O kas tai per incidentas? 1967 m. gegužės 20 d. Whiteshell’o parko pietinėje dalyje ant Sakalo ežero kranto netoli miestelio tuo pačiu pavadinimu kvarco gyslų ieškojo geologas-mėgėjas Stefanas Michalakas. Jis ten ir pastebėjo du NSO, kuriš vienas net ir nusileido prie kranto už kokio pusšimčio metrų nuo jo. Jis tą NSO apibūdino kaip klasikinės „lėkštės“ formos, maždaug 12x3 m dydžio, turinčią apie 1 m aukščio kupolą. Ir net spėjo nupiešti jo eskizą.
O atsigavęs iš nuostabos, pabandė prieiti arčiau; ir, kai iki jo liko apie 20 m, pastebėjo atidarytą liuką, kuris buvo maždaug 60x90 cm. Iš vidaus sklido šviesa ir girdėjosi balsai, panašūs į žmonių. Kanadietis pašaukė visomis jam žinamomis kalbomis (kaip žinia, Kanadoje be anglų dar kalbama ir prancūzų kalba), tačiau atsakymo nesulaukė.
Tada jis pabandė prieiti visai arti ir net pažvelgi į vidų, tačiau liukas staiga užsidarė, o „lėkštė“ (tarsi trobelė ant vištos kojelės) pasisuko į jį kita puse – ir prieš jį atsirado kažkas panašaus į ventiliacijos groteles, pro kurias staiga išsiveržė karštų dujų srovė, nuo kurios užsidegė kanadiečio marškiniai. Ir kol jis juos, rėkdamas iš skausmo, plėšė nuo savęs, NSO staigiai pakilo. Ant nelaimėlio krūtinės nudegimai buvo tos nelemtos ventiliacinių grotelių pavidalo.

Štai toji akimirka ir pavaizduota monetos averse. O dėl įdėtų liuminiscencinių medžiagų, kylančios „lėkštės“ išmetimo srovė tamsoje spindi geltona spalva.

Intriguojantys 17 a. žetonai

Kai kurie 17 a. prancūziški žetonai vaizduoja disko formos objektus debesyse. Tai 20-28 mm skersmens variniai ar žalvariniai skrituliukiai, 13-17 a. gaminti tūkstančiais ir pradžioje naudoti apskaitoje ir skaičiavimams (panašiai kaip abake), o taip pat kaip žetonai žaidimuose.

Ir, pvz., 1648 m. žetonas iš Burgundijos tarytum rodo NSO, pakibusį virš pušų miško. Tačiau pasukus teisingu kampu (pagal lotyniško teksto išdėstymą), matome, kad skydas saugo nuo strėlių lietaus, krentančio iš debesų (šiaip krentantys skydai kaip dievų dovana ar apsauga yra labai sena idėja – žr. apie Numa Pompilius (753–673 m. pr.m.e.) ancile skydus). Dar labiau intriguojantis yra 1656 m. varinis žetonas, kuriame aiškiai įžiūrimas diskas su verpste apačioje centre. Lotyniškas užrašas Opportunus Adest reiškia „Palankiu laiku“. Tačiau gali būti, kad „skraidantis objektas“ yra visai ne NSO, o barokinio stiliaus paradinis skydas.

16 a. atsiradę įmantriai dekoruoti reljefiniai plieniniai skydai nepaprastai panašūs į šių dienų NSO atvaizdus. Puiki to iliustracija yra 1594 m. olandų žetonas, kuriame pavaizduota iš dangaus nuleista Dievo ranka, tarp Nyderlandų ir Ispanijos armijų įterpianti simbolinį dieviškos apsaugos skydą.

Buvo ir apgaudinėjančių pranešimų. 2016 m. keliuose Anglijos laikraščiuose (pvz., „Daily Star“) pasirodė sidabrinės monetos nuotrauka su graikišku užrašu; joje vaizduojamas „sulysęs“ biustas, išvaizda primenantis „pilkąjį ateivį“. Tariamai, monetą atrado „žmonių grupė, atnaujinanti namą pietų Egipte“. Apie ją nepateikta detalių (svorį, dydį, datą, reverso vaizdą ir kt.).

Bet tai aiški klastotė; tikriausiai šmaikštus pokštas, siekiant papopuliarinti „astronautų senovėje“ temą. Ją, atseit, išaiškino kompiuterininkas Ralf Bülow‘as iš Kielio Vokietijoje – kad tai retušuotas reto romėnų medaliono vaizdas. Medalionas vaizduoja Dionisą, o kita pusė – imperatoriaus Adriano jaunąjį numylėtinį Antinojų, kuris 18 m. amžiaus nuskendo Nile 130 m. Adrianas pakvaišo, Antinojų paskelbė dievu, statė jam šventyklas Romos imperijos rytinėje dalyje, tame tarpe ir Klaudiopolyje Bitinijos provincijoje, kur ir buvo nukaltas medalionas (o ir užrašas skelbia ). Apgaulės pėdsakai veda į brazilų ufologijai skirtą svetainę – ir galimai sukurtas australų dizaino svetainės DesignCrowd, 2011 m. dalyvavusios „Karalystės moneta“ konkurse, skirtame įžymybių atvaizdams monetose, ir pateikusios visai ne įžymybės atvaizdą.

Liūdnų likimų virtinė

Ne vienas NSO tyrėjo likimas buvo liūdnas - jie dingdavo po „avarijų“, „netikėtų“ arba „mirtinų“ ligų; kartais tiesiog išnykdavo ir daugiau jų nesigirdėdavo. „Likimas“ negailėjo nei garsių, nei nežinomų tyrinėtojų.

James Foresstal, buvęs Gynybos departamento sekretorius, „nusižudęs“ iššokdamas pro grotuotą psichiatrinės ligoninės, kurioje buvo „tiriamas“ dėl „psichinės ligos“, langą - keliems mėnesiams praėjus po Rozvelo disko avarijos.

Admirolas Roacoe Hillenkoetter, pirmasis CŽV direktorius, miręs po „komplikacijų“ nuo keleto širdies priepuolių - po viešo pasisakymo, kad „NSO - tikras dalykas“.

Pulkininkas Philip J. Corso, buvęs Pentagono valdininkas ir Nacionalinio Saugumo agentūros narys, kurį „širdies priepuoliai“ kamavo tris mėnesius po knygos „Kitą dieną po Ruzvelo“ (kurioje aprašė, kaip JAV armija tyrė „sudužimo“ vietoje rastus artefaktus) išleidimo.