|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Šiame puslapyje surinkti fragmentai, likę nuo puslapių apie Filadelfijos eksperimentą.
Taip pat skaitykite: Filadelfijos eksperimento ryšis su Montauko projektu 1940 m. pabaigoje JAV pradėjo orų valdymo projektą "Feniksas". Teorinę dalį parengė
austrų mokslininkas Vilhelmas Reichas,
mokęsis kartu su Froidu ir K. Jungu. Daugumos jo
tyrinėjimų realizuoti neįmanoma. Ypač išgarsėjo orgono (gyvybės) energija, kuri iš esmės
skiriasi nuo EM. Apie tai jis rašė įvairiuose psichiatrijos ir medicininiuose spaudiniuose. Apie
ją užvirė ginčai tik po to, kai pasiūlė orgono energiją naudoti vėžio gydymui. Be to, jis ją siejo
su kosmine energija ir Niutono eterio koncepcija.
Amžiaus viduryje Niutono eterio koncepcija buvo pripažinta. Eteriu laikė hipotetinę
nematomą substanciją, užpildančia visą erdvę, ir kurioje sklinda šviesa bei visi kiti
spinduliavimai.Vėliau Einšteinas įtikinamai įrodė, kad ramybės būsenoje negali egzistuoti
vienalytis eteris, kuriame juda materija. Bet ne visi fizikai pripažino Einšteino argumentus.
Reichas neprieštaravo, tik pabrėžė, kad Einšteinas paneigė tik statinio eterio idėją, ir laikė,
kad eteris turi bangų savybes. Tuo metu buvo pripažinta ir korpuskulinė-banginė šviesos
teorija. Tyrimai rodė, kad ir pats vakuumas turi savybių, dinaminių savo prigimtimi.
Reichas rado būdą, kaip panaudoti savo teorijas veikiant gamtą. Jis išsiaiškino, kad
stipriose audrose būna "mirusio orgono" (DOR) susijusio su "mirusios energijos" sankaupa. O
jis veikia tiek gyvąją gamtą, tiek pačią aplinką. Kuo daugiau DOR turi audra, tuo didesnė jos
griaunanti jėga. Reichas išmoko, naudodamas paprastus elektromagnetinius metodus,
sumažinti audros jėgą. 5 dešimt. pabaigoje jis apie tai pranešė vyriausybei, kuri paprašė
perduoti prototipą, su kuo jis džiugiai sutiko. Perėmus jo atradimą, buvo sukurta tai, kas dabar vadinama "radiozondu".
6 dešimtmetyje leido daug radiozondų, iki 200 į parą. Kadangi jie būdavo baliono viduje,
tai nesuduždavo atsitrenkę į žemę ir juos galėjo rasti gyventojai. Paslapties išsaugoti jau
nebuvo galima ir visuomenei paskelbė, kad jie renka duomenis apie orą.
Fenikso ir Vaivorykštės projektų susijungimas
5-o dešimtmečio pabaigoje atsinaujino projektas "Vaivorykštė", tęsęs tyrinėjimus,
susijusius su "Eldridžo" laivu. Vėl įtraukė vokiečių kilmės matematiką Džoną von Neimaną su
komanda. Štabas buvo Brucheiveno laboratorija Long-Ailende. Neimano komanda po 10 m.
tyrinėjimų buvo padariusi išvadą, kad žmonėms nuo gimimo būdingas "laiko standartas".
Mūsų gyvenimas prasideda, kai energetinė būtybė įsilieja į laiko srautą ir prie jo "prilimpa"
(tam reikia, kad ji būtų atskira nuo fizinio kūno). Matyt mūsų laiko standartas kyla iš planetos
elektromagnetinio laiko. Jam pasikeitus, žmogui sukeliamos dvasinės traumos.
"Vaivorykštė" leido sukurti vadinamąją "alternatyvią tikrovę". "Elektromagnetinio burbulo"
dėka pavyko pasiekti, kad objektai (laivai, žmonės) sunkiai pastebimi. Juos tarsi išimdavo iš
mūsų Visatos. Alternatyvioji tikrovė aplamai be laiko, nes ji anapus laiko.
Kilo problema, kaip žmogų patalpinti į "burbulą" (ir, kartu, iš ten išimti) išsaugant įprasto
laiko jutimą. Matyt, tai galima padaryti "burbulo" viduje palaikant Žemės elektromagnetinį
lauką. Tad uždavinys buvo dvigubas reikėjo perkelti ir fizinę, ir energetinę būtybę. Darbai
šia tema truko 1948-67 m. Galutinė ataskaita buvo pasiųsta JAV Kongresui - ir joje buvo
tvirtinimas, kad galima pasiekti minčių valdymą. Kongresas tarė "ne", nes suprato, kad ir
patys gali tapti kieno nors žaisliukais. 1969 m. projektas buvo uždarytas.
Montauko projekto pradžia
Grupė kreipėsi į kariškius pranešdama apie nepaprastą technologiją. Jie susidomėjo ir
davė naudotis Montauko baze, kurioje buvo taip reikalingas "Gudrusis radaras" (naudotas
priešlėktuvinei gynybai), veikiantis 425-450 Mhz diapazone. Finansavimo šaltinis neaiškus,
bet 1971 m. projektas pradėjo darbą. Buvo laikomasi ypatingo slaptumo reikalavimų.
Komandą sudarė it kariškiai, ir civiliai.
Antena priminė bananą. Pastato viduje izoliuotame kambaryje buvo specialus krėslas. Į jį
atsisėsdavo žmogus (juo buvo Dunkanas Kameronas). Tad aatidarydavo ir uždarydavo duris,
matuodami mikrobangas.
Bandymus atliko naudodami įvairios trukmės ir dažnio impulsus bei bangas. Paaiškėjo,
kad kai kurie spinduliavimai gali priversti žmogų užmigti, verkti, juoktis, jaudintis ir t.t. Kalbėjo,
kad visiems buvusiems bazėje pasikeisdavo nuotaika, kai veikdavo siųstuvas. Tiriamųjų
smegenys galėjo būti pažeidžiami, - taip nutiko Dunkanui.
Priedai Orgonas Orgonas yra "pirmapradės kosmoso energijos" rūšis 4 dešimtmetyje įvesta Wilhelm Reich. Ji yra visur esanti ir veikia dangaus spalvas, politinius įvykius ir net orgazmą. Gyvoms būtybėms ji yra bio-energija. Tvirtinama, kad esą atrastos ir esybės, bionai, pernešantys orgono energiją. Reich mirė 1957 m. lapkričio 3 d. Lewisburg'e, Pensilvanija, į kur buvo ištremtas kaltinant kriminaliniu nusikaltimu - nepaklusus ir tebeplatinus orgono akumuliatorius ir "šaudynes", išgydančius, atseit, beveik visas ligas, išskyrus nebent megalomaniją. Reich susilaukė nemažai pasekėjų: Prieš 50 m. Wilhelm Reich stebėjo branduolinių sprogdinimų poveikį toli esančiose srityse. Jis rėmėsi vieningos orgono energijos koncepcija, jungiančia ankstesniąsias "eterio" ir "gyvybinės galios" sampratas. Branduoliniai sprogdinimai ją išjudina visos planetos mastu - "gyvos Žemės" koncepcija nėra vien metafora. Reich šį sujaukimo reiškinį vadino "oranur efektu". Toliau oranur idėją vystė Jerome Eden, Richard Blasband, James DeMeo, Stephen Nagy. Gary Whiteford, Yoshio Kato ir Mitzuru Katagiri, nežinoje apie ankstesnius Reich pastebėjimus, savarankiškai nustatė tolimojo poveikio faktus. Oranur sukelia karščio bangas, aukšto slėgimo zonas, socialinius neramumus. Papildomai skaitykite:
|
