|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Sigitas Parulskis. Ateiviai
20 a. buvo pamišęs dėl ateivių iš kosmoso. Žmonės kaišiodavo vieni kitiems nuotraukas su skraidančiomis lėkštėmis, pasakodavo, kaip buvo pagrobti, kad jiems pavykę užmegzti kontaktus su nežemiškomis būtybėmis, o kartais - kad jie patys ateiviai. Man asmeniškai teko pažinti tiktai vieną ateivį, kurį laiką netgi gyvenau su juo viename bute. Jis buvo gerai užsimaskavęs ir niekuo nesiskyrė nuo mūsų. Jei ne keistas elgesys, niekad nebūčiau net įtaręs, kad tai ne Žemės gyventojas. Įtarimą man sukeldavo tai, kad jis nuolat manęs ko nors klausinėdavo, netgi pačių elementariausių, kvailiausių dalykų, kurie tiesiog akivaizdūs. Tokie dalykai gali rūpėti tik ateiviams, renkantiems medžiagą apie mus. Pavyzdžiui, jei skaitydavau knygą, jis klausdavo: "Skaitai?" O jei rūkydavau laiptinėje, klausdavo: "Rūkai?" Manau, tokiu būdu jis kokiame nors savo ateiviškame vadovėlyje aprašytą veiksmą sutapatindavo su greta užrašyta sąvoka ir, išgirdęs mano atsakymą, prie šios užduoties padėdavo kokį nors paslaptingą kosminį kryželį ar paukščiuką. O jeigu neklausinėdavo, tai keistai elgdavosi: slampiodavo iš kampo į kampą, kartkartėmis, sunkiai šnopuodamas, sustodavo prie kambarėlio, kuriame gyvenau, durų ir klausydavosi. Nematydavau jo, bet jausdavau, nes ateiviai turi labai stiprų energetinį lauką, nematomais čiuptuvais prisijungia prie tavęs ir siurbia jiems reikalingą informaciją. Vienu metu netgi galvojau, kad reiktų kambario duris apkalti kokiu nors švinu ar kita radiacijai nepralaidžia medžiaga. Jis sakydavo, kad yra mano uošvis, bet aš tuo netikiu. Jis buvo tikriausias ateivis, turėjęs kažkokią slaptą misiją, kurios taip niekad ir nesužinojau, nes greitai išsikrausčiau iš to buto ir iš to gyvenimo. Atsiliepimus ir pastabas galite palikti pagrindinio san-taka station puslapio gale. Papildomai skaitykite:
|
