|
Problemos diskursas
Žmogaus misija kosmose
Mintys pagal V. V. Lebedevo straipsnį "Sovetskaya Rossya", 2008 m. birželio 17 d.
Nuo savo prigimties nepabėgsi, ji ne kitoms planetoms; jei ją bandysime keisti, ji atsisuks
prieš mus ir pražudys.
Laiko tėkmė spartėjo, buvusios tokios tolimos planetos priartėjo,
gyvenimo horizontai išsiplėtė. Tačiau žmogaus išėjimas į kosmosą mus užklupo
nepasiruošusius. Tai, dėl ko mes ten veržiamės, praleidome; nsupratome, kame žmogaus
paskirtis, pasitenkinome paties buvimo ten faktu. Susidarė neatitikimas tarp techninio
vystymosi ir žmogaus perspektyvos įsisavinant erdvę sampratos. Technika iškilo virš
filosofijos, apmąstančius, kur veda tasai kelias. Įgiję techninį potencialą ir skrydžių patirtį,
nusprendėme, kad to pakanka, norint žmogui eiti į priekį, remiantis automatizuotomis
priemonėmis įgytomis žiniomis. Tačiau į kosmosą reikia eiti dėl kokios nors veiklos. Siekiant
informacijos, pakanka ir automatų, o mes ketiname į ten pakelti gyvąjį protą.
K. Ciolkovskio siekį
"žmonija išsikovos visą Saulės sistemos erdvę" pavertėme dogma. Ką duoda užkariavimas,
puikiai žinome. Įsisavinę artimąjį kosmosą, jo orbitas prišiukšlinome tūkstančiais raketų ir
palydovų fragmentų, tačiau iki šiol nieko nedarome, kai jie bombarduoja mūsų atmosferą ir
kurių sudegimo joje poveikio mums nežinome. Besirūpindami, kaip apsisaugoti nuo asteroidų,
didiname savo pačių keliamą sau pavojų ir kartu dar siekiant išplėsti savo įtakos ribas. Tad
belieka tik įsivaizduoti, kuo paversime tolimąjį kosmosą. Tačiau nesusilaikysime nepabuvoję
kitose planetose. Mumyse įdėta ieškojimo trauka, amžinai veržiamės daryti atradimus.
Gamta mums nedavė teisės keisti gyvenimo sąlygas. Mūsų organizmo būklė labai
susijusi su bioritmais, suderintais su Saule ir paros trukme. Kaip ją paveiks erdvės-laiko
sąryšių pakeitimas tolstant nuo Žemės, silpstant magnetiniam laukui? Niekas nežino. Jei
organizmas pakis, tai jau bus tik panašios į mus būtybės, ant ribos tarp gyvosios ir
negyvosios gamtos. Jos, priartėjusios prie būtybių su dirbtiniu protu, taps mūsų priemone
skverbiantis į kosmoso gelmes. To pasėkoje gausime naująją rasę su savuoju pasauliu, kuri
anksčiau ar vėliau išstos prieš mus. Ar mums reikia tokios rasės, kai savojoje negalime
išvengti priešpriešų? Iš esmės, kirsime gyvybės medį, o ne sieksime jį išsaugoti.
Tad pažvelkime į mūsų kosmonautiką: ar ji mus praturtino dvasiškai, ar išaugino
keliautojus, siekiančius rasti kažką nauja? Pirmieji kosmonautai buvo persunkti idėjos, kuri
priklausė visai liaudžiai. Ilgalaikiuose skrydžiuose, ypač tarpplanetiniuose, be savų idėjų,
įsipinančių į bendrąją, neišsiversi. Ten nėra vietos paprastiems vykdytojams. Neįveiksi
vandenyno irkluodamas irklais, jei tam nebus vidinio poreikio, kokį turėjo F. Koniuchovas ar A.
Bombaras. Tokių žmonių buvo daug, tačiau rasti galinčių eiti į tai iš įsitikinimo, nepaprastai
sunku. O skristi toli į kosmosą bus daug sunkiau, nei pasiruošti pirmam žmogaus skrydžiui į
kosmosą. Laukia daugiau neapibrėžtumų, sąveika komandoje, riboti resursai, o jų trūkumas
gali sukelti lemtingas pasekmes.
Tik gavus fundamentaliąsias žinias apie pasaulio sandarą, mūsų sąryšį su ja, pritariant
tarptautinei bendruomenei, galime imtis savo erdvės plėtimo. O tos skrydžių į Marsą imitacijos
nieko nepaaiškina apie žmogaus misiją kosmose. Tai tik žmonių, ilgai esančių ekologiškai
uždaroje aplinkoje, tyrimas. Vėl problemą suvedame į technikos tobulinimą. Tai tik suves ją į
išgyvenimą, neatskleidžiant pagrindų, kaip suderinti kūrybinio prado žmones su tais, kuriems
būdingas praktinis požiūris, užtikrinant jų santykių pusiausvyrą nusiteikiant darbui ir ištvermei.
Negalime numatyti, kaip elgsis žmonės, atsidūrę už milijonų kilometrų. Žemėje viskas
sąlygiška jei bent jau žino, kad bet kuriuo metu eksperimentas gali būti nutrauktas, kad
negresia joks realus pavojus.
Negalime remtis ir ilgalaikių skrydžių patirtimi. Tačiau ir čia žmogaus teigiamos emocijos
atnaujinamos vaizdais pro iliuminatorių, ryšio seansais, krovininių laivų prisišvartavimais. O
kas bus, kai nuolat regės tik juodą žvaigždėto dangaus bedugnę, kurioje tik viena žvaigždė
beprimins, kur jų namai?
Kol kas mus į priekį veda tik mitas, kad kada nors apgyvendinsime Saulės sistemą. Jis
patinka visiems, o turintys spręsti tą problemą, ją tepriima kaip eilinę technikos vystymo
galimybę. O politikai nori pabalnoti techninį progresą, jame matydami priemonę kovai dėl
valdžios, žaisdami paprastų žmonių jausmais, kuriems malonu jaustis visos Saulės sistemos šeimininkais.
Papildomai skaitykite:
Žmonės Mėnulyje
Lenktynės kosmose
Baikonūro tremtyje
Nežinomi kosmonautai
Žodis apie Gagariną
Baisioji tarybinės kosmonautikos paslaptis
Dulkėtais tolimų planetų takais
Ateitis - elektrinės raketos
Ankstyvieji Mėnulio tyrinėjimai
Kosmonautikos pergalės ir pralaimėjimai
Gluško: metai kosminiame olimpe
K. Ciolkovskis: Ženklas iš aukščiau
Svajokliai prieš imperiją
Astronomija: Žymesnieji įvykiai (20 a.)
Mūsų anūkai pasieks žvaigždes...
Baikonūro statyba
Mūšis dėl Veneros
Kviečiame pasidalinti nuomonėmis apie kosmoso užkariavimo pasiekimus (praeities ir
būsimus), kaip jūs įsivaizduojate mūsų civilizacijos ateitį...
O čia yra lankytojų liudijimai
Lankytojai pasisako...
De'sant 2010 m. sausio 17 d., sekmadienis, 22:23:24
Zmogui, tokiam koks jis yra, tokiam iskrypeliui sveiko proto atzvilgiu, tokiu tapusiam del to jog nuo atitinkamo laiko jis, kaip dvasine esybe, buvo supirstas su kunu ir su siela, kurie ir pasaukti vystyti sveika prota - be proto sveiko kitaip, nei tas kuris anksciau minetas ir be vieningos seimos, kitaip sveikai protingu - nera prasmes svajoti apie tokia misija kosmose, kokia atlieka visatai iprastai sveikai protingi. Zmogaus misija - kitokia. Zmogus pasauktas atliekancius normaliai sveiko proto misijas sutaurinti ir sukurti visatoje kokybiskai nauja jos pacios vystymosi vija, nes visata jau faktiskai yra praradusi savo vystymosi galimybes siuo aspektu, o islikes kiekybinis, netenka prasmes ir yra perteklius tik arba bereiksmis, arba net gresmingas jos pacios egzistencijai. Tad zmogaus misija kosmose - KOSMINE! :)
De'sant 2009 m. lapkričio 27 d., penktadienis, 16:00:09
Kosmosas... Juk daugiau nieko be jo ir nera! Jeigu zvelgsime nuo vieno kosminio kuno pavirsiaus i kito tokio kuno pavirsiu - matysime tik pavirsiu. Ir koks skirtumas, is arti ar is toli zvelgti? Nuo Zemes pavirsiaus i kitu kosminiu kunu pavirsius ar is ten i Zemes pavirsiu? Is kur i kur bepazvelgsi - pavirsius... Zeme - kosminis kunas. Mes amzinai kosmose! Neskaiciuosime besikartodami kokiu greiciu ar kiek per laiko tarpa savo kosminiu laivu, vardu Zeme, nukeliaujame... O, kad ir paciu susikurtomis techninemis priemonemis, ir patys pasirinkdami taikini-tiksla keliautume, vistiek liktume prikaustyti prie tos priemones, prie jos materialiuju pavirsiu... Zmogaus laisve kituose ieskojimu keliuose.
Julius 2009 m. liepos 19 d., sekmadienis, 14:11:15
O! Kodel 2009 sake skris i marsa BET!!! sita atidejo iki 2011!!!!!!!!!!
Artas 2009 m. gegužės 11 d., pirmadienis, 09:23:02
O kada pasieksime žvaigždes?
Valtis 2009 m. gegužės 5 d., antradienis, 08:41:13
Ar žmogus "sutvertas", at žmogus "kilęs"?
Polas 2009 m. gegužės 1 d., penktadienis, 00:22:58
Žmogus sutvertas dirbti, ieškoti,kurti,o-deja ir naikinti.Bet reikia viskam duoti vilti.
Kelnė 2008 m. gruodžio 2 d., antradienis, 23:35:13
Iš tikro, ko ten veržtis...
Ateiviai patys atskris...
|
Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius
Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu:
san-taka@lithuanian.net
arba pateikti šiame puslapyje.
|
UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky.
Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during
your night dreams, or in the other fields of life.
Review of our site in English
|
NSO.lt skiltis
Vartiklio naujienos
|
|