Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Kosminiai erdvėlaiviai Indijos šaltiniuose

Apie senovės Indijos skraidančias priemones žinome iš senovinių šaltinių, kurių dauguma net nėra išversti iš sanskrito. Imperatorius Ašoka įsteigė slaptą „Devynių slaptų asmenų“ draugiją iš iškilių mokslininkų, turėjusių sukatalogizuoti daugelio mokslų pasiekimus. Darbas buvo slaptas, nes Ašoka baiminosi, kad tas žinias gali panaudoti karo, prieš kurį jis buvo, kai, nugalėjęs kruviname mūšyje, priėmė budizmą, reikmėms. Buvo parašytos 9 knygos. Tarp jų buvo „Gravitacijos paslaptys“, apie kurią žino istorikai, tačiau jie nelaikė, kad jinai pagrindinį dėmesį būtų skyrusi gravitacijos valdymui. Spėjama, kad ji vis dar yra paslėpta kažkurioje Indijos, Tibeto ar kitoje vietoje esančioje vietoje. Matyt, neveltui į ten ekspedicijas rengė A. Hitleris (apie tai žr. >>>>>); ir ne be reikalo baiminosi Ašoka, kad nebūtų panaudoti tokie „ateities ginklai“, kaip aprašyti „Ramajanoje“, kur jie naudoti prieš kelis tūkstančius metų.

Tik prieš keliolika metų kai kurie dokumentai rasti Lhasoje. Jie nusiųsti į Čandrigarho universitetą***), kad būtų išversti. Dr. Ruth Reyna*) sakė, kad juose yra nuorodų, kaip sukurti tarpžvaigždinius erdvėlaivius! Jų veikimo principas, pagal jį, buvo “antigravitacinis” ir rėmėsi sistema analogiška „laghima**) “, nežinoma žmogaus ego jėga, „išcentrine jėga, pakankamai stipria, kad pasipriešintų bet kokiai gravitaciniai traukai“. Anot indų jogų, būtent toji „laghima“ leidžia levituoti.

R. Reina sakė, kad tomis „Astras“, kaip vadinti tekste, senovės indai galėjo siųsti įgulas į bet kokias planetas. Taip pat sakyta, kad tekstuose atskleidžiama „antima“, „nematomumo gaubto“, bei „garima“, „gebėjimo taip pasunkėti kaip švino kalnas“, paslaptys. Ir jei indų mokslininkai į tai nepažiūrėjo rimtai, kinai paskelbė, kad kai kurias rankraščių dalių tyrimus įtraukė į savo kosmoso programą.

Rankraščiuose tiesiogiai nerašoma, kad realiai buvo sukurti žvaigždėlėkiai, tačiau paminėta apie planuotą kelionę į Mėnulį, nors irgi lieka neaišku, ar tokia kelionė įvyko. Vis tik „Ramajanoje“ gana smulkiai aprašomas skrydis į Mėnulį su vimana bei mūšis Mėnulyje su Ašvinų [atlantų?] erdvėlaiviu (apie tai taip pat žr. >>>>>). (beje, ir Jadžurvedoje aiškiai kalbama apie skraidančią mašiną, kuria naudojosi Ašvinai - dangiškieji dvyniai, o Rigvedoje apie 20-yje vietų aiškiai minima Ašvinų skraidymo priemonė. Jos pagalba Ašvinai išgelbėjo karalių Bhudžyu****), pakliuvusį į nelaimę jūroje).

Paaiškinimai

*) Kartais internete suabejojama šio fakto, ir net asmens tikrumu. Šaltinis yra D. Hatcher-Childress „Antigravitacinis vadovas“ (žr. „Senovės Indijos vimanos“, 1995). Nepavyko rasti daug informacijos, tačiau kai kas žinoma.
Ruth Reyna (m. 1993 m.) - JAV indologė, dėstytoja, rašytoja ir keliautoja. Mokėsi Pietų Kalifornijos ir Floridos universitetuose. 1961 m. Ruth Reyna apsigynė daktaro disertaciją „Majos koncepcija priežastinių ir tikimybinių interpretacijų kontekste“ Punos universitete. Jos pagrindu 1962 m. išleido ir knygą. Jos straipsniai minimi „Indijos filosofijų enciklopedijoje“, kurios pirmą tomą (1970) sudaro bibliografija. Taip pat yra išleistos kelios jos knygos. Įdomu, kad už kelis tūkstančius dolerių siūloma 1957- 1993 laikotarpyje jos rankraštiniai užrašai (apie 90 psl.), skirti anūkui. Rašė Indijos filosofijos, mistikos ir religijos klausimais, daug dėmesio skyrė paranormalių reiškinių nagrinėjimui. Apie dešimt metų gyveno Indijoje ir dėstė filosofiją Čandrigarho Pandžabo un-te. Būdama ten išleido knygą „Įvadas į Indijos filosofiją“ (1971). Tada grįžo į JAV.

**) Laghima - viena iš 8-ių pagrindinių dvasiškai pažengusio žmogaus galių (siddhi). Ji leidžia sumažinti žmogaus svorį iki „mažos plunksnelės“, „lengvesnio už lengvesnį“ svorio. Nurodoma ir Patandžalio  „Jogos sutrose“ (III.42).

***) Indijos Pandžabo universitetas - seniausias ir vienas geriausių Indijos universitetas, esantis Čandrigarhe, šiaurės Indijoje. 1882 m. jis buvo įsteigtas Pandžabe (dabart. Pakistane). 1947 m., pasidalijus Indijai, universitetas irgi skilo į Indijos Pandžabo bei Pakistano Pandžabo universitetus. Indijos Pandžabo universitetas pradžiojo neturėjo savos vietos, o 1956 m. persikėlė į Čandrigarhą, kur jo raudono smiltainio pastatus suprojektavo P. Jeanneret’as konsultuojant garsiajam Korbiuzjė.

****) Bhudžyu - radžarsi (karališkasis išminčius), karaliaus Tugra sūnus. Tugra jį pasiuntė užkariauti tolimos salos jūroje. Laivą vidurkelyje užklupo stipri audra, laivas sudužo, princas ir kareiviai skendo. Princas meldė Ašvinus; šie jį išgelbėjo ir oru parnešė (traukė sparnuoti žirgai arba „paukščiai“) kartu su laivais ir karo vežimais atgal į rūmus – pagal Rigveda I 17:116 (Bhudžuyu Rigvedoje minimas ir kituose himnuose). Tie laivai vadinti „atmanvantam“ – „gyvenami ir sparnuoti“.

Nežemiški personažai Ramajanos epe  

“Ramayana”, nuostabiausiais vaizdiniais aprašanti pavogtos Ramos žmonos Sitos paieškas, jaudina Indijos žmones tūkstantmečius; ištisos kartos klajojančių pasakotojų žavėjo klausytojus kerinčia panorama, atsiveriančia 24-iuose tūkstančiuose poemos eilėraščių – išaukštintos meilės aistromis, juodo keršto tragedijomis; oro mūšiais tarp dievų ir demonų, vykstančiuose naudojant atominį ginklą; kilniais poelgiais; nuostabia gyvenimo poezija; gyvenimo ir mirties filosofija. Šie nuostabūs pasakojimai išminčiaus Narados buvo perduoti istorikui Valmiki, kuris apjungė juos epinėje poemoje. Kai kurie mokslininkai datuoja “Ramayanos” atsiradimą 500 metais prieš mūsų erą, kiti – 3000–aisiais, bet, be abejo, šios istorijos egzistavo dar gilioje senovėje, prieš jų atsiradimą raštiškame pavidale.

Ramayana

Rama, karaliaus Dasatarathi, Ayodhos (Šiaurės Indija) valdovo sūnus, vedė Sitą – Indijos moterų idealą. Karalius beveik paskyrė Ramą savo įpėdiniu, kai karalienė privertė jį pakeisti sprendimą ir įpediniu paskelbti antrąjį savo sūnų, Bharatu, o Ramą ištremti 14-ai metų.
Rama laimingai gyveno su Sita miškuose; po karaliaus mirties Bharata pasiūlė jam sostą, bet Rama atsisakė ir tęsė kovas su gigantais ir demonais, gyvenančiais jų miške. Demonų valdovas, Ravana, pagrobė Sitą, paslėpė ją Lanka saloje (Ceilonas), kur ją ir surado Chanumanas, Ramos draugas, beždžionių valdovas; Rama Chanumano beždžionių kariaunos padedamas, Lankoje įvykdė oro antpuolį. Rama oro mūšyje sunaikino Ravaną anihiliaciniais sviediniais ir susigrąžino sau Sitą. Įtariama neištikimybe, Sita išbandoma ugnimi ir drauge su Rama grįžta į Ayodhą, kur jie valdo aukso amžiuje.

Pasak “Ramayanos” vertėjo Romešo Datto, Ramos tėvas, Dasataratha, Ayodhos valdovas, kilęs iš saulės giminės, t.y. buvo Saulės karalių palikuonis, kosminių būtybių, kažkada valdžiusių Indiją. Tas pats titulas egzistuoja pas japonų mikado. Tuo metu, kai Rama su Lakšmanu medžiojo miške nuostabų dramblį, Ravana pagrobė bejėgę Sitą.

“Pasodino ją į savo dangiškąsias vežėčias, įkinkytas auksiniais spindinčiais asilais, skrendančiais, kaip dangiškieji Iridos žirgai. Po to vežėčios pakilo virš kalvų ir miškingų lygumų. Lyg gyvatė erelio naguose, rangėsi Sita…”

Skrydžio metu jie buvo atakuoti Džatchos – milžiniško “paukščio”, panašaus į naikintuvą. Demonas Ravana paslėpė Sitą savo pilyje Ceilone. Chanumanas perskrido per įlanką ir perdavė Sitai ženklą nuo Ramos, kuris rinko didžiąją armiją citadelės šturmui; dangaus gyventojai padėjo jam oro mūšyje.

“Narsusis Matali valdė vežėčias, kurias traukė žirgai, panašūs į saulės spindulį, kuriomis Rama ieškojo savo priešo lemtingajam mūšiui. Spindinčius ginklus ir dangiškuosius ginklus jis išaukštintąja Ramai davė; kai teisusis kaunasi, dievai padeda doriesiems ir narsiesiems. “Paimk šias vežėčias,- pasakė Matali – jos įkinkytos dangiškaisiais Indros vežėčių žirgais”

Ravana ir Rama dangaus mūšyje kovėsi aršioje dvikovoje, kurios metu netgi vėjai nutilo ir pati Saulė priblėso iš siaubo.

“Mūšis trūko tol, kol Rama nepaleido į darbą mirtiną Brachmos ginklą, liepsnojantį dangaus ugnimi, duotą herojui šventojo Agostėjaus, skrendančio kaip Indros dratelis, nenumaldomo, kaip dangaus griaustinis. Apsuptas ugnies ir liepsnos, išskrido jis iš apvalaus lanko ir pervėrė geležinę Ravanos širdį. Balsas iš dangaus pasigirdo: “Geriausias iš teisiųjų ir teisingųjų! Begalinis tavo dėkingumas!”

Po apsivalymo ugnimi Rama įsodino Sitą į didžiulį nuostabų dviaukštį orlaivį, kuriame įtaisyti langai, papuoštą vėliavomis, su keliais kambariais keleiviams ir ekipažui; vežėčios šitos skleidė melodingą balsą, girdimą žemėje.

“Stebėk, meile mano! – pasakė Rama Pušino vežėčiose, nešamose gulbių, grįžtant namo iš tremties”.

Vėl susijungusi laiminga pora skrido iš Ceilono per Indiją virš Gango, keliaujant į Ayodhą, ir Rama pasakojo žmonai istorijas, surištas su kalvomis ir upėmis, virš kurių jie skrido.

“Skrido virš dangaus Pušino vežėčios, ir dešimt tūkstančių džiaugsmingų balsų šlovino Ramą. Sidabrinės gulbės, paklusdamos Ramos įsakymams, minkštai nusileido ant žemės.”

Įtardamas, kad Sita nusileido Ravanos priekabiavimui, Rama išvijo žmoną į mišką, kur ši gyveno kaip atsiskyrėlė ir pagimdė du dvynukus. Keliems metams praėjus, įsitikinęs jos nekaltumu, Rama sugrąžino Sitą ir savo sūnus į Ayodhą.

“Dievai ir dvasios blizgančios ir nemirtingos atėjo pas juos, žmonės visų rasių ir nacijų, garbingieji karaliai ir valdovai. Sita regėjo Dangaus gyventojus, monarchus, atvykusius iš toli. Regėjo savo valdovą ir vyrą, spindėjusį, kaip kylanti žvaigždė.”

Rama gyveno labiau vienišas, negu bet kada. Jis dalyvavo slaptame pasitarime sus dangaus pasiuntiniais (su tuo, kurį mes manome, Biblijos pranašai vadino Valdovu). Jo brolis, Lakšmanas, žuvo. Į gyvenimo pabaigą Rama paliko Ayodhiją ir iškeliavo į dangų.

“Drona Parvoje” sakoma, kad, kai Rama buvo karaliumi, dievai ir žmonės kartu gyveno žemėje; pasaulis buvo nenusakomai gražus. Rama ir, matomai, jo palikuonys valdė savo karalystę 11 tūkstančių metų. Šio Aukso amžiaus metu ateiviai iš kitų planetų vaikščiojo mūsų Žemėje, apie ką byloja Egipto ir graikų tekstai.

Ramos vardas žinomas visoje Indijoje. Gandis, mirdamas, sušuko: “Rama!”. Kiekvieną rudenį Ramos ir Sitos istorija vaidinama festivaliuose visoje Indijoje.

Epas “Ramayana” šiandien mus intriguoja nuostabiu skraidančių aparatų ir anihiliacinių bombų aprašymais… Tie, kurie tyrinėja sanskritinę literatūrą, pastebėjo, kad senovės Indijos herojai turėjo skraidančius aparatus ir ginklus geresnius, negu mes turime šiandien. 31-ame “Samaraganasutradharos” skyriuje (XI amžius), pilna nuostabių skraidančių aparatų aprašymų: mašinos – drambliai, mašinos – mediniai paukščiai, medinių mašinų – vimanų, skraidančių danguje, mašinų – kareivių ir kitokių tipų konstrukcijų įvairiems tikslams. Poetas neaprašė jų konstravimo būdų: “Bet koks žmogus, neįšventintas į mašinų kūrimo amatą, sukels neramumus.”

Vimana

Daugelis mokslininkų laiko šiuos pasakojimus viso labo paprastų žmonių vaizduotės vaisiumi, besistengiančių priskirti savo dievams pačias galingiausias jėgas. Visgi, šiuolaikiniai autoriai nurodo kai kuriuos stulbinančius sutapimus tarp šių pasakojimų ir XX amžiaus išradimų. Štai “Drona Parva” senovinio manuskripto ištrauka , vertimą padarė Protrapas Sandra Rojus 1889 metais ir pateiktas Desmondo Leslio ir Džordžo Adamskio knygoje “Skraidančios lėkštutės nusileido”:

"Paleistas sviedinys, spindintis kaip bedūmė ugnis. Tiršta migla apsupo armiją. Visos horizonto pusės netikėtai apsivilko tamsa. Papūtė pragaištingi vėjai. Debesys sujudo aukštai danguje, apsipildami krauju. Saulė ėmė suktis. Pasaulis, nudegintas šio ginklo, lygtai karščiavo. Drambliai, nudeginti ginklo energijos, siaubo apimti pasileido bėgti ieškodami apsisaugojimo nuo šios baisios jėgos. Vanduo užvirė, gyviai, gyvenantys vandenyje, buvo sudeginti. Priešai krito, kaip medžiai, degantys siautėjančioje ugnyje… Žirgai ir vežėčios, nudeginti ginklo energijos, panešėjo į kelmus, apdegusius miško gaisre. Tūkstančiai vežėčių krito iš visų pusių. Po to migla apsupo visą kariauną.”

Rankraštyje kalbama apie daugelį ginklų rūšių, tame tarpe ir apie “Indros ietį”, kuri buvo valdoma apvaliu atspindinčiu mechanizmu. Šis ginklas niekuo nešaudė, o įsijungdavo kaip prožektorius. Gaudavosi spindulys, jį nukreipdavo į taikinį, kurį jis sunaikindavo savo energijos pagalba.

Tokie aprašymai panašūs į branduolinius užtaisus ir lazerinius spindulius. Kieno buvo šie ginklai ir kokiuose skraidančiuose aparatuose keliaudavo jų savininkai? Štai kokius klausimus kelia V. Raimondas Dreikas savo knygoje “Dievai ir kosminiai ateiviai Senuosiuose Rytuose”. Ten cituojama ištrauka iš vertimo, pavadinimu “Oreivystė”. Ją publikavo Tarptautinė Sanskrito Tyrimo Akademija Mizore.

“Kaip pastatyti lėktuvą, kuris nelūžta, nedega, kurio negalima sulaužyti. Kaip padaryti lėktuvą nejudriu. Kaip padaryti lėktuvą nematomu. Kaip išgirsi garsus ir pokalbius priešų lėktuvuose. Kaip sužinoti iš kurios pusės artėja priešo lėktuvai. Kaip priversti žmones priešo lėktuvuose netekti sąmonės. Kaip sunaikinti priešo lėktuvus…”

“Metalai lėktuvų konstravimui, lengvi ir absorbuojantys šilumą: jų 16 rūšių… Didieji išminčiai nusprendė, kad šie metalai labiausiai tam tinka.”

Vimana

Lieka klausimas: ar šie rankraščiai, galbūt senesni už Šventąjį Raštą, - senovės mokslinės fantastikos autoriaus produktas, ar jie tikrų įvykių liudijimai?

Skaitykite puslapio tęsinį

Paruošė Rulis ir Cpt.Astera advisor

Papildomai skaitykite:
Senovės Indijos oreivystės priešaušris
Senosios Indijos mašinos (yantra)
Vimanų vibruojantieji degalai
Kinų ir korėjiečių skraidantys vežimai
Senosios Pietų Azijos technologijos
Ieškant supernovų Indijos raštuose
Ankstyvieji pranešimai apie NSO
Ateivių rasės: driežažmogiai
Paleovizitai: ieškant įrodymų
Dirbtinis intelektas kare
Stebėtojai: Dievo sūnūs
Malūnsparnio hieroglifas
Senovės astronautai
Fairwater paslaptis
10 keistų radinių

Atsiliepimus ir pastabas galite palikti pagrindinio san-taka station puslapio gale.

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO skiltis
Vartiklis