Kur keliauja žvaigždžių paštas? UFO Page. Lithuanian

Pirmąkart moksliškai galimybę tarpžvaigždiniais atstumais bendrauti pagrindė Dž. Kokoni ir F. Morisonas, 1959 m. „Nature“ paskelbę straipsnį, aptariantį technines tokio ryšio detales (skaitykite >>>>>). Po jo prasidėjo platūs tyrinėjimai kosmose ieškant nežemiškų civilizacijų. Tačiau mintis patiems pasiųsti žinutę jiems 1962 m. kilo rusų fizikui Olegui Ržigai¹⁾ iš Eupatorijos²⁾ tolimojo kosminio ryšio centro. Jis paprašė kolegos – radijo montuotojo Morzės abėcėlė užkoduoti žodžius MIR MIR signalas

(Taika), SSSR, LENIN ir tada tumbleriu su sekundometru užrašė pranešimą, dažnį keisdamas šuoliu per 62,5 Hz. 8-ių veidrodžių antenos ADU-1000 ir planetinio radijo lokatoriaus pagalba lapkričio 19-ą jis signalą į Venerą nusiuntė 39 cm ilgio bangomis. Po 5 d. jis perdavė likusius du žodžius. Signalas atsispindėjo nuo planetos paviršiaus ir buvo priimtas tos pačios antenos, kas paliudijo radijo lokatoriaus darbingumą. Toliau tas signalas sklinda link Svarstyklių žvaigždyno.

Po 4 m. prie Eupatorijos centro darbų prisijungė britų radijo astronomai ir tokiu pat būdu per Venerą pasiuntė dar tris žodžius: SSSR, ANGLIJA ir DRUŽBA (Draugystė).

1971 m. K. Saganas sumąstė į kosmosą siųsti materialias žinutes. Jis laikė, kad kiekvienas kosminis aparatas, siunčiamas tolimai kelionei, privalo būti su aliuminine plokštele su įrašais apie žmoniją. Kornelio un-to vadovybė jam pavedė sukurti pranešimo turinį – ir 1972 m. kovo 2 d. pirmoji tokia plokštelė su „Pioneer-10“ pakilo link Jupiterio, o tada ir tolyn, į kosmoso gilumą… Pro Saturną 1973 m. balandžio 5 d. praskrido jos kopija („Pioneer-11“). Su jais ryšys jau nutrūkęs ir jie tyloje sklendžia palikę Saulės sistemą... (žr. >>>>>)

Plokštelės 229x152 mm dydžio; jų svoris 120 g. Jose išgraviruotas paprastas pranešimas, kurį sukūrė K. Saganas kartu su F. Dreiku. Dailininkė Linda Sagan greta „Pioneer“ zondo vaizdo nupiešė vyro ir moters figūras. Pirmame variante jos laikėsi susiėmę už rankų, tačiau vėliau piešinys buvo pakeistas, kad jį radę nežemiečiai negalėtų pagalvoti, kad tai viena būtybė. Toliau užkoduota Saulės sistemos pozicija, Žemės vieta joje ir kita informacija.

Tačiau jau išskraidinus plokšteles buvo atliktos patikros – jas rodė mokslininkams, kurie nebuvo dalyvavę projekte. Pasirodė, kad nė vienas jų nesugebėjo tiksliai iššifruoti viso pranešimo – tad jį ėmė kritikuoti dėl per didelio sudėtingumo. Be to, jis pernelyg antropomorfiškas: net strėlytė, vaizduojanti zondo kelią, imta naudoti kaip pirmykščių medžiotojų ir rinkėjų bendruomenių artefaktas. Plokštelę radusi civilizacija tiesiog nesupras šio simbolio, jei ji vystėsi kitaip. Saganą kritikavo ir dėl to, kad pernelyg tiksliai nurodė Žemės padėtį kosmose ir tuo pačiu sukėlė riziką, kad ją gali užpulti priešiškos civilizacijos.

Praėjus metams po „Pioneer-11“ išskridimo, K. Saganas ir F. Dreikas ėmėsi sudarinėti panašų pranešimą, tačiau šįkart užkodavimui radijo bangomis. Jis 1974 m. Aresibo radijo lokaciniu teleskopu buvo išsiųstas į Heraklio žvaigždyne esantį žvaigždžių spiečių M13. Trijų minučių trukmės signalas 12,6 cm ilgio bangomis perdavė 1679 bitus informacijos, kuri sudaro 23x73 taškų piešinį.

Šįkart pranešimą įrašinėjo F. Dreikas, o iššifruoti bandė K. Saganas. Tačiau jis tebuvo vieninteliu, kuriam pavyko jį perskaityti pilnai. Matematinių mįslių gausa, stačiakampio dydžio atspėjimo problema, duomenų susiejimas su bangos ilgiu, kuris gali kisti erdvėje – visi tie veiksniai sunkino pranešimo skaitomumą. Be to, signalo pristatymas truks 24 tūkst. m. ir tiek pat laiko teks laukti atsakymo. Tad kitus laiškus siųs žvaigždėms, esančioms 70 švm. spinduliu. Plokštelės tvirtinimas

O ir sekantis projektas dėl pranešimo apie žmoniją susijęs su tomis pat pavardėmis. Jie surinko didelę komandą, kad parengtų detalų pranešimą nežemiečiams, leidžiantį dešifravimą estetiniu požiūriu. Jų nešėju pasirinkti zondai „Voyager-1“ ir „Voyager-2“, startuosiantys 1977 m. ir skriesiantys pro Jupiterį, Saturną, Neptūną ir Uraną prieš išskrendant iš Saulės sistemos. 30 cm skersmens aliuminio plokštelės buvo padengtos auksu, nes kosminių dulkių poveikyje aliuminį gali paveikti korozija. Jos patalpintos dėžutėse, o viršuje pavaizduota instrukcija, kaip paruošti adatėlę jų skaitymui. Jose įrašytas JT sekretoriaus sveikinimas (55-iomis kalbomis) ir JAV prezidento Dž. Karterio kreipimąsis į nežemiečius, o taip pat apie 80% sudaro įvairių kultūrų muzika. Taip pat įrašyti gamtos garsai: bangų mūša, banginių šauksmai, šunų lojimas, plaktuko dūžiai, mašinų triukšmas, vaiko verksmas ir kt. Papildomai užrašytos elektromagnetinės bangos, tiriant rašytojos Enn Drujan³⁾ smegenis. Tikimasi, kad iš jų nežemiečiai, galbūt, supras, ką reiškia būti žmogumi... Visa tai papildo 116 nuotraukų su Žemės vaizdais. JTO generalinio sekretoriaus sveikinimo kalba jame >>>>>; pranešimą išnagrinėti galima svetainėje goldenrecord.org

„Voyager-1“ 40-mečio jubiliejui 2017 m. rugpjūtį NASA paskelbė konkursą pranešimui iš 60 simbolių, kurį pasiųstų pavymui pirmajam. Jį laimėjo Oliveris Dženkinsas, mokslinės fantastikos mėgėjas, pasiūlęs: „Mes siūlome draugystę tarp žvaigždžių. Jūs ne vieniši“. Jį įgarsino aktorius Viljamas Šetneris⁴⁾, vaidinęs kapitoną Kirką „Žvaigždžių kelio“ filmuose.

Eupatorijos kosminis centras žinučių siuntimą į kosmosą atnaujino 1999 vasarą. Rusijos Radiotechnikos ir elektronikos instituto vyr. mokslinis bendradarbis Aleksandras Zaicevas⁵⁾ nusprendė panaudoti 70-metrinę anteną žinutės išsiuntimui 4-ioms Saulės tipo žvaigždėms Šaulio ir Gulbės žvaigždynuose. Jis vadovavo ir pirmojo plataus signalo „Kosmoso šauksmo“ projektui. Jį sudarė 23 puslapiai, užkoduoti dvejetainiu kodu, kuriuos sudėlioti į kvadratinę matricą galima tik vieninteliu būdu. Jame žmonijos sukauptų žinių santraupa, kuri dalinai pakartoja pranešimą, siųstą iš Aresibo. Pirmoji dalis taip pat yra instrukcija apie tai, kaip reikia skaityti tolimesnę pranešimo dalį, o toliau dėstomi astronomijos, biologijos, geografijos, kosmologijos pagrindai. Kadangi projektą rėmė privatūs asmenys, buvo įtrauktos ir jų žinutės: „Sustok ir pasakyk ‚Sveiki‘“, „Linkiu laimės savo broliui, tėčiui ir mamai“, „Brazilija - čempionas!“ Šis signalas iki adresatų skries nuo 2051 iki 2069 m.

Pirmasis „Kosminio šauksmo“ puslapis

Kitą „Kosminį šauksmą” A. Zaicevas parengė 2003-iesiems ir jam pasirinko 5-ias artimesnes žvaigždes Vėžio, Oriono, Didžiųjų Grįžulo ratų, Andromedos ir Kasiopėjos žvaigždynuose. Juos signalas pasieks nuo 2036 iki 2049 m. Pagrindinis skirtumas nuo pirmojo – energijos, sunaudotos perdavimui, kiekis dešimtis kartų viršijo ankstesnę, nes pranešimas buvo kartojamas keletą kartų.

Kitas išskirtinas A. Zaicevo projektas – „Vaikiška žinutė nežemiškoms civilizacijoms“ (2001). Pirmąkart pranešimas buvo analoginis-skaitmeninis ir jį sudarė 28-i dvejetainei vaizdai, tekstai ir koncerto įrašas. Per 6 šansus signalas pasiųstas į žvaigždes Delfino, Dvynių, Mergelės, Hidros, Slibino ir Didžiųjų Grįžulo ratų žvaigždynuose. Pranešimo sudarymui jis panaudojo trejopą struktūrą, atitinkant tris mąstymo komponentus: intuiciją, emociją ir logiką. T.y. vieną pranešimo dalį sudaro intuityviai suvokiama informacija skirta pranešimo perskaitymu, kitoje parodoma emocionalus žemiečių gyvenimas, o loginėje dalyje pateikiamos formulės ir teorijos.

Muzikines kompozicijas parinko paaugliai iš įvairių Rusijos regionų, todėl jis ir pavadintas „vaikišku“. 40 sek. trukmės emocinę dalį sudaro Bethoveno, Vivaldi, Rachmaninovo, Geršvino ir kitų kompozitorių muzikinių kūrinių ištraukos, o taip pat „Kalinkos-Malinkos“ melodija. Muzika atliekama termenvokso elektromuzikaliniu instrumentu, sukuriančiu kvazimonochromotinį signalą, t.y. su siauru dažnių spektrų ir minimaliu obertonų lygiu, kas palengvina garsų perdavimą tolimais atstumais. Signalas vienajuosčiu moduliatoriumi buvo perkeltas į nešantį 5010,024 MHz dažnį su 6 cm bangos ilgiu.

Kitu A. Zaicevas projektu buvo „Žinia iš Žemės“. Jis apjungė pajėgas su amerikiečių socialiniu „Bebo“ tinklu ir telekompanija ABC, kad atrinktų 500 įrašų. 2008 m. spalį savotišką skaitmeninę laiko kapsulę išsiuntė link Gliese 581c žvaigždės Svarstyklių žvaigždyne. Į ją įtrauktos žemiečių pastabos apie gyvenimą, ambicijas ir požiūrį į planetą, garsių vietų vaizdai, politikų nuotraukos (kurios iliustravo žmogiškąsias savybes). Adresatas bus pasiektas jau 2029 m.

Naujausioji pranešimų nežemiečiams istorija susijusi su METI (Messaging to Extra-Terrestrial Intelligence) organizacija, veiklą pradėjusią 2016 m. San Franciske. Ji kuria galingus lazerinius siųstuvus ir radijo sistemas, kad signalus būtų galima siųsti maksimaliai įmanoma sparta. 2017 m. spalio 16 d. ji paskelbė apie pirmuosius pasiekimus: kartu Su Katalonijos un-to specialistais į radijo signalą užkodavo 33 muzikos kūrinių 10 sek. ištraukas, atrinktas „Sonar“ festivaliui. Kaip įprasta, „Sonar Call“ pranešimas prasidėjo dekodavimo instrukcija, o buvo išsiųstas

„Vaikiško“ projekto emblema

EISCAT antena Norvegijoje. Adresatu pasirinkta potencialiai gyvenama planeta prie Luyten’o žvaigždės, esančios už 12,2 švm. Mažojo Šuns žvaigždyne (GJ273b), kurią signalas pasieks 2030 m. lapkritį, o iki tol planuojama panašų signalą išsiųsti į mums artimiausią Kentauro Proksimą. O iki 2019 m. pabaigos METI planuoja pasiųsti signalu Mendelejevo periodinę lentelę.

Taip pat neseniai buvo realizuoti dar 3 žinučių išsiuntimo projektai. 2008 m. vasario 4-os naktį NASA link Šiaurinės išsiuntė „Beatles“ dainą „Across the Universe“ – pirmojo JAV palydovo „Explorer-1“ 50-mečio proga. Siųsta Madrido tolimojo ryšio komplekso 70-metrine antena Roblede.
2016 m. spalį į Šiaurinę pasiųstas ir „A Simple Response to an Elemental Message“ signalas. Šį projektą sumąstė škotų dailininkas Polas Kvastas⁶⁾ – tai 3500 Edinburgo un-to mokslininkų atrinktų atsakymų į klausimą „Kaip dabartiniai ekologiniai sąryšiai formuoja ateitį?“, kurie išsiųsti ESA „Deep Space Antenna“, esančia Sebrerose (Ispanija).

Australijos mokslo savaitės garbei irgi išsiųstos visų norinčiųjų žinutės į prie raudonosios nykštukės Gliese 581 besisukančią “superžemę” (Svarstyklių žvaigždyne), esančią vos už 20 švm. 2009 m. rugpjūčio 28 d. Kanberos Tolimojo ryšio komplekso darbuotojai „Hello from Earth“ signalą 70-metrine antena pasiuntė iš NASA Tidbinbilės stoties.

Kai kurie mokslininkai skeptiškai vertina minėtus pranešimus. Pvz., A. Zaicevas nurodo, kad Šiaurinė netinkama gyvybei egzistuoti, be to pranešimai perdavinėti sparta, per didele naudotiems siųstuvams -128 Kbs esant 18 KW. Vis tik gerai, kad tarpžvaigždinio pašto idėja neužgęsta.

Dvi tarptautinės grupės planuoja naujus signalų į kosmosą pasiuntimus. Vienas jų, vadovaujant Jonathan H. Jiang'as iš NASA – 2023 m. naudojant didžiausią pasaulyje, 500 m skersmens radijo teleskopą Kinijoje (FAST) signalų serija bus pasiųstą į platų dangaus plotą link Paukščių tako centro (milijonams žvaigždžių, esančių už 10-20 tūkst. švm.). Pranešimas vadinasi „Švyturys Visatoje“ ir jame sudėta Spiečių išsidestymas pirminiai skaičiai bei matematiniai operatoriai, gyvybės biocheminė informacija, žmonų pavidalai, Žemės vieta ir laiko štampas – viso 13 dalių, kurių apimtis apie 25,5 KB. Jis prasideda ir baigiami pirminių skaičių seka (2, 3,5, 7, 11, ...). Pranešimą sukūrė M. Chong‘as (Kembridžo un-tas), H. Li (Virdžinijos Politechnikos inst-as ir un-tas) ir !. Jin‘as (Hanze Taikomųjų mokslų un-tas).

Kitas bandymas nutaikytas į vieną, ir artimesnę, tik už 39 švm., TRAPPIST-1 žvaigždę, turinčią 7 planetas, Signalą 2022 m. spalio 4 d. ketina išsiųsti „Goonhilly Satellite Earth“ stotis Anglijoje.

Bendrai imant, mesedžingas sukelia nemažai etinių klausimų. Pirmasis – kas kalba Žemės vardu? Be konsultacijų su viuomene sprendimai priimami mažos suinteresuotų mokslininkų grupės. Kitas, kaip prieš mirtį įspėjo S. Hokingas, kylantis pavojus komunikuojant aukštesnio išsivystymo civilizacijai, - o kas, jei ji nusiteikusi priešiškai?! [ir Cixin Liu „Trijų kūnų uždavinyje“ bandymas siųsti žinutes į kosmosą nesibaigia geruoju]. Kiti sako, kad jei išsivysčiusi civilizacija praėjo savidestrukcijos „Didįjį filtrą“, tai vargu ar ji sieks konflikto.

Ir galiausiai, naudos siekimas - J. Milneris pasiūlė 1 mln. dolerių už geriausią žinutę ir efektyviausią būdą ją perduoti.

¹⁾ Olegas Ržiga - rusų fizikas, pirmasis nustatęs Veneros sukimąsi apie ašį, pirmasis sudaręs Veneros paviršiaus žemėlapį pagal radaro duomenis.

²⁾ Eupatorija - miestas prie Juodosios jūros Kryme, kurortas; 125 tūkst. gyv. Graikų įkurtas 497 m. pr.m.e., vadinosi Kerkinitida. Krymui patekus į turkų valdžią, 147 1476 m. čia patatyta Giosliovo tvirtovė. Atitekęs Rusijai, 1784 m. pervadintas į Eupatoriją. Netoji Eupatorijos 1960 m. pastatytas Tolimojo kosminio ryšio centras, kurio pagrindą sudaro „Plutono“ kompleksas su unikaliomis ADU-1000 antenomis. Nuo 1961 m. valdė „Venera“ (1, 2, 3) skrydžius, „Echo“ serijos ir kt. kosminius aparatus.

³⁾ Ana Drujan (Ann Druyan, g. 1949 m.) – amerikiečių scenaristė ir prodiuserė; 1980 m. kartu su K. Saganu parengė dokumentinį serialą „Kosmosas: asmeninė kelionė“, taip pat buvo bendrautorė ir prodiuserio jo tęsinio „Kosmosas: erdvė ir laikas“ (2014). Ji buvo atsakinga už muzikinių kūrinių atrinkimąm auksinėms plokštelėms, išsiųstoms su „Voyager-1“ ir „Voyager-2“. 1981 m. ištekėjo už K. Sagano – jiedu kartu parašė knygas „Kometa“ (1985), „Užmirštų protėvių šešėliai“ (1993), „Demonų pilnas pasaulis“ (1995).

⁴⁾ Viljamas Šetneris (William Shatner, g. 1931 m.) – Kanados aktorius ir rašytojas, labiausiai išgarsėjęs Kirko vaidmeniu „Žvaigždžių kelio“ seriale. Rašė apie „Žvaigždžių kelio“ filmavimą, buvo kelių romanų, įėjusių į „Žvaigždžių kelio“ visatą, bendraautoriumi, parašė ciklą romąnų „TekWar“, adaptuotų televizijai. Dar 2004-2008 m. vaidino TV dramoje „Bostono juristai“.

⁵⁾ Aleksandras Zaicevas (g. 1945 m.) – tarybinis radijo astronomas, inžinierius. Jo darbai susiję su radarų aparatūra (skirta Marso, Veneros, Merkurijaus radiolokacijai), arti Žemės skraidančių asteroidų radariniais tyrimais (pirmąkart „Toutatis“ - 1992 m.; pro jį 2010 m. praskrido kinų aparatas „Chang'e 2“), SETI. Buvo tarpžvaigždinių radijo signalų entuziastas ir iniciatorius. Jo vardu pavadintas asteroidas 6075.

⁶⁾ Polas Kvastas (Paul Quast) – SETI/ METI mokslininkas ir nepriklausomas tyrinėtojas, dirbantis pranešimų sudarymo, komunikavimo ir informacijos išsaugojimo srityse. Yra ne pelno siekiančios „Beyond the Earth“ direktorius; jos tikslas yra geosinchroninėse orbitose esančiuose palydovuose saugoti informaciją apie Žemės artefaktus.