Senovėje užfiksuoti liudijimai apie neįprastus reiškinius:

45 tūkst. m. pr.m.e. – Hunano¹⁾ provincijos pietiniame Tung Ting kalnų uolų piešiniuose vaiduojami apvalūs, į NSO panašūs objektai. Jie datuojami neandertaliečių laikais. Juose vaiduojami gyvūnai, bėgantys viena kryptimi ir genami žmonių ant skraidančių „skydų“ su ginklais, tarytum nukreiptais į gyvūnus.

12 tūkst. m. pr.m.e. – iš debesų nusileido dropai iš Sirijaus, žr. Dropa diskai.

3 tūkst. m. pr.m.e. – anot „Valdovų ir karalių prisiminimai“ (3 a.), prieš gimstant Huang Di arba Či Ju, iš dangaus lėkštės formos žvaigžde nusileido „dangaus sūnūs“.

2345 m. pr.m.e. klasikiniame Huai-nan-tzu veikale aprašoma dešimties saulių danguj pasirodymas (žr. >>>>>).

1766 m. pr.m.e. imperatorius Čeng Tang‘as liepia Ki-Kung-ši pastatyti skraidantį vežimą. Jis pasiekė Honano provinciją. Laivas buvo sunaikintas valdovo nurodymu bijant, kad gali patekti į netinkamas rankas. Žr. Kinų skraidantys vežimai

1500 m. pr.m.e.

Faraonas Thutmose III (Egipte) danguje regėjo bjauriai dvokiančius ugnies žiedus ir skraidančius diskus.
Apie tai daugiau skaitykite šiame puslapyje.

486 m. pr.m.e. Ciceronas, Apie dievų prigimtį, kn.1 sk.2

Buvo matoma, kaip ant žirgų mūsų armijoje kovėsi Kastoras ir Poluksas... Ar neužmiršome, kad lai Lokriansas sumušė Krotoną prie Sagra krantų, apie tai Olimpiadoje sužinota tą pačią dieną. Buvo girdimi faunų balsai ir dievybės pasirodė tokios regimos, kak įtikino kiekvieną, kuris abejoję mūsų dievų realumu.

329 m. pr.m.e.

Du keisti objektai pranėrė pro Aleksandro Didžiojo armiją besikeliančią per Jaxurtes upę. Tai taip išgąsdino dramblius, žirgus ir žmones, kad persikėlimas per upę buvo atidėtas kitai dienai. Jie aprašomi kaip milžiniški sidabriniai skydai iš kurių pakraščių veržėsi ugnis.

325 m. pr.m.e. Livijus, Istorija, kn.8, sk.11

Nakties metu abu konsulus aplankė ta pati vizija - aukštesnis ir tvirtesnio sudėjimo nei įprasta vyras, pasakęs, kad vienos ir kitos pusių karo vadai turi būti pasiūlyti Manes ir motinai Žemei

223 m. pr.m.e. Dio Cassius, Romėnų istorija, kn.1

Arimininimus miestą naktį nušvietė tokia ryški šviesa kaip dieną; daugelyje Italijos vietų naktį regėti trys menuliai.

222 m. pr.m.e. Plinijus, Gamtos istorija, kn.2, sk.32

Vienu metu pasirodė trys mėnuliai esant konsulams Gnaeus Domitius ir Gaius Fannius.

218 m. pr.m.e. Livijus, Istorija, kn.21-22

Amiterno srityje iš tolo buvo matomi žmonės baltais drabužiais. Saulė turėjo mažesnį lanką. Praeneste danguje švietė fakelai. Arpi - skydas danguje. Mėnulis varžėsi su Saule, nakties metu regėti du mėnuliai. Danguje regėtas laivas-vaiduoklis.

217 m. pr.m.e. Livijus, Istorija, kn. 22. sk.1

Faleri atrodė, kad danguje atsirado didelis plyšys, per įtrūkimus sklido ryški šviesa.

Taip pat tais metais (Liv. 22.1.9; Orosius „Istorija prieš pagonis“ 4.15) „Arpi²⁾ apvalūs skydai (parmas) buvo matomi danguje“. Parma yra nedidelis apvalus skydas, pagalimtas visas ar dalinai iš geležies, bronzos ar kito metalo. Nėra aišku, ar jie spindėjo.
Netikros saulės nėra pakankamas aiškinimas, nes Romos tokie reiškiniai aiškiai buvo nusakomi kaip „dviguba“ arba „triguba“ saulė [t.y., dvi netikros saulės abiejose tikros saulės pusėse]; pvz., Ciceronas, Apie burtus, kn.1, sk.43: „Kaip dažnai mūsų Senatas konsultuojasi Sibyle knygose. Pvz., kai buvo matomos 2 Saulės ir 3 mėnuliai ir kai danguje regėtos liepsnos ir dar kai Saulė švietė naktį, kai iš dangaus sklido garsai, ir kai atrodė, kad dangus prasiveržė ir jame pasirodė keisti rutuliai“. Taip pat Julius Obsequeus, Prodigiorum Libelles, sk.114: 163 m. pr.m.e. „Konsulu esant Tiberius Gracchus ir Manius Juventus naktį Capua regėta Saulė. Formice dieną regėtos dvi Saulės. Dangus buvo liepsnose. Cephalenia rodėsi, tarsi danguje skardėtų trimitai. Lijo žemėmis, audra sugriovė namus ir išguldė javus. Naktį Italijos Pezaro mieste švietė Saulė“. O kitur Julius Obsequeus, Prodigiorum Libelles, sk.114: 122 m. pr.m.e. „Galijoje regėtos 3 Saulės ir 3 mėnuliai“.

214 m. pr.m.e. Julius Obsequeus, Prodigiorum Libelles, sk.66: 163 m. pr.m.e.

„Adrijoje danguje matytas altorius (ara), o apie jį žmonių baltais drabužiais figūros“. Altoriaus (ara) prigimtis nenurodyta. Tai kartoja prieš 4 m. (218 m. pr.m.e.) liudijimą Amiterme.

170 m. pr.m.e. [pagal Conrad Wolfhart, Lycothenes - Viduramžių kronikininką]

„Lanupiam'e ore buvo regima laivų flotilė“.

100 m. pr.m.e. [Iš Plinijaus „Gamtos istorijos“, 2 kn., 34 sk.]:

Lucius Valerius³⁾ ir Caius Marius būnant konsulais, tikriausiai Romoje „liepsnojantis ir kibirkščiuojantis skydas (clipeus) nuskriejo dangumi“.
Iš Julius Obsequeus „Prodigia“: „Caius Marius ir Lucius Valerius esant konsulais Tarquinia - prieš saulėlydį apvalus daiktas kaip kamuolys nuskrido dangumi iš vakarų į rytus“.
Clipeus yra apvalus skydas, panašus į parma, tik didesnis.

90 m. pr.m.e. [Iš Julius Obsequens „Prodigia“]

„Aernan'e, kai Livius Troso aiškino įstatymus italų karo pradžioje, Saulei tekant danguje pasigirdo baisus triukšmas ir šiaurėje pasirodė aukso spalvos ugnies kamuolys. Spoletum krašte ugnies kamuolys besisukdamas krito į Žemę. Atrodė, kad jis didėjo, išaugo iš Žemės ir pakilo į dangų, kur Saulė nublanko prieš jo ryškumą. Jis nuskriejo rytų pusėn“.

81 m. pr.m.e. Julius Obsequeus, Prodigiorum Libelles, sk.114

Netoli Spoletium aukso spalvos rutulys nukrito ant dirvos, padidėjo ir, atrodė, pakilęs nuskrido į rytus - buvo toks didelis, kad nustelbė Saulę.

66 m. pr.m.e. Plinijus, Gamtos istorija, kn.2, sk.35

Konsulais esant Graeus Octavius ir Gaius Suetonius, regėta, kaip nuo žvaigždės nukrito kibirkštis, kuri didėjo artėdama prie Žemės. Tapusi tokio dydžio kaip Mėnulis, ji skleidė tokią šviesą kaip debesuotą dieną, po to grįžo į dangų ir virto fakelu. Ją regėjo prokonsulas Silenus ir jo palyda.

48 m. pr.m.e. Dio Cassius. Romėnų istorija, kn.4

Pompėjos srityje krito žaibai. Ore virš cezario stovyklos pasirodė liepsna ir nukrito virš Pompėjos. Sirijoje du jaunuoliai apie mūšio Tesalijoje baigtį ir išnyko.

42 m. pr.m.e. Iš Julius Obsequens "Prodigia"

Kažkas, kaip ginklas su didžiu triukšmu išsiveržė iš žemės ir šovė į dangų.

42 m. pr.m.e. Julius Obsequeus, Prodigiorum Libelles, sk.130

Romoje naktį danguje švietė taip ryškiai, kad žmonės pamanė, kad aušta. Martino apie trečdalį valandos buvo regimos trys Saulės, keliavusios ta pačia orbita.

70 m. gegužės 21 d. Josephus "Žydų karai", CXI kn.

21-ą gegužės neįsivaizduojamo dydžio demoniška šmėkla ... prieš saulėlydį matėsi danguje visoje šalyje - su karo vežimais ir karių būriais lekiančiais per debesis ir supančius miestus.
Apie šį ir kitus reiškinius skaitykite puslapyje Stebuklai – Biblijoje ir gyvenime.

80 m. Iš Conrad Wolfhart. "Lycothenes"

Romos imperatoriui Agricola būnant Škotijoje, virš Kaledonijos miško danguje regėtos nuostabios liepsnos - visą žiemos naktį. Visur dangus liepsnojo keletą naktų, ir kai buvo giedra, ore buvo matomas greitai judantis laivas.

98 m. Iš Conrad Wolfhart. "Lycothenes"

Per saulėlydį liepsnojantis skydas praskriejo virš Romos - žaižaruodams iš vakarų į rytus.

Apie 150 m. „Hermos piemuo”, Vizija 4.1-3

Netoli Via Campana kelio tarp Romos ir Kapujos saulėtą dieną „žvėris“ tarsi keramikos gabalas (ceramos), apie 100 pėdų dydžio, daugiaspalvis viršuje ir svaidydamas ugninius spindulius, nusileido dulkių debesyje su mergina baltais drabužiais. Tebuvo tik vienas įvykio liudininkas, matyt Hermos brolis popiežius Pijus I. Ši vizija labai primena Fatimos stebuklą Portugalijoje, įvykusį 1917 m.

193 m. Dio Cassius, Romos istorija, kn.74

3 žvaigždės... netikėtai išvystos aplink Saulę, kai imperatorius Julianus mūsų akivaizdoje aukojo Įėjimo auką prieš Senato rūmus. Jos buvo tokios ryškios, kad kareiviai nuolat žvilgčiojo į jas ir rodė vieni kitiems...

217 m. Dio Cassius, Romos istorija

Romoje pasirodė 'Dvasia' kaip žmogus vedantis asilą į Kapitolijų ir į Rūmus tvirtindamas, Antoninus mirė ir imperatoriumi tapo Jupiteris. Matermainus suimtas ir nusiųstas pas Antoninius, jis sakė „Aš atėjau surištas, bet turėjau išvysti ne šį, o kitą imperatorių“. Pasiekęs Capua jis išnyko.

398 m. Bizantijos imperija:

Šiedu riteriai iš „Loršo kronikų“ iliustracijų kovėsi prie Zigburgo, kai pasirodė skrendantys diskai

Daiktas tarsi liepsnojantis rutulys, panašus į kardą, regėtas danguje virš miesto. Atrodėm, kad ties horizontu jis beveik lietė žemę. Toks reiškinys iki tol nei regėtas, nei aprašytas.

776 m. Iš W.R. Drake⁴⁾ iš kūrinių:

Tai regėta vietovėje, kurių liudininkų daug vis dar gyvena ten - kaip du skydai, rusvos spalvos judėjo virš bažnyčios. Tą ženklą išvydę pagonys išsigando ir iš baimės puolė bėgti nuo pilies.
Iš tikro tai paimta iš „Loršo kronikų⁵⁾ “, kuriose aprašoma, kaip pagonys saksai puolė Zigburgo pilį⁶⁾ (detaliau apie tą įvykį žr. >>>>>.

810 m. Chamlemgane

Istorikas Šv.Gregory iš Tours parašė:
Almin, Chamlemgane sekretorius ir biografas, bei „Vita karoli“ autorius 32-e skyriuje tvirtino, kad 810 m. jam vykstant iš Aacheno, jie matė didelį rutulį, kaip žaibą besileidžiantį iš dangaus. Jis judėjo iš rytų į vakarus ir buvo toks ryškus, kad valdovo žirgas stojo piestuir Chamlemgane nukrito ir sunkiai susižeidė.

1235 m. Generolas Yoritoume