Global Lithuanian Net: san-taka station: |
ISTORINIAI LIUDIJIMAI
Nepaisant to, kad kokius 7 paskutinius dešimtmečius literatūros apie NSO pasipylė tarsi grybų po lietaus, rimtos mokslinės studijos apie ankstyvuosius liudijimus labai retos. Na, 1953 m. astronomas Donaldas Menzelis pateikė paminėjimų Plinijaus Gamtos istorijoje natūralistinį aiškinimą; tačiau tai buvo atlikta paviršutiniškai ir paskatino visokio plauko entuziastus sudarinėti ilgus, nekritiškai parinktų visų neaiškių reiškinių sąrašus [H.T. Wilkins7), 1954; W. Drake, 1977 ir t.t.]. Jų metodus Kondono ataskaitoje (1968) sukritikavo Samuel Rosenbergas, kuris, vienok, nesiėmė nagrinėti pradinių šaltinių. Tada 1968 m. Richard Wittmannas parengė moksliškesnę, tačiau ir labiau apribotą skraidančių skydų studiją. Tema merdėjo, kol Peter Bicknellis8) nepaskelbė poros atsargių straipsnių (1971 ir 1975), kuriuose NSO paliečiami tik nežymiai. Literatūra:
Taip pat skaitykite: NSO per amžius
Apollodorus: Pirmiausia, visą pasaulį valdė dangus.
Romos imperatorius Julianas sušuko:
Privalome tikėti, kad ant šio pasaulio tikrai nulipo dievai
Aischilas,
Euripidas,
Aristofanas, Plantas ir
Menanderis dažnai į savo pjeses įttraukdavo Deus ex Machine (Dievas iš mechanizmų).
Aristotelis, Platonas,
Plinijus,
Lukrecijus ir kiti filosofai tikėjo,
kad dievai yra didvyriai iš viršuje esančių karalysčių.
Romėnai tikėjo, kad du raiteliai, aukštesni vyrai nei įprasta, dalyvavo mūšyje dėl Posthumus prie Regillus
ežero ir tą pačią dieną paslaptingai atsirado Forume pranešdami apie pergalę.
Istorikai mini, kad 2 ugnies skydai išbaidė Aleksandro Didžiojo žirgus ir dramblius keliantis į Indiją.
Romulas gimė danguje iš sūkurio, jo perėmėjas Numa Pomillius naudojo paslaptingus ginklus ir t.t.
Stebuklai, lydėję Viešpatį Palestinoje kartojosi ir už kelių šimtų mylių. Anot legendos, valdant antrajam Romos karaliui Numa Pompilius (753673 m. pr.m.e.) iš dangaus nukrito
bronzinis skydas (ancile). Numa nurodė pagaminti 11-a identiškų kopijų (kad nebūtų pavogtas originalas), saugotų
Marso šventykloje ant Palatino kalvos, ir įvesti naują Salii (šokančių) žynių luomą, o taip pat nešioti skydus per
specialių progų procesijas (kovo mėn.). Mat nimfa Egerija buvo išpranašavusi, jog tol, kol nebus prarastas šis skydas,
tol egzistuos Romos miestas. Skydas buvo charakteringos aštuoniukės formos. Apibendrinant: Mitų ir religinė literatūra
(skaitykite, pvz., NSO Biblijoje) buvo nuolat perknisama ieškant nuorodų į NSO (pvz., žr. Jessup, Le Poer).
Pirmasis skeptikai atsiliepė astronomas Menzelis ir psichoanalitikas
K. Jungas (skaitykite K. Jungas ir NSO).
Greičiausiai, daugelį senovės liudijimų galima paaiškinti natūraliomis priežastimis, nes senovėje dar nežinota daugelio
dalykų. Kai kuriuos atmesti gana lengva kaip Saulės ir Mėnulio užtemimus, kuriuos galima patikrinti skaičiavimais, o taip
pat kometas ir novas, kurias galima sulyginti su nepriklausomų kinų rūmų astronomų stebėjimais. Šiaurės pašvaistės irgi
gali būti atpažintos kaip bedugnės, dangaus ugnis, naktinės saulės ir pan. jų dokumentavimas 223-91 m. pr.m.e.
laikotarpiu dera su šiuolaikiniu 11 m. periodiškumu. Po didelių ugnikalnių išsiveržimų saulė galėjo būti kelis metus
pritemusi, rausva ir neretai su halo dėl aerozolių ore. Atpažinti galima ir netikras saules. Tačiau lieka ir neaiškios prigimties liudijimų.
Dauguma skraidančios karinės ekipuotės atvejų yra Livijaus
stebuklų sąrašų, kurie laikotarpiui iki 123 m. pr.m.e. buvo
paimti iš Pontifex Maximus paskelbtų Annales Maximi. Kai kurie jų turėjo psichologinę priežastį laukiant Kartaginos puolimo. Senovėje užfiksuoti liudijimai apie neįprastus reiškinius:
12 tūkst. m. pr.m.e. iš debesų nusileido dropai iš Sirijaus, žr. Dropa diskai.
3 tūkst. m. pr.m.e. anot Valdovų ir karalių prisiminimai (3 a.), prieš gimstant
Huang Di arba
Či Ju, iš dangaus lėkštės formos žvaigžde nusileido dangaus sūnūs.
2345 m. pr.m.e. klasikiniame Huai-nan-tzu veikale aprašoma dešimties saulių danguj
pasirodymas (žr. >>>>>).
1766 m. pr.m.e. imperatorius Čeng Tangas liepia Ki-Kung-ši pastatyti
skraidantį vežimą. Jis pasiekė Honano provinciją. Laivas buvo sunaikintas valdovo nurodymu bijant, kad gali patekti į netinkamas rankas.
Žr. Kinų skraidantys vežimai 1500 m. pr.m.e.
Faraonas Thutmose III (Egipte) danguje regėjo bjauriai
dvokiančius ugnies žiedus ir skraidančius diskus. 486 m. pr.m.e. Ciceronas, Apie dievų prigimtį, kn.1 sk.2
Buvo matoma, kaip ant žirgų mūsų armijoje kovėsi Kastoras ir Poluksas...
Ar neužmiršome, kad lai Lokriansas sumušė Krotoną prie Sagra krantų, apie tai Olimpiadoje sužinota tą pačią dieną. Buvo
girdimi faunų balsai ir dievybės pasirodė tokios regimos, kak įtikino kiekvieną, kuris abejoję mūsų dievų realumu.
332 m. pr.m.e.
Aleksandrui Makedoniečiui apgulus finikiečių miestą Tyrą vieną dieną virš makedoniečių stovyklos pasirodė 5-i apvalūs
skraidantys skydai, skriejantys trikampiu. Jie suko virš miesto, o tada ėmė svaidytis žaibais, kurie trankė Tyro sienas
ir bokštus ir juose padarė dideles angas. Tuo pasinaudoję makedoniečiai užėmė miestą. Detaliau apie šį nutikimą
skaitykite >>>>>
329 m. pr.m.e.
Du keisti objektai pranėrė pro Aleksandro Didžiojo armiją besikeliančią per Jaxurtes upę.
Tai taip išgąsdino dramblius, žirgus ir žmones, kad persikėlimas per upę buvo atidėtas
kitai dienai. Jie aprašomi kaip milžiniški sidabriniai skydai iš kurių pakraščių veržėsi ugnis.
325 m. pr.m.e. Livijus, Istorija, kn.8, sk.11
Nakties metu abu konsulus aplankė ta pati vizija - aukštesnis ir tvirtesnio sudėjimo nei
įprasta vyras, pasakęs, kad vienos ir kitos pusių karo vadai turi būti pasiūlyti Manes ir motinai Žemei
223 m. pr.m.e. Dio Cassius, Romėnų istorija, kn.1
Arimininimus miestą naktį nušvietė tokia ryški šviesa kaip dieną; daugelyje Italijos vietų naktį regėti trys menuliai.
222 m. pr.m.e. Plinijus, Gamtos istorija, kn.2, sk.32
Vienu metu pasirodė trys mėnuliai esant konsulams Gnaeus Domitius ir Gaius Fannius.
218 m. pr.m.e. Livijus, Istorija, kn.21-22
Amiterno srityje iš tolo buvo matomi žmonės baltais drabužiais. Saulė turėjo mažesnį lanką.
Praeneste danguje švietė fakelai. Arpi - skydas danguje. Mėnulis varžėsi su Saule, nakties metu regėti du mėnuliai.
Danguje regėtas laivas-vaiduoklis.
217 m. pr.m.e. Livijus, Istorija, kn. 22. sk.1
Faleri atrodė, kad danguje atsirado didelis plyšys, per įtrūkimus sklido ryški šviesa. 214 m. pr.m.e. Julius Obsequeus, Prodigiorum Libelles, sk.66: 163 m. pr.m.e.
Adrijoje danguje matytas altorius (ara), o apie jį žmonių baltais drabužiais figūros. Altoriaus (ara) prigimtis
nenurodyta. Tai kartoja prieš 4 m. (218 m. pr.m.e.) liudijimą Amiterme.
212 m. pr.m.e., Livijus, 25.7.8
Reate buvo matoma skaidantis didelis akmuo (saxum). Tai leidžia spėti, kad objektas buvo pilkos spalvos ir
judėjo chaotiškai (volitare) kas neatmeta galimybės, kad tai buvo stambus paukštis. Tokių stebuklų buvo pastoviai registruojama.
173 m. pr.m.e. [pagal Conrad Wolfhart, Lycothenes - Viduramžių kronikininką]
Lanupiam'e ore buvo regima laivų flotilė.
154 m. pr.m.e., Julius Obsequeus, 17
Compsa pasirodė dangumi skriejantys skydai.
104 m. pr.m.e., Plinijus,
Julius Obsequeus, Plutarchas.
Ameria ir Tudoro gyventojai matė skydus lekiančius dangumi iš rytų ir vakarų; tie, kurie buvo iš vakarų buvo sutriuškinti.
Plutarchas nurodo ietis ir pailgus skydus bei nakties metą.
100 m. pr.m.e. [Iš Plinijaus Gamtos istorijos, 2 kn., 34 sk.]:
Lucius Valerius3) ir Caius Marius būnant konsulais, tikriausiai Romoje liepsnojantis ir kibirkščiuojantis skydas (clipeus)
nuskriejo dangumi. 90 m. pr.m.e. [Iš Julius Obsequens Prodigia]
Aernan'e, kai Livius Troso aiškino įstatymus italų karo pradžioje, Saulei tekant danguje
pasigirdo baisus triukšmas ir šiaurėje pasirodė aukso spalvos ugnies kamuolys. Spoletum
krašte ugnies kamuolys besisukdamas krito į Žemę. Atrodė, kad jis didėjo, išaugo iš
Žemės ir pakilo į dangų, kur Saulė nublanko prieš jo ryškumą. Jis nuskriejo rytų pusėn.
81 m. pr.m.e. Julius Obsequeus, Prodigiorum Libelles, sk.114
Netoli Spoletium aukso spalvos rutulys nukrito ant dirvos, padidėjo ir, atrodė, pakilęs
nuskrido į rytus - buvo toks didelis, kad nustelbė Saulę.
66 m. pr.m.e. Plinijus, Gamtos istorija, kn.2, sk.35
Konsulais esant Graeus Octavius ir Gaius Suetonius, regėta, kaip nuo žvaigždės nukrito
kibirkštis, kuri didėjo artėdama prie Žemės. Tapusi tokio dydžio kaip Mėnulis, ji skleidė tokią šviesą kaip
debesuotą dieną, po to grįžo į dangų ir virto fakelu. Ją regėjo prokonsulas Silenus ir jo palyda.
48 m. pr.m.e. Dio Cassius. Romėnų istorija, kn.4
Pompėjos srityje krito žaibai. Ore virš cezario stovyklos pasirodė liepsna ir nukrito virš
Pompėjos. Sirijoje du jaunuoliai apie mūšio Tesalijoje baigtį ir išnyko.
42 m. pr.m.e. Iš Julius Obsequens "Prodigia"
Kažkas, kaip ginklas su didžiu triukšmu išsiveržė iš žemės ir šovė į dangų.
42 m. pr.m.e. Julius Obsequeus, Prodigiorum Libelles, sk.130
Romoje naktį danguje švietė taip ryškiai, kad žmonės pamanė, kad aušta. Martino apie
trečdalį valandos buvo regimos trys Saulės, keliavusios ta pačia orbita.
70 m. gegužės 21 d. Josephus "Žydų karai", CXI kn.
21-ą gegužės neįsivaizduojamo dydžio demoniška šmėkla ... prieš saulėlydį matėsi
danguje visoje šalyje - su karo vežimais ir karių būriais lekiančiais per debesis ir supančius miestus.
80 m. Iš Conrad Wolfhart. "Lycothenes"
Romos imperatoriui Agricola būnant Škotijoje, virš Kaledonijos miško danguje regėtos
nuostabios liepsnos - visą žiemos naktį. Visur dangus liepsnojo keletą naktų, ir kai buvo giedra, ore buvo matomas greitai judantis laivas.
98 m. Iš Conrad Wolfhart. "Lycothenes"
Per saulėlydį liepsnojantis skydas praskriejo virš Romos - žaižaruodams iš vakarų į rytus.
Apie 150 m. Hermos piemuo, Vizija 4.1-3
Netoli Via Campana kelio tarp Romos ir Kapujos saulėtą dieną žvėris tarsi keramikos gabalas (ceramos), apie
100 pėdų dydžio, daugiaspalvis viršuje ir svaidydamas ugninius spindulius, nusileido dulkių debesyje su mergina baltais drabužiais.
Tebuvo tik vienas įvykio liudininkas, matyt Hermos brolis popiežius Pijus I. Ši vizija labai primena Fatimos stebuklą Portugalijoje, įvykusį 1917 m.
193 m. Dio Cassius, Romos istorija, kn.74
3 žvaigždės... netikėtai išvystos aplink Saulę, kai imperatorius Julianus mūsų akivaizdoje aukojo
Įėjimo auką prieš Senato rūmus. Jos buvo tokios ryškios, kad kareiviai nuolat žvilgčiojo į jas ir rodė vieni kitiems...
217 m. Dio Cassius, Romos istorija
Romoje pasirodė 'Dvasia' kaip žmogus vedantis asilą į Kapitolijų ir į Rūmus tvirtindamas,
Antoninus mirė ir imperatoriumi tapo Jupiteris. Matermainus suimtas ir nusiųstas pas Antoninius, jis sakė
Aš atėjau surištas, bet turėjau išvysti ne šį, o kitą imperatorių. Pasiekęs Capua jis išnyko.
398 m. Bizantijos imperija:
Daiktas tarsi liepsnojantis rutulys, panašus į kardą, regėtas danguje virš miesto. Atrodėm,
kad ties horizontu jis beveik lietė žemę. Toks reiškinys iki tol nei regėtas, nei aprašytas.
747 m. Kinijoje danguje matyti milžiniški, ugnimi alsuojantys drakonai, lydimi žmonių orlaiviuose.
776 m. Iš W.R. Drake4) iš kūrinių:
Tai regėta vietovėje, kurių liudininkų daug vis dar gyvena ten - kaip du skydai, rusvos spalvos
judėjo virš bažnyčios. Tą ženklą išvydę pagonys išsigando ir iš baimės puolė bėgti nuo pilies. 810 m. Chamlemgane
Istorikas Šv.Gregory iš Tours parašė: Tyrinėtojas iš Taivanio Kai-Či Čangas išleido knygą Iš dokumentų: NSO stebėti senovės Kinijos istorinėse knygose (1991), kurioje nustato 741
NSO atvejį, užregistruotą Kinijoje nuo 139 m. pr.m.e. iki 1918 m. Kai kurie atvejai tėra tik pastaba žurnale kaip kad iš 32 m. pr.m.e. per pirmuosius
Hanų dinastijos valdymo metus:
Staiga du mėnuliai pasirodė nakties danguje. Vis tik kiti stebėjimai pateikti su daugiau detalių, kaip kad 905 m. balandžio 13-os atvejis
Tangų dinastijos laikais: 1235 m. Generolas Yoritoume
... Rugsėjo 24-ąją buvo lauko stovykloje, kai buvo stebimas nepaprastas reiškinys: naktį
ir ankstų rytą danguje siūbavo bei sukosi ratu šviesos. Generolas Yoritoume turėjo astronomus, kurie jam paaiškino:
| ||
*) Julijus Obsekventas (Julius Obsequens) 4-5 a. Romos rašytojas, Apie stebuklingus reiškinius (Prodigiorum liber) autorius. Joje išvardijami nepaprasti ženklai, nutikę Romos istorijoje. Pasiremta Tito Livijaus Istorijomis nuo miesto įkūrimo, tik, atrodo, jis naudojosi kažkokia sutrumpinta šio kūrinio versija. Ji vertinga tuo, kad Livijaus knygos, aprašančios 2-1 a. pr.m.e. įvykius, neišliko. Patys rankraščiai neišliko, tačiau 14 a. jie dar buvo turimi ir pagal vieną jų A. Manucijus 1508 m. išleido knygą. 1) Hunanas (į pietus nuo ežero) - provincija pietų Kinijoje, pietiniame Jangdzės upės krante; apie 65 mln. gyv. Sostinė Čangša. Joje gyveno eunuchas Cai Lunas, laikomas popieriaus išradėju. Čia yra ir Mao Cze-duno gimtinė Šaošano kaimelis. Šios srities moterys turėjo savo fonetinį raštą (600700 rašmenų), vadintą moterų raštu (nušū). Senovėje čia gyveno miao ir kitos gentys; 5-4 a. pr.m.e. valdant Džou dinastijai įėjo į Ču sudėtį. 2) Arpis (Arpi, Argyrippa, Argos Hippium) senovinis miestas pietinės Italijos Apulijos regione, 8 km nuo dabartinės Fodžos. Jo įkūrimą priskiria Trojos karo didvyriui Diomedui, o žirgo figūra ant jo monetų rodo žirgų auginimo svarbą. Jo nuopuolis prasidėjo 213 m. pr.m.e. jį užėmus Kvintui Verikozui. 3) Liucijus Valerijus Flakas (Lucius Valerius Flaccus, mirė kažkur 73-69 m. pr.m.e.) Romos patricijus ir politikas, konsulas 100 m. pr.m.e. Sulos diktatūros laikais buvo kavalerijos vadu (82-79 m. pr.m.e.). 4) Valteris Dreikas (Walter Raymond Drake, 19131989) - Č. Forto mokinys ir rašytojas, parašęs 9 knygas apie senovėje Žemę lankiusius astronautus pirmoji jų Dievai ar žmonės iš kosmoso? (1964) pasirodė 4 m. anksčiau už E. fon Denikeno Dievų vežimus. Anot jo, senovės civilizacijos buvo nežemiečių kolonijos, su laiku praradę technologijas ir ėmusias nesiskirti nuo žmonių. 5) Loršo kronikos - su Loršo abatija (Vokietijos Heseno žemėje) siejami du 9 a. analai (Reichsannalen): mažesnioji (apimanti 680817 m.) ir didesnioji (741801; rasta Lorše). Dar yra Loršo analai, sudaryti pagal Lorše užrašytą tekstą (apimant 703803 m.), tačiau rasti ne Lorše. Visų jų autorystė nenustatyta. 6) Zigburgo pilis (Sigiburg) saksų tvirtovė ant kalvos vakarų Vokietijoje prie Rūro upės netoli jos susileijimo su Lenės upe; pastatyta apie 700 m. Dabar čia stovi vėlesnės Hohensyburgo pilies griuvėsiai. Dėl jos kovota su Karoliu Didžiuoju, kuris ją atsiėmė ir sutvirtino 775 m. 7) Haroldas Tomas Vilkinsas (Harold Tom Wilkins, 1891-1960) britų žurnalistas, žinomas savo knygomis apie lobių ieškojimus ir pseudoistoriniais tvirtinimais apie Atlantidą ir Pietų Ameriką. 1931 m. parašė platų straipsnį apie Mary Celeste laivo mįslingas aplinkybes. 6-o dešimtm. knygose tvirtino, kad NSO yra priešiški ir apie Baltuosius dievus senaisiais laikais, užėmusius Pietų Amerikos žemyną, kurių palikuonis (baltuosius indėnus), atseit, 16-19 a. matė jėzuitai. Įtakojo ir tuščiavidurės Žemės teorijų plitimą, patalpinęs Atlantidos gyventojus tuneliuose po Andais. 8) Piteris Biknelas (Peter James Bicknell, 19382001) anglų kilmės australų archeologas ir filosofas, domėjęsis astronomija ir vulkanologija. Buvo užsidegęs ufologas, pasinešęs OBE ir paranormalių reiškinių tyrėjas. Prisidėjo tiriant Santorinio ugnikalnio išsiveržimo poveikį Minų civilizacijai Kretoje, o paskutiniais metais Taupo ugnikalnio Naujojoje Zelandijoje poveikį šiauriniam pusrutuliui. Taip pat skaitykite: Parengė Cpt.Astera's advisor
|