|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Karlo Jungo požiūris į NSO
Pastaba: Apie NSO Jungas užsimena ir Vėlyvosiose mintyse
K. Jungas teigia, kad diskų ir rutulių matymas danguje tai gilių pokyčių kolektyvinėje pasąmonėje apraiškos, skelbiančios vienos epochos pabaigą ir kitos pradžią. Žmonija, apimta branduolinio karo (knyga rašyta Šaltojo karo laikotarpiu) ir technologinio progreso baimės, savo viltis projektuoja į dangų. Meistriškai analizuodamas pacientų sapnus, šiuolaikinę tapybą ir net viduramžiškas Bazelio ir Niurnbergo kronikas (žr. >>>>> ir >>>>>) randa stebinančių sąsajų su šiuolaikiniais NSO liudijimais. Rizikuodamas griežto mokslininko reputacija, K. Jungas imasi nepopuliarių ženklų analizės, kad žmonių sąmonę parengtų būsimiems pasikeitimams. Dėl to knyga išlieka aktuali ir šiomis dienomis, kai visas pasaulis išprotėjęs dėl tai šen, tai ten kylančių karų, gresiančių peraugti į naują pasaulinį. Ji taip pat parodo, kaip senieji mitai adaptuojasi aukštųjų technologijų pasaulyje ir kodėl dangus vis dar ekranuoja žmogaus sielos gelmes. Skaitykite pratarmę angliškam šios knygos leidimui >>>> (taip pat ir ištrauką; ateityje gali būti ir daugiau ištraukų) C. Jung'as buvo tikras, kad NSO reiškiniai egzistuoja ir pateikė samprotavimų apie žmogaus mąstymo sąryšius su jais. Jų, kaip kolektyvinės pasąmonės dalies, negalima ignoruoti. Jam mitas nereiškia, kad tai netiesa. Neabejotinai, kažkas yra regima, tik nežinoma, kas tai, - tai nėra joks žinomas daiktas. Nuo pat pradžių K. Jungas susidomėjo NSO reiškiniais. 1951 m. draugui Amerikoje jis parašė: Aš mirtinai susipainiojau su tais reiškiniais, nes nežinau pakankamai tvirtai, ar tai tėra gandai dėl atskiro individo ar masinės haliucinacijos, ar tikri faktai. 1958 m. jis padarė išvadą, kad NSO yra sinchronizacijos reiškinio pavyzdys, kai išoriniai įvykiai atsispindi vidinėse psichikos būsenose. Visos mūsų patirtys sąveikauja, tačiau kartais jos sukrenta į vieną krūvą sukurdamos kažką paslaptingesnio ir tai K. Jungas pavadino sinchronizacija [daugiau apie sinchronizaciją rasite šiame puslapyje]. NSO (kaip terminas) pasirodė 1946 m., šaltojo karo metu. Žmonės visais laikais žvelgė į dangų kaip išsigelbėjimą nuo pavojaus.
Ten buvo regimi dievai, šventieji, angelai ir t.t. Šiais laikais mažai tikima
antgamtinėmis būtybėmis ir mūsų technokratiniame pasaulyje danguje įžiūrime mašinas (iš labiau išsivysčiusių pasaulių).
Mandala yra super-ego simbolis. Ne visą ego galima išreikšti. Mandala išreiškia tai, kas yra anapus ego. Tas psichoido aspektas yra bendras visiems. Mandala gali įkalinti arba apginti tad ji artima motinos archetipui [Prieš budizmą, Vedose, ji išreiškė pirmapradę nediferencijuotą būseną, kurioje dar nėra būties/nebūties, tikra/menama, gera/bloga ir kt.]. Jungas iš pacientų sapnų išskirdavo simbolius, tokius, kaip skritulys padalintas į keturias dalis (skaitykite apie rato prasmes). Juos regėdavo žmonės nieko nežinoję apie senovinius tekstus. Atrodo, kad apskritimas išreiškia psichiką, o žiedas barjerą, ribą, kitaip jusles, apribojančias žmogaus prieigą prie simbolio. jungas nustatė, kad rato simbolius naudojo Viduramžių alchemikai bei senosios religijos. Tačiau vėliau tie simboliai nustoti naudoti. Ką tai reiškė mūsų psichikai? Senieji būties modeliai vis dar išlikę mumyse, kurie pasireiškia kolektyvinėse veiklose, pvz., stebint futbolo rungtynes ar naktinėse jaunimo tūsovkėse. Religinės apeigos buvo daugiau kolektyvinis, nei individualus veiksmas. Tai irgi skiriasi nuo šių dienų individualizuotos būties. Dievo ir gamtos galių baimė, o kartu ir reiškinių sudievinimas, beveik išnyko. Kaip kompensaciją į tai, žmogaus pasąmonė atsako paranormalių reiškinių apraiškomis. Senosiose kultūrose telepatija galėjo būti įprastas dalykas, ryšis su dievais. Mums tai tiltas tarp individų, kurį Jungas perteikė kolektyvinės pasąmonės sąvoka. Anksčiau dievybės tiesiog buvo, dabar jos apsireiškia kaip atskiri fragmentai, kurias priimame kaip archetipus. Vienas tokių archetipų yra NSO, kurie pasirodo netikėtai. Ištraukos Viena pirmųjų NSO tyrinėtojų grupė Europoje Association Mondialiste Interplanaire (įkurta 1954 m.), vadovaujama Alfred Nahon'as**) (1911-1990), leido žurnalą Le Courier Interplanaire. Jo paprašytas, K. Jungas 1955 m. parašė straipsnį. Jis buvo perspausdintas Flying Saucer Review, vol.1, No.2, May/June 1955. O dar vėliau daugelį jo sakinių pakartojo N.Y. Herald Tribune 1958 m. liepos 30 d. K. Jungas jame buvo labai atsargus ir dar, matyt, pilnai neatskleidė savo minčių.
Louisa Zinsstag*) (1905-1984), K. Jungo giminaitės, 1958-59 m. trys interviu, išspausdinti jau po jos mirties, FSR vol.9, no.4, July/August 1963.
Iš Karlas Jungas. Skraidančios lėkštės: šiuolaikinis mitas apie danguje matomus daiktus
NSO pasirodymai (Senovės Egipte ir kitose kultūrose) ženklindavo esminius pokyčius istorijoje, kaip ir žmogaus psichikos ilgalaikius pasikeitimus.
Pastaba: Apie NSO Jungas užsimena ir Vėlyvosiose mintyse *) Louisa Zinsstag (NSO bendruomenėje žinoma kaip Lou, 1905-1984)
šveicarų ufologė ir rašytoja. NSO susidomėjo 1954 m. perskaičiusi D. Keyhoy, D. Leslie
su G. Adamskiu straipsnius. 1957 m. pradėjo susirašinėti su
G. Adamskiu, tačiau dėl nuomonių nesutarimo 1964 m. jų bendradarbiavimas nutrūko.
1958 m. ji parašė NSO liudijimų Šveicarijoje apžvalgą, toliau spausdinosi Flying Saucer Review (FSR), kur pasirodė ir jos Pokalbiai su K. Jungu.
Su K. Jungu ją siejo giminystės ryšiai per motinos liniją, - ir ji taip pat parašė
Atsiminimus apie tai, ką motina pasakojo apie giminaitį K. Jungą. **) Alfredas Nachonas (Alfred Nahon, 19111990) belgų kilmės šveicarų psichologas,
filosofas, grafologas ir autorius, geriausiai žinomas savo indėliu į psichologiją ir literatūrą bei susirašinėjimu su garsiais asmenimis
(pvz. A. Einšteinu). Buvo rašysenos analizės specialistu. Pasižymėjo ir antikarine veikla.
1953 m. prisijungė prie Ouranos NSO tyrinėjimų grupės Prancūzijoje. Įkūrė ir leido Le Courrier Interplanetaire žurnalą. Priedai Pratarmė pirmajam NSO vienas iš šiuolaikinių mitų leidimui anglų kalba Gandai visame pasaulyje sklandantis apie skraidančias lėkštes kelia psichologui iššūkį dėl daugelio priežasčių. Pagrindinis klausimas ir, matyt, svarbiausias yra toks: ar jos tikros, ar tėra fantazijos vaisius? Šis klausimas dar toli gražu nėra išspręstas. Jei jos tikros, tai kas jos tokios? Jei tai fantazija, kodėl toks gandas turėtų egzistuoti? Pastaruoju atžvilgiu padariau įdomų ir gana netikėtą atradimą. 1954 m. parašiau straipsnį Šveicarijos savaitraštyje Die Weltwoche, kuriame savo nuomonę išreiškiau skeptiškai, nors ir su derama pagarba atsiliepiau apie gana didelės dalies aviacijos specialistų, tikinčių NSO (neatpažintų skraidančių objektų) realumu, rimtą nuomonę. 1958 m. šį interviu netikėtai atrado pasaulio spauda, ??ir naujiena kaip miškų gaisras išplito iš tolimųjų Vakarų aplink Žemę iki Tolimųjų Rytų, bet, deja, iškreipta forma. Buvau cituojamas kaip tikintis lėkščių buvimu. Paskelbiau pareiškimą United Press ir pateikiau tikrą savo nuomonės versiją, bet šį kartą ryšys nutrūko: niekas, kiek žinau, į tai neatkreipė dėmesio, išskyrus vieną Vokietijos laikraštį. Šios istorijos moralas gana įdomus. Kadangi spaudos elgesys yra savotiškas Gallup testas, ją lyginantis su pasaulio nuomone, reikia daryti išvadą, kad naujienos, patvirtinančios NSO egzistavimą, yra sveikintinos, bet skepticizmas atrodo nepageidautinas. Tikėjimas, kad NSO yra tikri, atitinka bendrą nuomonę, o netikėjimas turėtų būti atgrasytas. Tai sukuria įspūdį, kad visame pasaulyje tendencija tikėti lėkštėmis ir norėti, kad jos būtų tikros, ką nesąmoningai padeda spaudai, kuri kitais atvejais nepritaria šiam reiškiniui. Šis nepaprastas faktas neabejotinai savaime nusipelno psichologo susidomėjimo. Kodėl lėkščių egzistavimas turėtų būti labiau pageidautinas nei jo nebuvimas? Čia bus bandoma atsakyti į šį klausimą. Iš teksto pašalinau gremėzdiškas išnašas, išskyrus kelias, kuriose pateikiamos nuorodos susidomėjusiam skaitytojui. C.G. Jung, 1958 m. rugsėjis Šešėliai
Karlas Jungas šešėliais vadino tamsiąsias pasąmonės sritis. Kolektyvinės pasąmonės
šešėliai pasireiškia per pirmykščius gyvuliškus instinktus, paveldėtus iš žemesniųjų gyvybės formų. Asmeninės
pasąmonės šešėliai yra užslopinta ar paslėpta atmintis apie neigiamus žmogaus nutikimus.
Galios yra puiki priemonė neigiamoms esybėms ir vibracijoms įveikti. Kai kurie žmonės turi tamsos
savo prigimtyje - ne vien tik šešėlį: tamsųjį sluoksnį pranikusį visą esybę - netgi įtekėjusią į aukštąsias čakras ir virtusias juoduoju romantizmu.
Tamsūs dalykai tėra galingos jėgos, kurias galima iššaukti savyje - ypač muzika, poezija, menu... Tik
jose truputį pritrūksta šviesos. Ir jos nuostabios tiek šviesoje, tiek tamsoje. Viena iš ego gynybų yra pasąmonės šešėlių projekcija į mus supančius reiškinius. Tai paaiškina,
kodėl dažnai juos pastebime ne savyje, o kituose žmonėse tai gali būti mūsų pačių šešėlių projekcijos.
Neretai girdime sakančius, kad juos traukia priešinga lytis su tokiais pačiais polinkiais ir trūkumais vėl ir vėl,
nepaisant jų sąmoningų pastangų tai pakeisti. Ir tik susirūpinę tuo, jie kituose tarsi veidrodyje pamato save.
Būtina atpažinti savo šešėlius ir liautis juos slopinti. Jei jie sėkmingai įtraukiami į mūsų ego, jie liaujasi
nesąmoningai veikti mūsų elgesį ir gali tapti mūsų charakterio stipriosiomis pusėmis. Papildomai skaitykite:
|