Kinijos vampyrai. UFO Page. Lithuanian

Ir apie vaiduoklius. Tradiciškai, vaiduokliu (gui) laikoma mirusiojo dvasia; jie paprastai nedraugiški ir išprovokuoti gali pridaryti žalos gyviesiems. Nemažai kinų tikėjimų apie vaiduoklius yra perimta iš gretimų kraštų, ypač Japonijos ir Korėjos; be to jis glaudžiai susijęs su protėvių kultu. Daug kas perėjo į budizmą, suformuodami savitą kinų budizmo tikėjimą antgamtiniais dalykais.

Kinijoje laikoma, kad galima susisiekti su mirusiųjų giminaičių dvasiomis per tarpininką (mun mai poh, „klausk ryžių moterį“ - mediumą) Maistas ant kapo ir jos gali padėti, jei buvo gerbiamos ir pamalonintos dovanomis. Mediumui reikia iš savo namų atnešti dubenėlį ryžių, padedančių dvasiai identifikuoti šeimą. Kasmet Kinijoje ir aplinkinėse šalyse, kur yra kinų diasporos, 7-o mėnulio mėnesio 15-ą naktį rengiama „Alkanų dvasių šventė“, skirta dvasių pagerbimui ir mirusiųjų prisiminimui (taip pat žr. apie Klaidžiojančių sielų šventę). Tąnakt dvasios palieka požemį ir klajoja tarp gyvųjų. Šeimos joms paruošia maisto ir kitų dovanų, kurias padeda mirusiesiems artimiesiems skirtoje koplytėlėje. Deginami kvepalai ir popieriniai pinigai, atliekamos kitos apeigos.

16 a. yra du pažymėtini romanai: „Fengšen Bang“ (Dievų sukūrimas), įtraukiantis nemažai mitologijos elementų, ir „Kelionė į vakarus“ (Xi You Dži), apie vienuolį, keliavusį susigražinti budistinių rankraščių, kurioje jam neretai trukdė ir antgamtinės būtybės. 17 a. pabaigos „Liaozhai Zhiyi“ (Keistos istorijos iš kinų kabineto) yra beveik 500 pasakojimų rinkinys, kurių dauguma yra apie antgamtinius dalykus. Šiais laikais kinų kultūroje populiarūs filmai apie vaiduoklius, pvz., Honkongo romantinė komedija „Kinų pasakojimas apie vaiduoklius“ (1987) remiasi minėta „Liaozhai Zhiyi“.

Iki 4-o dešimtm. japonų literatūroje nebuvo vampyrų. 1930 m. pasirodo Edogawa Ranpo¹⁾ „Vampyras“ (1930), Konosuke Hinatsu²⁾ esė „Apie vampyrų pasakojimus“ (1931) ir Masayuki Jo trumpas apsakymas „Vampyras“ (1930). Tai buvo šiuolaikinių pasakojimų apie kyuuketsuki, kraujo siurbikus, pradžia.

Kikuchi Hideyuki³⁾ ciklo apie vampyrus „Vampyrų medžiotojas Di“ (1983) veiksmas vyksta tolimoje ateityje po branduolinio karo. Žmonija degenaravusi ir ją puola vampyrai bei kitos antgamtiškos būtybės. Norėdama apsisaugoti, žmonija įkūrė daugelį medžiotojų grupių, aukščiausią rangą turi vampyrų medžiotojai. Medžiotojas Di yra paslaptingas, romantiškas veikėjas. Knyga įkvėpė daugeliui pamėgdžiojimų, animaciniams filmų, Yoshitaka Amano⁴⁾ meno darbų.

¹⁾ Edogava Ranpo (1894-1965) – japonų rašytojo ir kritiko Tarōo Hirai pseudonimas. Smarkiai prisidėjo prie japonų mistinės ir detektyvinės literatūros vystymosi. Buvo didelis E. Po garbėjas. Daugelio jų kūrinių veikia detektyvas Kogoro Aketi. Vampyrų medžiotojas Di

²⁾ Konosuke Hinatsu (1890-1971) - japonų poeto Kunito Higuchi pseudonimas, žinomas romantiniais eilėraščiais. Jo specializacija buvo poezijos vertimai iš anglų kalbos.

³⁾ Chideuki Kikuti (g. 1949 m.) - japonų rašytojas, žinomas siaubo romanais. Žinomiausi kūriniai: „Vampyrų medžiotojas Di“ (1983), „Tamsusis keršytojas“ (1988), „Nusidėjęs miestas“ (nuo 1985 m.). Jo „Poezijos istorija Meidži ir Taišo laikotarpiais“ (1929) buvo pirmoji mokslinė šiuolaikinės poezijos istorija.

⁴⁾ Jositaka Amano (g. 1952 m.) - japonų dailininkas, iliustratorius, žinomas iliustracijomis „Vampyrų medžiotojui Di“ bei personažais video žaidimui „Final Fantasy“. Išgarsėjo iliustracijoms fantastikos kūriniams. Taip pat kūrė kostiumus kabuki teatrui.