Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Nežinoma pirmapradė jėga
Visi girdėjome, kad žemynai juda (dreifuoja). 1967-ais atlikti matavimai rodo, kad Pietų Amerika tolsta nuo Afrikos po 15-18 colių per metus. Prisišvartavo?
Jei teisinga amerikiečių geologo Dž. Selibio*) hipotezė, tai rytinė Aliaskos dalis kažkada nepriklausė Amerikos žemynui. Ištyręs kai kurių uolienų magnetizmą, sudėtį ir suakmenėjusias išnykusių organizmų liekanas, padarė išvadą, kad dalis, besiribojanti su Britų Kolumbija (Kanada) su valstijos sostine Džūnu, kažkada (susidariusi prieš 500 mln. m.) priklausė rytinei Australijai. Prieš 375 mln. metų šis sausumos gabalas atskilo nuo Australijos ir, perplaukęs Ramųjį vandenyną, trumpam stabtelėjo Peru pakrantėje. Vėliau jis patraukė į šiaurę, pakeliui pasigrobdamas dalį Kalifornijos pakrantės ir galiausiai (maždaug prieš 100 mln. m.) prilipo prie Aliaskos. Manoma, kad kadaise Žemėje tebuvo vienas žemynas Gondvana**), egzistavęs kažkur prieš 750-530 mln. m. Bet kur jis prapuolė negalėjo juk išgaruoti? Superžemyno suskilimo priežastimi galėjo būti tik kosminio mastelio kataklizmas. Geologai kelia mintį, kad prieš daugelį tūkstančių metų vandenynų vandens lygis pakilo keliais metrais. Bet iš kur Žemėje staiga atsirado tiek papildomo vandens? Ar negalėjo iš kosmoso? Juk padangę kartais perskrodžia kelių kubinių kilometrų apimties skraidantys ledkalniai - kometos. O jei viena jų neprasilenkė su Žeme? Jos ledas, įsirėžęs į planetą, ėmė tirpti, o vandens lygis kilti ir po vandeniu atsidūrė daugelis pakrančių...
Argi ne tokią planetą Jonas vadino velniu, kuris Žemę paveikia kelis kartus. Tačiau vėliau Viešpats jį
pririšo auksine grandine (t.y., ji ėmė suktis aplink Saulę). Kai kurie tyrinėtojai mano, kad velnias skraidė
maždaug prieš 12,5 tūkst. m. ir būtent jis kaltas, kad tarp Jupiterio ir Marso suskaldė planetą (iš kurios ir
atsirado tie patys skraidantys ledkalniai planetos likučiai). Marse, kai velnias lėkė pro jį, susidarė
tūkstančio kilometrų ilgio kanjonas traukos jėga išrovė visą paviršiaus juostą. O ir iš Žemės, kai
velnias pasirodė greta, galėjo būti išplėštas gabalas ir dabar toje vietoje Ramusis vandenynas.
Paplitusi hipotezė, kad iš to gabalo susiformavo Mėnulis (žr. apie Mėnulio susidarymą).
Kartu suskilo ir superžemynas (skaitykite Svetima planeta išjudino žemynus), -
ir taip poliarinėje srityje atsirado pabėgusi sala, Antarktida. Ji pamažu pasidengė
ledais. O juk iki tol joje bujojo gyvenimas 520 nuo pietų poliaus rasta senovinio krokodilo kaukolė. O juk šie gyvūnai šalčio nepakenčia! Tame pat Apreiškime Jonui yra užuominų, kad kai kurias žinias žmonija galėjo gauti išbaigtu pavidalu. Iš ko? Matyt, iš anksčiau egzistavusių išsivysčiusi civilizacijų. Bet kur? Galbūt, toje pačioje Antarktidoje. Tai, kad tai galėjo būti mitinė Atlantida, sufleruoja jau Platonas juk nugrimzdusios šalies plotas buvo 30x20 tūkst. stadijų (stadija = 185 m). Be to turkų admirolo Piri Reinso 1513 m. žemėlapyje Antarktida vaizduojama be ledų (žr. >>>>>). Tos teorijos buvo įsitvėręs ir A. Hitleris su Ahnenerbe tyrinėtojais, į pietų polių siuntę į kelias ekspedicijas (žr. apie nacių Šambalos paieškas). Po jų povandeninio laivyno vadas admirolas Denicas pareiškė: ... radome rojų žemėje... Vokiečių povandeninis laivynas didžiuojasi, kad kitame pasaulio gale fiureriui pastatė neįveikiamą tvirtovę. Keistai atrodo, bet juk Antarktida buvo susidomėję ir tarybiniai specai. Ir kai kurie JAV ir rusų lakūnai galėjo kautis tame rajone... tik ta informacija kol kas kruopščiai slepiama... Kas privertė suskilti Pirmąją žemę (Gotslandą ar Pangėją) ir pradėti žemynų dreifą?
Spėjama, kad toji jėga suveikė vienąkart kažkur netoli Izraelio ar al-Džafro. Jokie fizikos dėsniai nepažeidžiami Gotslando kontinentų dreifo teorijoje, tačiau yra sunkumų su Pangėja. Be to Gotslando teorija nepaaiškina kalnų ir upių susidarymo. Joje negalimas kontinento skilimas dėl magnetinių polių pasislinkimo. Tada būtų įvykęs sukinys stačiu kampu ir Amerikos žemynas negalėtų būti dabartinėje vietoje. Biblijoje sakoma, kad pradžioje Dievo žodžiu žemė buvo sutverta, o vėliau padalyta (Pr. 10:25): "Eberui gimė du sūnūs: pirmojo vardas buvo Pelegas, nes jo dienomis buvo padalyta žemė". Tačiau neužsimenama, kaip tai galėjo būti padaryta (ar nutikti). Bet ir Biblija, ir mokslas sutinka, kad pradžioje buvo viena sausuma. Kada ji suskilo? Pagal mokslą - Pangėja skilo prieš milijonus metų. Pagal Bibliją - Gotslandas padalintas Pelego laikais, t.y. pagal Biblijos chronologiją - prieš 6000 m. Bet prieš 6000 m. įvykęs skilimas reikštų didelę destrukciją, o istorija rodo, kad iki to meto jau egzistavo civilizacija. Mokslas tvirtina sausumos skilimą įvykus prieš 465 mln. metų. Ši data išvedama pagal nuosėdų sluoksnį vandenyno dugne - 1,5 cm per metus. Minėti 1967 m. matavimai duotų 4 mln. metų, o 1971-72 m. matavimai iš palydovų (11 colių) reikštų apie 6 mln. metų. ZGPS duomenys rodo dreifavimo lėtėjimą. GPS duomenų ekstrapoliacija duoda, kad Afrika ir Pietų Amerika atsiskyrė maždaug prieš 87-82 tūkst. metų. Tad yra įtikėtina, kad skilimas galėjo nutikti Pelego laikais, t.y. gana neseniai. Be to, atominiai matavimo metodai yra ginčytini, kai laikotarpis yra per 10 tūkst. metų ir jie priklauso nuo šviesos greičio. Nuo CDK priklauso atominio laiko periodai, Planko konstanta, Rydberg'o konstanta ir radioaktyviojo skilimo greitis. Atominiai procesai lėtėja. Šviesos greitis mažėja. Kaip pavyzdį paimkime Tvėrimo akmens iš Mėnulio tyrimus. Gama datavimas sako jį esant 4 mlrd. metų senumo. Tačiau jame rasti struktūros elementai, negalintys susidaryti vienu metu. Tad gama metodas negali būti tikslus. Prieš 20 m. mokslininkai manė, kad reikia milijonų metų naftai susidaryti. Tačiau dabar naftą laboratorijoje galima sukurti per pusdienį - tiek iš organinių, tiek iš neorganinių medžiagų. Manoma, kad kadaise visi žemynai buvo susijungę į vieną Pangėjos žemynas, kuris vėliau suskilo. Vis dėlto įtikinamai skamba, kad sausumos plotai nugrimzdo. Nustatyti tiesą gali padėti vandenynų dugno tyrimai. Vienu svarbiu atradimu yra povandeniniai kalnagūbriai, kurie driekiasi per visus vandenynus 60 tūkst. km grandine, sudarantys vientisą sistemą. Geologiniu požiūriu svarbi jų ašies zona, kuriai būdingi nepaprastai gilūs plyšiai, riftai, dėl kurių ši zona ir vadinama riftine. Joje vyksta aktyvūs procesai plutoje; joje dugnas kasdien sudreba šimtus kartų, kyla požeminės uolienos, kuriose gausu radioaktyvių elementų ir metalų, o savo sudėtimi jos panašios į meteoritus. Joje plutos struktūra panaši į mozaiką: susipina įprastos uolienos ir atneštos iš mantijos. Be to, joje kinta ir Žemės magnetinis laukas. Mokslininkai nustatė, kad riftinėje zonoje formuojasi nauja Žemės pluta, stumdama žemynų plokštes arba palįsdama po jomis. Šie procesai dar nėra iki galo aiškūs ir iškeltos kelios hipotezės. Populiari teorija laiko, kad dėl to plokštės juda maždaus 1-4 cm per metus. Taip pat nustatyta, kad povandeniniai kalnagūbriai gerokai skiriasi nuo vandenyninių plokščių, iš abiejų pusių prisiglaudusių prie tų kalnagūbrių. Spėjama, kad jos gali būti veikiamos skirtingų procesų.
*) Džeisonas Selibis (Jason B. Saleeby) amerikiečių geologas, CalTech profesorius. Užsiėmė plačių geologinių klausimų spektru, nuo žemyninės ir vandenyninės litosferos tektonikos ir geodinamikos iki žemės viršutinės mantijos bei paviršiaus. Jo studijos buvo sutelktos į paleozojaus ir mezozojaus tektonines ir paleogeografines Šiaurės Amerikos Kordiljerų rekonstrukcijas, ypatingą dėmesį skiriant vandenyno dugnui, taip pat magmatizmo ir salų bei žemyninių magminių lankų liekanų deformacijų istorijai. Taip pat nagrinėjo JAV pietvakarių viršutinės mantijos tektoninė ir geodinaminė raidą ir kitus klausimus. **) Gondwana (Gondwana) - prieš 750530 mln. m. netoli pietų ašigalio, skilus Rodinijos superžemynui, susidaręs superžemynas, kurį sudarė dabartiniai Afrikos, Australijos, Antarktidos, Pietų Amerikos žemynai ir Indijos subkontinentas. Po staigaus judėjimo į šiaurę karbono periode (maždaug prieš 360 mln. m.) susijungė su Šiaurės Amerikos-Baltikos žemynu, sudarydama Pangėjos superžemyną, kuris Juros periode skilo į tą pačią Gondvaną ir Lauraziją, kuriuos skyrė Tetijos vandenynas. Vėliau Gondvana pradėjo skilti į šiuolaikinius žemynus. Tai sukėlė aktyvų kalnų formavimąsi (Alpės, Himalajai). Gondvanos pavadinimą 1885 m. pasiūlė E. Ziusas šiaurės Indijos Gondvanos regiono, kuriame pirmiausia ištirtos to amžiaus uolienos, garbei. ***) Alfredas Vegeneris (Alfred Lothar Wegener, 1880-1930) vokiečių poliarininkas, geofizininkas ir meteorologas.
Geriausiai žinomas dėl žemynų dreifavimo teorijos (1912), kuri nebuvo pripažinta iki pat 6-o dešimtm., kai tapo
tektoninių plokščių modelio pagrindu. Dalyvavo ir vadovavo ekspedicijose į Grenlandiją, - per paskutinę (1929-30) ir
žuvo. Jo garbei pavadintas krateriai Mėnulyje ir Marse; jis pavaizduotas Austrijos pašto ženkle (1980). Išminties šaltinis Jobo knyga rodo poreikį išminčiai ir skirtumą tarp žinių ir išminties. Jobo draugai bandė rasti argumentus Jobo kančioms. Jų kalbos rodo žinias, bet ne išmintį - ir jų pastangos buvo bergždžios. Jobas nežino, kodėl jis kenčia, bet įsitikinęs Dievo teisingumu. Jis supranta, kad Dievas yra visos Išminties šaltinis. Jis sako, kad žmogus turi panaudoti visus dalykus, kad palengvintų gyvenimą. Jis gali iš žemės gelmių išgauti brangakmenius. Jis gali statyti miestus, auginti javus, naudoti Žemės išteklius, bet negali suvaldyti savo liežuvio. Žmogus negali suprasti Gamtos jėgų, bet moka jas panaudoti. Dabartiniai žmonės elgiasi lygiai kaip Jobo draugai. Jie atmeta stebuklus - ir tai leidžia jiems neigti Bibliją. Galime tik stebėtis, kiek nedaug žino žmonės. Paimkime elektrą, laikomą elektronų srautais. Tačiau nėra patenkinamo elektrono apibrėžimo - nebent naudojant dalelių su krūviais terminus. Žaibas apibrėžiamas nevaldoma elektros energijos iškrova, tačiau energija apibrėžiama matematiškai laiko iš šviesos greičio lygtimi. Galima aprašyti, kaip energija (ar elektra) elgiasi valdomoje aplinkoje. Ją galima naudoti ir perduoti, bet neįmanoma apibrėžti. Galima apskaičiuoti įelektrintų dalelių magnetinį poveikį, bet nepavyksta jo apibrėžti. Galima "įmagnetinti" geležį, bet ne aliuminį. Tačiau aliuminis su 3% geležies priemaiša tampa "supermagnetu" - bet kodėl taip yra tiksliai nežinoma. Nėra magnetizmo apibrėžimo ar jo pagrindinio principo paaiškinimo. Tarp žmonių (bei gyvūnų) irgi veikia magnetizmas. Gravitacija - dar viena neapibrėžiama galia. Ją galima įrodyti, išmatuoti ir panaudoti lygtyse - bet ne apibrėžti. Kaip ir molekulių pasikeitimų. Chemikai gali aprašyti, kaip reaguoja chemikalai. Bet sumaišius medžiagas vienąkart galime gauti viena, o kitą - kita. O kas yra gyvybė? Galima pažvelgti į akis ir pamatyti meilę, neapykantą, baimę, džiaugsmą, liūdesį ir kitas emocijas - bet nepasakysime, ką jos regi. Kas yra toji kibirkštis, kuri padaro mus gyvomis būtybėmis? Šviesa, tai energijos, kaip dalelių (fotonų) srautas; bet tuo pačiu ir banga. Bet tai tiesioginis prieštaravimas paties mokslo pagrindiniams principams - dvi formos (matavimai) vienu metu. Tai visiška anomalija. Atmosferoje ir erdvėje šviesa sklinda kaip radijo bangos. Tačiau tuo pat metu elgiasi taip, tarsi būtų kietos dalelės. Kas tie fotonai? Mokslininkai atmeta stebuklus, nes mano, kad visus reiškinius gali paaiškinti mokslas. Tačiau matėme, kad mokslo pagrindai yra neapibrėžti. Biblija tvirtina, kad Kristus darė stebuklus - tai Dievo viršenybės virš visko įrodymas. Gravitacija: Jis ėjo virš vandens [Mt 14:26, Mk 6:4, Jn 6:19]. Net jo Žodis leido Petrui eiti vandeniu [Mt 14:28-29] Magnetizmas: Jo žodis patraukdavo tūkstančius. Žmogaus širdis nuolat pripildyta blogio [Pr 6:5], bet į ją įėjus Jėzui, pasikeičia. Molekulių judėjimas: Jėzus vandenį paverčia vynu [Jn 2:1] Gyvybės procesas: Jis liepia Lozoriui keltis ir išeiti iš kapo [Jn 11:43]. Jis įveikė mirtį ir gydė sergančiuosius. Elektra: Kai jis ateina, žaibuoja [Mt 24:27], Jis yra jėga, kuri laiko kartu visus daiktus. Šviesa: Jėzus yra pasaulio šviesa [Jn 8:12] Laikas: Jis yra alfa ir omega, pradžia ir pabaiga [Apr 1:1]. Jis buvo prieš sutvėrimą, ir jo karalystė nesibaigs. Literatūra:
Papildomai skaitykite:
|