nustatė. Pastaba: 1543 m. Nicolaus Copernicus išdėstė teoriją, kurioje Saulė yra Visatos centras. Šiandien tikslus planetų judėjimo paskaičiavimas yra svarbus kosminių aparatų skrydžiams. Maždaug prieš 2,5 m. startavo Cassini laivu skraidinamas Huygens zondas Saturno mėnuliui tirti. Jis panaudoja kitų planetų gravitacijos trauką skrydžiui paspartinti. O tam reikia turėti labai tikslius paskaičiavimus. Juodieji pranašai 1999 m. rugpjūčio 11 d. įvyksta visiškas Žemės užtemimas. Tradicinėje hermeneutikos teorijoje įvykiai bandomi aiškinti ankstesniųjų pranašysčių šviesoje. PsiOpsuose, užplanuotose apgaulėse, pranašysčių teiginiai panaudojami būsimų įvykių sukėlimui, t.y. pranašystės įvykdomos. Tikslas - sukelti nerimą bei baimę ir valdyti. Cassini su 72 svarais plutonio gali pavirsti branduoliniu ginklu, galinčiu paveikti civilizacijos eigą, sunaikinti ar susargdinti didelę Žemės gyventojų dalį ir įvesti griežtesnį minčių valdymo autoritarinį režimą. Juk NASA energijos šaltiniu galėjo pasirinkti tobulesnes ir saugias Saulės baterijas, o ne pavojingą plutonio užtaisą (pastaba: Plutonis yra vienintelė planeta, kurios nėra tuo metu). Plutonis gerai dera ir prie išorės antplūdžio perspėjimų, apie kuriuos kalbėjo net ir Ronald Reagan'as. Prisiminkime, kad žmonijos istorijoje jau išsipildė kai kurios pražūtingos pranašystės. Viena jų - ispanų išsilaipinimas Naujajame pasaulyje sutapo su actekų Baltojo dievo Quetzalcoatl'io sugrįžimo pranašyste. Cassini stotis nužudyta
Tačiau pasibaigus kuro atsargoms, buvo nuspręsta nukreipti Cassini į Saturną ir taip užbaigti jo egzistenciją. Tokia lemtis numatyta tam, kad būtų išvengta zondo susidūrimo su Saturno palydovais, kad jie nebūtų užkrėsti iš Žemės atneštais mikroorganizmais, kuriuose neatmetama primityvios gyvybės egzistavimo galimybė. Cassini 2017 m. rugsėjo 15 d. paniro 5 dujų giganto atmosferą. Jo žūtis sugraudino NASA komandos darbuotojus, Jo surinkti duomenys bus analizuojami dar keli metai. Paskutinė Cassini nuotrauka padaryta 634 tūkst. km atstumu naktinėje Saturno pusėje, tačiau zondas paskutinį nyrį darė jau Saulės apšviestoje pusėje. Čia pateikiama monochrominė nuotrauka. ![]() Iliustruota Cassini misija 13 m. trukusi Cassini misija prasidėjo 1997 m. spalio 4 d., kai Kanaverelo iškyšulyje Titan 4B raketa iškėlė orbitinę stotį ir zondą Huygens. Stotį kūrė NASA, ESA ir Italijos kosminė agentūra. Įveikusi 3,5 mlrd. km, stotis gyvenimą baigė 2017 m. rugsėjo 15 d. Saturno virtutiiuose atmosferos sluoksniuose (žr. apie paskutines stoties akimirkas). Cassini istorija prisidėjo prieš daugiau nei 30 m. pokalbiu tarp dviejų mokslininkų, tarptautinio bendradarbiavimo šalininkų, kinų astronomo Vin Huen Ipo (tuo metu Vokietijos M. Planko Saulės tyrimų institute projektavusio orbitinę stotį į Saturną) ir Danielio Gotjė (Prancūzijos Kosminių tyrinėjimų centrui siūliusio siųsti kosminį aparatą į Titaną). Būtent Vin Huen Ipui priklausė mintis zondui Cassini pavadinimą. Būtent Kasinis atrado 4-is Saturno palydovus (Japetą, Dioną, Rėją, Tefiją) bei tarpą iki Saturno žiedų. Projektas tapo tarptautiniu: EKA sukūrė nusileidimo modulį Huygens (
Ch. Hiuigensas 1665 m.
atrado Titaną), o NASA Cassini stotį. IKA - jai užtikrino didelę anteną.
Cassini buvo vienu didžiausių ir sunkiausių kada nors į kosmosą išsiųstų į kosmosą: 6,7 m aukščio, apie 4 m pločio, svėręs 5712 kg. Kad Saturną pasiektų su minimumo kuro, jam teko pasinaudoti kitų planetų gravitacine jėga (dukart praskrido Venerą, taip pat pro Žemę ir Jupiterį), kol 2004 m. birželio 30 d. įeina į Saturno orbitą. Huygens (2,7 m apimties, 318 kg) 2005 m. sausio 14 d. nusileidžia Titane. Per 13 m. Cassini surinko daug įvairių duomenų: aptiko poliarines pašvaistes ir galingus uraganus (vieno jų skersmuo siekė 8000 km). Surasta daugybė naujų palydovų (Mefonas, Palena, Anfa, Dafnis, Egeonas...). Nustatytas Saturno žiedų tankis, sudėtis (ledo dulkės, akmenys). Žiedai turi kelis skiriamuosius tarpus (Kasini 4800 km pločio, Enkės 320 km, Kilero vos 40 km ). Tačiau įdomiausi atradimai padaryti apie Saturno palydovus (Titaną, Enceladą ir kt.). Iš 2000 m.Cassini nuotraukų sukurtas mozaikinis Jupiterio vaizdas yra nuodugniausias šios milžinės portretu. Ji sudėliota iš 27 nuotraukų. Visam planetos paviršiui pakako 9 nuotraukų, kurių kiekviena padaryta raudonos, žalios ir mėlynos spalvos spektruose, kad būtų perduota natūrali spalva. 2013 m. spalis: Saturno portretą sudaro 36-ios skirtingo išlaikymo nuotraukos ir perteikia sūkurį šiaurės
pusrutulyje milžiniškos audros liekanas. 2017 m. gegužė: Saturno debesų juostos juda skirtingais greičiais ir skirtingomis kryptimis, priklausomai
nuo platumos. Jie panašūs į milžiniško kosminio teptuko potėpius. Huygens (2,7 m apimties, 318 kg) 2005 m. sausio 14 d. nusileidžia Titane. Apsauginis zondo apvalkalas saugojo nuo išsilydymo atmosferoje. Titane zondas pradirbo 72 min. Paviršius buvo tvirtas lygus, padengtas žvirgždu (tikriausiai iš ledo). Aparatą supo oranžinė miglelė, sudarytas, matyt, iš metano ir kitų lakių organinių darinių. Metanas, sudarantis 5% Titano oro, tikriausiai vaidina tą pat aidmenį kaip vanduo Žemėje iš jo susidaro skysti telkiniai, debesys ir krituliai. Nors Titane yra -180o temperatūra, jis primena Žemę, kokia ji buvo prieš 4 mlrd. m. Pagal Huygens duomenis, mokslininkai nustatė, kad tankioje Titano atmosferoje Saulės spinduliai sudaro ciano vandenilį (cianido rūgštį), gana įdomų, nors žmogui ir nuodingą junginį. Jis šviesoje gali polimerizuotis, sudarydamas ilgas grandinėles, jungdamasis ir su kitomis molekulėmis.
2017 m. gegužė: Lediniame Encelade iš gelmių išsiveržia vandenilio fontanai, kas rodo gelmėje esant
skysto vandens. Tie karšti taškai gali būti tinkamos vietos gyvybei. Ieškau romantiško ateivio! 2004 m. gruodžio 25 d. nuo Cassini stoties atsiskyrė Europos Kosmoso agentūros zondas, kuris nusileido Saturno palydove Titane. Be mokslinių prietaisų, jame buvo ir DVD su 616 400 Žemės gyventojų iš 81 šalies žinučių. Tad jei Titane yra titaniečių arba jį aplankys kitos nežemiškos civilizacijos, jos galės susipažinti su mūsų į kosmosą išmestais laiškais butelyje. Idėja buvo paskleista 1995 m. lapkritį, o paskutinius pusantrų prieš Cassini startą 1997 m. savanoriai rūšiavo, skenavo ir įrašinėjo gautas atvirutes. Tarp įrašų yra ir dviejų 17 a. astronomų parašai: Dž. Kasini, atradusio Saturno palydovus, parašas paimtas iš 1690 m. laiško ir Ch. Hiuigenso iš šio laiško, 1684 m. siųsto Kasiniui. Padaryta 10 kopijų viena zondui, o kitos atminimui muziejams. Diskas patalpintas tarp dviejų aliuminio lakštų, apsaugosiančių jį nuo mikrometeoritų. Jis pritvirtintas zondo šone už paletės, laikančios kameras ir kitus prietaisus, ir uždengtas specialiai papuošta plokšteles iš specialios šilumai atsparios medžiagos. Žinutės yra įvairaus pobūdžio ir įvairių žmonių. Net garsenybės (kaip Č. Norisas ir P. Stiuardas) nepasikuklino paskrajoti. Iš Australijos gauta Mary Cassini, tiesioginės Dž. Kasini palikuonės, atvirutė. O kokį vaizdą susidarytų nežemiečiai, perskaitę tuos tekstus? Nemažai draugiškai kvietė juos užsukti į Žemę ir perlaužti butelį vyno ir užkąsti, priklausomai nuo
nacionalinių įpročių ar tai prancūziško sūrio, ar tai spagečių. Yra ir vienišos sielos šaukšmas: Žemietė
prancūzaitė, 1,83 m ūgio, ieško aukšto gražaus ateivio, pageidautina romantiko ir pasirašo Florence Dugoua, 30 m. Taip pat skaitykite Vaikus į Marsą Paruošė Cpt.Astera's advisor
Kodėl jų nėra? |