About vimana. UFO Page. Lithuanian

Vaimanika šastra labai detaliai aprašo vimanas, t.y orlaivius ir dabartine versija buvo paskelbta 1952 m. Ją sudaro 3000 šlokų, suskirstytų į 8 skyrius Tačiau nereikia užmiršti, kad ji buvo parašyta 20 a. pradžioje naudojant „chanelling“ metodą. Jo esmė tokia:
Senovės Indijoje žinios buvo perduodamos iš lūpų į lūpas, mokytojo - patikimam mokiniui (žodinė tradicija). Vėliau jas imta užrašinėti ant palmių lapų, kurie yra labai netvarūs ir gali išlikti tik nuolat perrašomi.

Tačiau visi tekstai (žinios) „išlieka eteryje ir gali būti išklausytos mediumų“. Ir toks mediumas buvo Pandit Subaraja Šastris, „vaikščiojantis žodynas apdovanotas okultiniais sugebėjimais“. Jis 1918 m. rugpjūčio sanskrito kalba pradėjo diktuoti Vaimanika šastrą p. Venkatačalai Sarmai, o baigė 1923 m. rugpjūčio 23 d. pagal šio mediumo instrukcijas buvo paruošti ir vimanų brėžiniai. Mistikas Pandit Subaraja Šastri (1866-1940) tvirtina, kad jos tekstą telepatiškai jam perdavė senovės išminčius Brahadvadžis.

Šastry teigimu Vaimanika šastra yra viena iš išminčiaus Maharši Bharadžana neišlikusio veikalo Yantra sarvasva (Mašinų enciklopedija) skyrių. Šis rši minimas „Mahabharatoje“ ir kituose vedų raštuose (bet juose nėra sąryšio su mašinomis). Ir į tokį veikalą nėra nuorodų vėlesniuose raštuose. Tad apie Vaimanika šastra autentiškumą galima ginčytis. Ypač kai juose aprašomi rukma, tripura ir sakuna vimanai turintys to laikmečio technologijas (mechanikos ir elektros).

Tačiau atidžiau įsiskaitę į Vaimanika šastrą rasime ir visai kitos prigimties dalykų.

Tad Vaimanika šastra savo „išmone“ toli lenkia daugelį to meto fantastų. Arba Šastry tikrai turėjo nepaprastai išvystytą išmonės dovaną, arba - tai daug gilesnių gelmių atspindžiai.

Pastaba: Vis tik Bangalore esančio Indijos mokslinio inst-to aviainžinieriai, 1974 m. atlikę tyrimus, padarė išvadą, kad „Vaimanika šastroje“ aprašytas orlaivis skristi negali.

1979 m. Miunchene D.K. Kandžilalas¹⁾ perskaitė pranešimą 6-me Senovės astronautikos draugijos kongrese – „Skraidančios mašinos senuosiuose Indijos sanskrito tekstuose. Jis „Senovės Indijos vimanai“ analizuoja legendą iš Matsya purana²⁾ (sk. 129):
„ ... demonų sukurti ir naudojami buvo trys skraidantys miestai. Vienas jų buvo stacionarinėje orbitoje, vienas judėjo dangumi, o vienas buvo pastoviai įrengtas žemėje. [ ... ]
Šyvos ietis aiškiai nurodo iš specialiai tam skirto palydovo iššautą spindintį sviedinį, o pagrindinis laivas nukrito į Indijos vandenyną. Tose legendose telikę tik kadaise klestėjusios mūšiuose sunaikintos civilizacijos liekanų vargani atšvaistai.

D. K. Kandžilalas daro išvadą:
Laikui bėgant ir dėl katastrofiškų pokyčių, mašinos nustojo veikti, o taip pat buvo prarastos jų kūrimo ir skraidymo paslaptys [ ... ] P.C. Roy³⁾ nurodė, kad nuo 509 m. pr.m.e. iki 3 a. pr.m.e. pabaigos buvo žinomi metalų (aukso, sidabro, vario, geležies, alavo, švino, gyvsidabrio) gamybos dideliais kiekiais bei lydinių (laip bronzos ir žalvario) metodai. Kautilya smulkiai aprašė daugybę rūdų ir brangakmenių rūšių. Gana aukštą lygį buvo pasiekęs ir fermentacijos proceso žinojimas. Klestėjo labai išsivysčiusi civilizacija su išvystytais menais, kultūra, literatūra, istorija, medicina, alchemija, chemija, fizika, matematika, astronomija bei astrologija, geologija, prekyba, komercija, laivų statyba ir žemdirbyste. [ ... ] Nuo Paninio laikų iki Bhodža laikmečio randame nuorodas į didingus universitetus – Taxila, Valabhi, Dhar, Ujjain, Visala ir kt. Istorijos analai liudija, kad svetimų genčių naikinantis skverbimasis prasidėjo 2 a. Po poros amžių viena kitą sekė kiti puolimai – arabų, turkų ir afganų. Universitetų ir kitų mokymo centrų knygos buvo atiduotos ugniai. ... Tačiau buvo matomos 12 a. karaliaus Bhodžos pastangos surinkti sanskritiškus raštus.

¹⁾ D.K. Kandžilalas (Dileep Kumar Kanjilal, g. 1933) – indų profesorius ir pali, sanskrito ir kitų senųjų kalbų žinovas, yra Kalkutos Sanskrito koledžo profesorius.
Mokėsi Kalkutos sanskrito kodeldže ir gavo filosofijos daktaro vardą Kalkutos un-te. 1969-71 m. dirbo tyrinėtoju Anglijos ir kitų šalių un-tuose.

²⁾ Matsya Purana - vienas iš 18-os pagrindinių puranų (Mahapurana) ir vienas seniausių tarp jų. Jsama aprašomas Matsya – Višnaus avataras milžiniškos žuvies pavidalu. Mus pasiekė daugelis jo versijų, kurių beveik visos turi 291 skyrius. Jis pasižymi aprašomų temų enciklopediškumu. Be charakteringų puranams 5-ių temų (kosmogonijos, antrinių tvėrimų, dievų genealogija, manvantaros, legendos apie karalius ir asmenis su saulės ir mėnulio dinastijomis) jame liečiamos meno kūrimas, šventyklų ir pastatų statymas, įvairūs jogų tipai, atsakomybė ir etika (dharma), Šyvai ir Višnu skirtos šventės, piligrimystė ir kt.

³⁾ Prafula Čandra Rėjus (Prafulla Chandra Ray, 1861-1944; dimęs kaip Raychowdhury) – bengalų chemikas, edukologas, istorikas ir filantropas. Jis įsteigė „Bengal Chemicals & Pharmaceuticals“, pirmąją Indijos farmacijos įmonę. Parašė „Indijos chemijos istorija nuo seniausių laikų iki 16 a. vidurio“ (1902).