3217 m. birželio 19 d., pirmadienis
- Šambambukli, labas! Žiūrėk, ką nusipirkau!
Demiurgas Mazukta ant stalo papylė gerą tuziną neskoningų ryškių dėžučių. Demiurgas Šambambukli paėmė vieną ir pakilnojo ant rankos.
- Sunki, - pastebėjo. O kas aplamai čia?
- Greito paruošimo Visata, - noriai paaiškino Mazukta. Nori, imk pora, pravers, aš jų daug turiu.
Šambambukli padėjo Visatą į bendrą krūvą:
- Ne, dėkui, man nereikia. Ir kas aplamai kokią nesąmonę sumąstė?
Stanislovas Abromavičius. Batų taisymas
Mūsų gatvėje dirba keistas batsiuvys.
Apžiūri atneštą batą,
iš pradžių akimis išduria skylutę,
iš laiko skrynios išsitraukia
užaštrintą medžio gabalėlį,
prideda prie pado,
suduoda į jį kelis kartus
sunkiu vakaro plaktuku,
paskui nušlifuoja paviršių
sugedusia nuotaika.
Ir ilgai žiūri
į neišgydytą iškrypėlį.
Purvynus ir asfaltą išbraidžiusį,
Tarsi stebuklą matytų.
|
Jis apžiūrėjo spalvingą pakuotę:
- Pagaminta... Na, tada aišku.
- Be reikalo tu taip, - įsižeidęs mestelėjo Mazukta. Daiktelis, kita vertus, labai naudingas. Prispaus tave, tarkim, sukurti
naują pasaulį, o lyg tyčia, nei Tamsiosios materijos, nei Šviesių idėjų po ranka nėra. Ir ką tada darysi?
Šambambukli gūžtelėjo pečiais.
- Na matai, - pergalingai vyptelėjo Mazukta, - o jei kišenėje turėsi tokį paketėlį, tai sutvėrimo aktas nesukels jokių
nepatogumų. Tiesiog Šliūstelk vandens ir mestelk toliau, o jisai kažkaip bumbtels! Ir viskas bus padaryta...
Šambambukli vėl pažvairavo į pakuotę:
- Aha, matau: Paruošimo trukmė 3 min.
- Būtent. Juk tai kieta, ar ne?
- Na taip, - mostelėjo ranka Šambambukli, - bet pamanyk, skuba. Aš, jei reikia, galiu ir per dvi minutes pasaulį sutverti. Ir be jokių pusfabrikačių.
Mazukta nepatikliai įsispoksojo į draugą:
- Ne, man atrodo, kad tu juokauji.... Meluoji?
- Kam man to reikia? nustebo Šambambukli.
- Neturiu supratimo. Tik tiksliai žinau, kad per dvi minutes niekaip nesuspėsi. Per tiek tespėsi tik burną pražioti, kad tartum Tebūnie šviesa!. O su tavaisiais apsisukimais...
- Deram? ramiai pasiūlė Šambambukli.
Mazukta atšlijo. Prieš atsakydamas ilgai galvojo, skausmingai raukydamas kaktą.
- Nematau, kur šuo pakastas, - galiausiai prisipažino. Suderėti, aišku, galim, tačiau tu neturi jokių šansų laimėti.
- Nori patikrinti? neatlyžo Šambambukli.
- Gerai! ryžosi Mazukta. - Sutinku derėtis, kad per 2 min. tu ne tik pasaulio, bet ir puoduko nepagaminsi!
- Puoduko, kaip sakai, ir nepgaminsiu, - sutiko Šambambukli. O pasaulį visada prašome. Tad deram? Iš sprigto?
- Iš dviejų sprigtų!
- Na kad ir iš šimto, - gūžtelėjo pečiais Šambambukli, - kas man, tavo galva, ne mano.
Jis atsistojo, pasiražė ir patraukė link dirbtuvių.
- Palauksi čia? perklausė per petį. Ar nori pamatyti?
- Nė už ką nepraleisiu tokio reginio! atšovė Mazukta.
Dirbtuvėse Šambambukli neskubėdamas nuvalė vietą naujai visatai, išsidėliojo instrumentus, užsimovė darbines pirštines...
- Laiko, sugaiško pasiruošimui, aš, be abejo, neskaičiuosiu, - šyptelėjo Mazukta, daugiareikšmiškai patikrindamas chronometrą. Pasakyk, kada pradėsi.
- Jau pradedu, - pasakė Šambambukli. Ir būsiu labai dėkingas, jei netrukdysi. Aš, supranti, dirbu, tai kūrybinis procesas, ir nepakenčiu pašalinių trukdžių.
- Gerai, jau gerai, tyliu! Mazukta demonstratyviai delnu užsidengė burną.
Šambambukli užsimerkė, kelis kartus giliai įkvėpė ir iškvėpė, ir pagaliau ėmėsi darbo. Priešingai Mazuktos lūkesčiams,
o greičiau, visai pagal tai, ko tikėjosi. Šambambukli darbavosi susimąstęs, neskubėdamas, nepraleisdamas jokių detalių ir smulkmenų.
Mazukta, kuriam irgi buvo nesvetimas meistriškumas, norom nenorom mėgavosi. Tačiau po pusvalandžio prisiminė apie derybas ir tyliai kostelėjo.
- Šambambukli, šiaip jau...
- Juk prašiau netrukdyt! suirzęs mestelėjo Šambambukli. Vėliau pakalbėsim! Apie viską vėliau!
Mazukta nepuolė ginčytis, įsitaisė patogiau ir toliau stebėjo draugo darbą. Juk, galų gale, jam pralaimėjimas negrėsė,
o pažiūrėti į ką buvo. Šambambukli tvėrė pasaulį dailiai, su meile, net pavydas truputį ėmė.
Pagaliau Šambambukli padarė paskutinė potėpį, atidėjo į šalį instrumentus ir nuo kaktos nusišluostė prakaitą.
- Man labai gaila, bet turėsiu tave nuliūdinti, - ištarė Mazukta, - tačiau praėjo ne mažiau nei savaitė.
- Tikrai? nustebo Šambambukli.
- Tikrai. Jei rimtai, tai praėjo kažkiek daugiau nei 4 mlrd. metų, tačiau nesismulkinsime. Kaip bebūtų, tai aiškiai per dvi minutes.
- Tu klysti, - papurtė galvą Šambambukli. Dvi minutės dar nesibaigė.
- Na, tu ir duodi! nusikvatojo Mazukta. Aš supranta, kad kūrybinio proceso metu kartais užsimiršti apie laiką, tačiau, vis tik, viskam yra ribos!
- Kūrybinis procesas čia ne prie ko, - paprieštaravo Šambambukli. - Tačiau faktas lieka faktu: praėjo vos kelios sekundės
nuo darbo pradžios ir, štai gali įsitikinti, viskas jau pabaigta.
Mazukta palenkė galvą į šoną ir įdėmiai ištyrinėjo sąžiningai ramų draugo veidą:
- Atrodo, kad tu tikrai tiki tuo, ką sakai.
- Nes tai tiesa. O tu ir į laikrodį pažvelk!
- Jie sustojo, - nepatenkintas patempė lūpas Mazukta. Nieko nuostabaus, jau 4 mlrd. m. neprisukamas. Visai užmiršau.
Šambambukli pavargęs atsiduso
- Mazukta! Prašau, pasakyk man, kokia dabar valanda?
- Valanda tai 60 min. 1/24 paros dalis.
- O kas yra para?
- Para tai 24 val... O, velniai griebtų! Mazukta pliaukšelėjo sau per kaktą.
- Va, būtent. Para tai laiko tarpas nuo saulės patekėjimo iki kito jos patekėjimo. O saulė šiame pasaulyje dar nė karto
nesileido. Tu tik dabar pastebėjai, kad Žemė visą laką buvo į Saulę pasisukusi viena puse?
- Duok tuos du sprigtus, - atkišo kaktą Mazukta. Kirsk, išgama.
- Mielai! Ka-artą! Šambambukli draugui davė skambų sprigtą. - O dabar dar ka-artą!
Jis švelniai stumtelėjo Žemę į šoną, priversdama ją suktis.
Ir viskas ėmė suktis...
