Nežinoma pirmapradė jėga. UFO Page. Lithuanian

Visi girdėjome, kad žemynai juda (dreifuoja). 1967-ais atlikti matavimai rodo, kad Pietų Amerika tolsta nuo Afrikos po 15-18 colių per metus.

Manoma, kad kadaise Žemėje tebuvo vienas žemynas, Gondvana, egzistavęs kažkur prieš 750-530 mln. m. Bet kur jis prapuolė – negalėjo juk išgaruoti? Superžemyno suskilimo priežastimi galėjo būti tik kosminio mastelio kataklizmas. Geologai kelia mintį, kad prieš daugelį tūkstančių metų vandenynų vandens lygis pakilo keliais metrais. Bet iš kur Žemėje staiga atsirado tiek papildomo vandens? Ar negalėjo iš kosmoso? Juk padangę kartais perskrodžia kelių kubinių kilometrų apimties „skraidantys ledkalniai“ - kometos. O jei viena jų neprasilenkė su Žeme? Jos ledas, įsirėžęs į planetą, ėmė tirpti, o vandens lygis kilti – ir po vandeniu atsidūrė daugelis pakrančių...

Beje, apie katastrofas (ir ne kartą) mini „Apreiškimas Jonui“: „...kai kiekviena sala pabėgo, o kalnų neliko“ (Apr. 04:20). Įsiskaičius atidžiau, galima suprasti, kad ten kalbama apie kosminius reiškinius. Įsivaizduokime, kas įvyktų, jei pro Saulės sistemą pralėktų mirusios žvaigždės „pamesta“ planeta – tarkim, Neptūno dydžio (17,2 karto masyvesnio už Žemę)? Ar neverta dabar primininti legendas apie Nabiru planetą?

Argi ne tokią planetą Jonas vadino „velniu“, kuris Žemę paveikia kelis kartus. Tačiau vėliau Viešpats jį pririšo auksine grandine (t.y., ji ėmė suktis aplink Saulę). Kai kurie tyrinėtojai mano, kad „velnias“ skraidė maždaug prieš 12,5 tūkst. m. ir būtent jis kaltas, kad tarp Jupiterio ir Marso suskaldė planetą (iš kurios ir atsirado tie patys „skraidantys ledkalniai“ – planetos likučiai). Marse, kai „velnias“ lėkė pro jį, susidarė tūkstančio kilometrų ilgio kanjonas – traukos jėga išrovė visą paviršiaus juostą. O ir iš Žemės, kai „velnias“ pasirodė greta, galėjo būti išplėštas gabalas – ir dabar toje vietoje Ramusis vandenynas. Paplitusi hipotezė, kad iš to gabalo susiformavo Mėnulis (žr. apie Mėnulio susidarymą). Kartu suskilo ir superžemynas, - ir taip poliarinėje srityje atsirado „pabėgusi“ sala, Antarktida. Ji pamažu pasidengė ledais. O juk iki tol joje bujojo gyvenimas – 520 nuo pietų poliaus rasta senovinio krokodilo kaukolė. O juk šie gyvūnai šalčio nepakenčia!
(Taip pat skaitykite apie dinozaurus Antarktidoje, o taip pat Antarktida - tai Atlantida?)

Tame pat „Apreiškime Jonui“ yra užuominų, kad kai kurias žinias žmonija galėjo gauti išbaigtu pavidalu. Iš ko? Matyt, iš anksčiau egzistavusių išsivysčiusi civilizacijų. Bet kur? Galbūt, toje pačioje Antarktidoje. Tai, kad tai galėjo būti mitinė Atlantida, sufleruoja jau Platonas – juk nugrimzdusios šalies plotas buvo 30x20 tūkst. stadijų (stadija = 185 m). Be to turkų admirolo Piri Reinso 1513 m. žemėlapyje Antarktida vaizduojama be ledų (žr. >>>>>).

Tos teorijos buvo įsitvėręs ir A. Hitleris su „Ahnenerbe“ tyrinėtojais, į pietų polių siuntę į kelias ekspedicijas (žr. apie nacių Šambalos paieškas). Po jų povandeninio laivyno vadas admirolas Denicas pareiškė: „... radome rojų žemėje... Vokiečių povandeninis laivynas didžiuojasi, kad kitame pasaulio gale fiureriui pastatė neįveikiamą tvirtovę“. Keistai atrodo, bet juk Antarktida buvo susidomėję ir tarybiniai „specai“. Ir kai kurie JAV ir rusų lakūnai galėjo kautis tame rajone... tik ta informacija kol kas kruopščiai slepiama...

Jobo knyga rodo poreikį išminčiai ir skirtumą tarp žinių ir išminties. Jobo draugai bandė rasti argumentus Jobo kančioms. Jų kalbos rodo žinias, bet ne išmintį - ir jų pastangos buvo bergždžios.

Jobas nežino, kodėl jis kenčia, bet įsitikinęs Dievo teisingumu. Jis supranta, kad Dievas yra visos Išminties šaltinis. Jis sako, kad žmogus turi panaudoti visus dalykus, kad palengvintų gyvenimą.

Jis gali iš žemės gelmių išgauti brangakmenius. Jis gali statyti miestus, auginti javus, naudoti Žemės išteklius, bet negali suvaldyti savo liežuvio. Žmogus negali suprasti Gamtos jėgų, bet moka jas panaudoti. Dabartiniai žmonės elgiasi lygiai kaip Jobo draugai. Jie atmeta stebuklus - ir tai leidžia jiems neigti Bibliją.

Galime tik stebėtis, kiek nedaug žino žmonės. Paimkime elektrą, laikomą elektronų srautais. Tačiau nėra patenkinamo elektrono apibrėžimo - nebent naudojant dalelių su krūviais terminus. Žaibas apibrėžiamas nevaldoma elektros energijos iškrova, tačiau energija apibrėžiama matematiškai laiko iš šviesos greičio lygtimi. Galima aprašyti, kaip energija (ar elektra) elgiasi valdomoje aplinkoje. Ją galima naudoti ir perduoti, bet neįmanoma apibrėžti.

Galima apskaičiuoti įelektrintų dalelių magnetinį poveikį, bet nepavyksta jo apibrėžti. Galima "įmagnetinti" geležį, bet ne aliuminį. Tačiau aliuminis su 3% geležies priemaiša tampa "supermagnetu" - bet kodėl taip yra tiksliai nežinoma. Nėra magnetizmo apibrėžimo ar jo pagrindinio principo paaiškinimo.

Gravitacija - dar viena neapibrėžiama galia. Ją galima įrodyti, išmatuoti ir panaudoti lygtyse - bet ne apibrėžti.

Kaip ir molekulių pasikeitimų. Chemikai gali aprašyti, kaip reaguoja chemikalai. Bet sumaišius medžiagas vienąkart galime gauti viena, o kitą - kita.

O kas yra gyvybė? Galima pažvelgti į akis ir pamatyti meilę, neapykantą, baimę, džiaugsmą, liūdesį ir kitas emocijas - bet nepasakysime, ką jos regi. Kas yra toji kibirkštis, kuri padaro mus gyvomis būtybėmis?

Šviesa, tai energijos, kaip dalelių (fotonų) srautas; bet tuo pačiu ir banga. Bet tai tiesioginis prieštaravimas paties mokslo pagrindiniams principams - dvi formos (matavimai) vienu metu. Tai visiška anomalija. Atmosferoje ir erdvėje šviesa sklinda kaip radijo bangos. Tačiau tuo pat metu elgiasi taip, tarsi būtų kietos dalelės. Kas tie fotonai?

Mokslininkai atmeta stebuklus, nes mano, kad visus reiškinius gali paaiškinti mokslas. Tačiau matėme, kad mokslo pagrindai yra neapibrėžti. Biblija tvirtina, kad Kristus darė stebuklus - tai Dievo viršenybės virš visko įrodymas.

Gravitacija: Jis ėjo virš vandens [Mt 14:26, Mk 6:4, Jn 6:19]. Net jo Žodis leido Petrui eiti vandeniu [Mt 14:28-29]

Magnetizmas: Jo žodis patraukdavo tūkstančius. Žmogaus širdis nuolat pripildyta blogio [Pr 6:5], bet į ją įėjus Jėzui, pasikeičia.

Gyvybės procesas: Jis liepia Lozoriui keltis ir išeiti iš kapo [Jn 11:43]. Jis įveikė mirtį ir gydė sergančiuosius.

Elektra: "Kai jis ateina, žaibuoja" [Mt 24:27], Jis yra "jėga", kuri laiko kartu visus daiktus.

Laikas: Jis yra alfa ir omega, pradžia ir pabaiga [Apr 1:1]. Jis buvo prieš sutvėrimą, ir jo karalystė nesibaigs.