|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Tamsiųjų purvynų jėgos arba kodėl Caricyne daug bildukų
Sako, kad Maskvą persekioja nelaimės ir keisti reiškiniai... Apie bildukus daug kalbėjo perestrojkės laikais. Kai kuriuose namuose, ypač tuose, kuriuose gyvena ir paaugliai, girdėjo keistus garsus, perdeginėjo elektros lemputės, savaime dužo indai, skilinėjo veidrodžiai, plyšo tapetai, įvykdavo savaiminių užsidegimų. Tarsi name būtų apsigyvenęs linksmas pokštininkas. Todėl reiškinį ir vadino bilduku, o moksliškai poltergeistu.
Per Caricyno parką praeina geologinio lūžio linija, kurią formuoja požeminė upė, tekanti lygiagrečiai
Gorodnios ir Jazvenkos upeliams, tačiau po kietais sluoksniais. Minkštesnis gruntas, Caricyne pastebėtas
dar 19 a. pabaigoje, sudarė sąlygas geopatogeninės zonos, susidarymui. Ji nusitęsia po Careborisovo
tvenkiniais, po Didžiaisiais ir Mažaisiais rūmais ir tolyn į rytus link Zamoskvorečnos metro linijos ir gyvenamo
Orechovo rajono.
Beje, netoli Caricyno metro stoties užsidegdavo tai turgaus paviljonas, tai kavinė, tai metro vagonai. O į parką vedančioje Luganskos gatvėje įvyksta užsidegimai ir ryšio nutrūkimai požeminėse komunikacijose. Kai kuriuose viršutiniuose Orechovo bulvaro namų aukštuose skambčioja indai ir siūbuoja šviestuvai. Toji zona žinoma nuo seno ir turėjo bloga lemiantį Juodųjų purvynų (Čiornaja Griazj) pavadinimą. Tačiau jį siejo su vietinių pelkių dumblu, turinčiu gydomųjų savybių. O lūžio linija tęsiasi tolyn į rytus ir pasiekia Nikolo- Ugrešskio vienuolyną (Džeržinskio miestelyje). Tasai pastatytas stebuklo, kurį Dmitrijus Donskis palaikė geru ženklu prieš kautynes Kulikovo lauke, vietoje. Anot padavimo, ore skraidė ikona, spindinti neįprasta šviesa. O vieta, nepaisant gydomųjų purvo savybių, ilgą laiką laikyta prakeikta. Neaiškiomis aplinkybėmis nutrūko Semiono Strešniovio, pirmojo savininko, gyvybė. Vėlesnio Juodųjų purvynų savininko Aleksejaus Golicyno palikuonys gyvenimą baigė tremtyje. Čia greitai nutrūko moldavų valdytojo Dumitru Kantemiro, kuriam šias žemes padovanojo Petras I, giminės linija. Caricyno tyrinėtoja Rimma Baiburova mano, kad Juodųjų purvynų pavadinimas susijęs ne tik su dumblo spalva, bet ir su čia išsilaisvinančiomis tamsiosiomis jėgomis. Juk neveltui senovėje čia niekas neįsikurdavo čia telaidoti tik netoliese gyvenę krivaičiai. Tačiau nebuvo jokių statinių. Šias žemes nupirko Jekaterina II. Meistras Baženovas kažkodėl niekaip neįtiko užsakovės skoniui. Siekdamas užbaigti savo sumanymą, architektas statyboms leido savus pinigus, skolinosi, jo šeima nuskurdo, o pats buvo netoli savižudybės. Tačiau motinėlė, anksčiau dievinusi Baženovo, vis tiek liko nepatenkinta ir liepė nugriauti jai skirtus rūmus. Architekto įpėdinis, mokinys ir draugas Matvėjus Kazakovas (po paskyrimo susipykęs su Baženovu) nepasiekė daugiau: Didieji rūmai taip ir liko nebaigti imperatorienė staiga liovėsi jais domėtis ir daugiau čia nesilankė. Rūmus užbaigė tik neseniai - mero Jurijaus Lužkovo iniciatyva. Papildomai skaitykite:
|
