|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Įsiveržimas į Žemę
Skaitykite ir apie tikėtinai pirmąjį indų" panaudojimą NSO įvardijimui >>>>>
Dar 1950-aisiais press-konferencijoje Long-Byče G. Trumenas pareiškė, kad
skraidančių lėkščių tėvynė ne JAV ir ne kita Žemės valstybė, jos nėra nei amerikiečių,
nei rusų slaptu ginklu ir sukurtos ne Žemėje. 1954-ais press-konferencijoje D.
Eizenhaueris pasakė: Netikiu, kad skraidančios lėkštės atvyksta iš kažkokios vienos planetos, kaip neseniai teigė
generolas Tuainungas. Prezidentas Dž. Kenedis 1960-ais
sakė: "Priėjau išvados, kad skaidančios lėkštės tai iš tikro kosminiai laivai, atvykstantys
iš kitų pasaulių. Generolas Maršalas, buvęs JAV sekretorius, 1951-ais irgi teigė:
Jungtinių Valstijų valdžia nustatė, kad NSO atvyksta iš kitos planetos. Buvęs JAV
Oro pajėgų ministro padėjėjas Brianas tvirtino: NSO tai pilotuojami ar valdomi per atstumą kitų planetų aparatai.
Išvados apie nežemišką NSO kilmę pirmąkart amerikiečių pateiktos 1948 m. slaptoje
ataskaitoje, pavadintoje Situacijos vertinimas. Šį dokumentą parengė Oro pajėgų darbuotojų
grupė, užsiėmusi NSO tyrimais projekto Ženklas rėmuose. Ataskaita pateikta Oro pajėgų
štabo vadovui generolui Ch. Vandenbergui, tačiau tasai, perskaitęs, įsakė ją sunaikinti.
O apie slaptą 1952-ųjų dokumentą apie operaciją Majestic-12
(taip pat žr. >>>>>), parengtą buvusio CŽV vadovo admirolo
R. Chilenkoterio ir skirto prezidentui D. Eizenhaueriui, visuomenė sužinojo tik 9
dešimtm. pabaigoje. Tame dokumente nurodyta, kad 1947-ais sudužęs neatpažintas objektas
nebuvo sukurtas jokios žemiškos valstybės, o žuvę ekipažo nariai nors ir buvo panašūs į
žmones, tačiau biologiškai ir evoliuciškai skyrėsi nuo žmonių. To dokumento tikrumą 1993 m.
raštiškai patvirtino Defence Investigative Service, tarnyba, atsakinga už karinių paslapčių saugojimą.
Dar vienas slaptas dokumentas apie Majestic-12 buvo parengtas 1954 m. ir vadinosi
Nežemiškos būtybės ir technologijos. Instrukcija aptikimui, evakuacijai, laikymui ir
saugojimui. Jame rašoma, kad kol kas nežinoma, kokiu tikslu mūsų planetoje pasirodė
pilotuojami nežemiški skraidantys aparatai. Vienok ateivių technologijos gerokai pažangesnės
už mūsų mokslą. Tokias išvadas leidžia daryti didelis sudužusių laivų nuolaužų kiekis.
JAV Oro pajėgų akademijos vadovėlyje, išleistame 1968 m., nurodoma, kad NSO
nežemiški materialūs objektai su ekipažais arba valdomi nuotoliniu būdu. O 1997 m. atsargos
pulkininkas F. Korso, prie
Eizenhauerio 4 m. dirbęs Nacionalinio saugumo taryboje, o 7
dešimtm. Gynybos ministerijos užsienio technologijų skyriaus karinių tyrimų ir vystymo
sekcijoje, savo knygoje "Kitądien po Rosvelo" rašė, kad JAV vyriausybė niekada neabejojo apie nežemišką NSO kilmę.
1999 m. Stanfordo universiteto iškilių mokslininkų grupė irgi pareiškė, kad ji turi
pakankamai medžiagos apie kitų planetų skraidančių aparatų pasirodymą Žemėje.
Panašių tvirtinimų yra ir kitų valstybių aukštus postus užimančių valdininkų pasisakymus.
Britų aviacijos vadovas lordas Daudingas dar 1957 m. rašė: "Esu įsitikinęs, kas NSO nėra
sukurti kokios nors žemiškos nacijos, ir kilę iš kitų planetų". 1967 m. NATO valstybių
vadovams buvo išsiųstas slaptas dokumentas, kuriame buvo dėstomi NSO veiklos Žemėje
rezultatai. Tyrimus atliko NATO generalinio štabo darbuotojų grupė. Dokumente rašoma, kad
nežemiškos civilizacijos visada aktyviai tyrė mūsų planetą, o taip pat jos gyventojus. Tokia
veikla įmanoma tik turint aukštas technologijas. Tais pačiais metais Japonijos priešlėktuvinės
gynybos štabo viršininkas generolas Icikava pareiškė, kad NSO kilmė nežemiška, o beto,
dideliai laivai skirti tarpplanetiniams skrydžiams, o maži mūsų Žemės žvalgybai.
1999 m. Prancūzijos nacionalinės gynybos tyrimų institutas, į kurį įeina 4 sausumos
kariuomenės generolai, vienas admirolas, nacionalinės policijos vyr. komisaras, buvęs
taktinės aviacijos vadas ir buvęs kosminių tyrimų nacionalinio centro viršininkas pateikė
prezidentui Ž. Širakui ir premjerui L. Žospenui nuodugnią ataskaitą "NSO ir gynyba: kam
turime pasirengti", kuriame sakoma, kad protingų būtybių NSO egzistavimas praktiškai
įrodytas ir jų nežemiškos kilmės hipotezė yra labiausiai tikėtina. 2000 m. buvęs Didžiosios
Britanijos gynybos štabo viršininkas admirolas lordas Hilas Nortonas rašė, kad jis visiškai sutinka su Prancūzijos instituto išvadomis.
Rusijoje 1991 m. ataskaitoje pagal slaptą "Gija-3" buvo pastebėta, kad stebėta didelis
kiekis NSO, kuriuose, tikėtina, buvo kitų planetų ar lygiagrečių pasaulių gyventojai.
Net Vatikane yra speciali komisija kontaktų su ateiviais tyrimams; 2000 m. jos narys
teologas Korrado Balducci pareiškė, kad kontaktai su ateiviais visai realūs. Jis, išstudijavęs
pranešimus iš atstovybių Meksikoje, Čilėje, Venesueloje ir kitur, per TV paskelbė, kad
kontaktai su nežemiečiais nėra haliucinacijos, psichinių sutrikimų pasekmės ar kontaktuotojo apgaulės. NSO grėsmė: JAV pozicija Tarytum daugiausia NSO pastebėta virš JAV, jų karinės pajėgos dažniausiai su jais konfrontavo, tačiau
valdžia viską kruopščiai slepia. Ar kai ką atskleidžia 1997 m. pasirodžiusi F. Korso
knyga Kitądien po Rozvelo?
Joje rašoma, kad 1947 m. generolas Tuainingas pateikė prezidentui
G. Trumenui ataskaitą apie NSO sudužimą šiauriau Ruzvelo ir jo reikšmę Jungtinėms Valstijoms. Joje nurodyta, kad ateiviai, matomai, turi
priešiškų ketinimų, nes žvalgo slaptas amerikiečių bazes ir kartu vengia kontaktų. Kartu ateiviai turi
technologijas, gerokai pažangesnes už Amerikos, ir ginkluotę, galinčią mus sunaikinti. Ateivių ketinimai
neaiškūs, ir neatmetama, kad jie rengia įsiveržimą į Žemę.
Tos išvados suneramino Trumeną ir kitą dieną jis pasirašė memorandumą, kuriuo įgaliojo Gynybos
ministrą D. Forestolą organizuoti visiškai slaptą NSO tyrinėjimą kodiniu operacijos Majestic-12 pavadinimu.
Siekiant smulkiai išsiaiškinti, kas tai per objektai, buvo nuspręsta ne tik kruopščiai ištirti turimą medžiagą, bet
ir ieškoti visame pasaulyje sudužusių objektų. Nuspręsta nuo gyventojų slėpti galimybę būti užpultiems
ateivių ir karinio pajėgumo skirtumą. Savo dienoraštyje 1947 m. spalio mėn. Trumenas užrašė: Aptarti su
valstybės sekretoriumi karinius veiksmus užpuolus iš palydovo (t.y. kosminio objekto). Ar turi tam
pasipriešinti? (tuo metu sekretoriumi dirbo D. Maršalas).
1952 m. liepos-rugpjūčio mėn. grupės po 10-12 NSO surengė 4 naktinius antskrydžius virš Vašingtono,
atlikdamos neįsivaizduojamus manevrus ir net pakibdamos virš Baltųjų rūmų ir Kapitolijaus. O rugpjūčio 18
d. naktį antskrydyje dalyvavo net 68 objektai. Taip buvo pademonstruota, kad ateivių laivai gali be kliūčių
skraidyti net virš sostinės ir Oro pajėgos nepajėgios jiems sutrukdyti. Tų pačių metų žinomame R. Chilenkoterio
dokumente prezidentui D. Eizenhaueriui irgi pabrėžiama, kad NSO veikla tampa vis
svarbesnė nacionalinio saugumo požiūriu. JAV generolas D.Mak-Artūras 1955-57 m. irgi teigė, kad NSO yra realūs ir
kelia baisią grėsmę, nes jie žvalgo mūsų planetą ruošdami masinį įsiveržimą. Jis manė, kad kitas karas bus jau tarpplanetinis.
Tad 7-me dešimtm. visiems tapo aišku, kad JAV gresia didesnis pavojus nei TSRS ir Kinijos karinės
pajėgos. Priešiškai nusiteikę ateiviai kolonizuoja Mėnulį, persekioja žemiečių kosminius laivus, grobia
žmones ir su jais atlieka eksperimentus, žudo galvijus, ima floros, faunos ir dirvos pavyzdžius... O jų karinis
pranašumas toks, kad žmonija praktiškai beginklė prieš juos. Žinomame NATO štabo laiške (1967 m.)
vyriausybių vadovams irgi kalbama apie potencialią ateivių kišimosi į žemiškus reikalus galimybę ir
priduriama, kad jei šios civilizacijos turi priešiškų ketinimų, neturime nieko, kuo galėtume gintis.
Galimo ateivių įsiveržimo grėsmė nedavė ramybės ir prezidentui L. Džonsonui. Iš išslaptinto Nacionalinio
saugumo agentūros pranešimo paaiškėjo, kad 1967 m. jis įsakė Agentūrai ir Pentagonui ištirti NSO grėsmę
žmonijai. Apie grėsmes ir galimus karinius veiksmus 1978 m. kalbėjo ir JAV Tarptautinio saugumo departamento skyriaus vadovas M. Mišo.
Iš ufologų apie priešišką nežemiečių prigimtį visąlaik kalbėjo ICUFON direktorius
Kolomonas von Kevickis.
1978 m. jis nusiuntė memorandumą JTO, o vėliau paskelbė dar du memorandumus, kuriuose siūlė: Tada Kevickio memorandumai didelio dėmesio nesulaukė, tačiau vėlesni faktai rodo, kad juose pateikti
teiginiai buvo gana sveiko proto ir verti dėmesio. Kai Kevickis du savo memorandumus
1981 m. nusiuntė R. Reiganui, jis gavo atsakymą, kuriame patvirtinama, kad valdžia vis dar pripažįsta NSO grėsmę ir imasi
reikiamų priemonių šalies saugumui užtikrinti. 1981 m. JAV Aukščiausio teismo sprendime apie duomenų
apie NSO neskelbimą irgi užrašyta: Nacionalinio saugumo agentūra įrodė, kad NSO jėgos kelia grėsmę
Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui. Matyt ne veltui 1981-ais R. Reigano administracija taip
aktyviai stūmė SOI programą. Tai galėjo būti ir lazerinio bei pulsinio ginklo sukūrimo priežastimi.
Užpuolimo iš kosmoso idėja nepaliko Reigano ramybėje. 1987 m. derybų Ženevoje metu jis pasakė M.
Gorbačiovui: Jei mūsų pasaulis staiga atsidurtų prieš būtybių iš kitų planetų, iš kitos Visatos įsiveržimo
grėsmę, mes akimirksniu užmirštume apie smulkius nesutarimus tarp mūsų šalių ir susivienytume to
užpuolimo atrėmimui. Tą pačią mintį Reiganas išsakė ir 1985 m. gruodį Felstono universiteto
studentams, 1988 m. gegužę Čikagoje, o 1987 m. rugsėjį 42-oje JTO sesijoje dar pridūrė: Tuo pat metu
klausiu: ar jų dar nėra tarp mūsų?. Vėliau pokalbyje su Kerol Reuter Reiganas pareiškė, kaip Žvaigždžių
karų programą, nukreiptą prieš TSRS, nukreipti prieš ateivius. [ Beje, panašios mintys sukosi ir B. Kllintono
galvoje. 1999 m. pasisakydamas prieš mokytojus po to, kai Kongresas vetavo jo įstatymą apie materialinės
pagalbos jiems padidinimą, Klintonas pareiškė: Jei mus pultų ateiviai iš kosmoso, mums būtų ne iki tokių tąsymųsi ]
Taip pat apie R. Reigano reikalus su nežemiečiais skaitykite >>>>> 1992 m. Žvalgybos valdybos bendradarbio Ch. Spreigo knygoje Apgaulė išsisklaido rašoma, kad
slaptuose dokumentuose, su kuriais jis buvo susipažinęs, nurodoma, kad iš pat pradžių buvo paimtas
kursas dėl draugiškų santykių su ateiviais nustatymo, tačiau 1979 m. jie lazeriniu ginklu supleškino kelis tai
pabandžiusius daryti amerikiečius, todėl JAV ėmė kurti SOI programą, iš tiesų nukreiptą ne prieš TSRS, o
prieš kosminę blogio imperiją, esančią kitoje galaktikoje. Kad Žvaigždžių karų programa nukreipta prieš
ateivius, antrino ir britų žvalgybos pulkininkas E. Godli. [ Tokį tikslą gali turėti ir 2002 m. Dž. Bušo paskelbta nacionalinė priešraketinė gynybos programa. ]
Anot prancūzų savaitraščio BSD, 1992 metais pusė Shuttle laivų turėjo naujausią aparatūrą NSO aptikimui
bei jų sunaikinimui agresyvaus elgesio atveju. Atrodo, kad JAV sukūrė ir priemones, leidžiančias atskirti NSO
nuo lėktuvų ir raketų. Ufologas B. Oksleris pareiškė, kad 1989 m. jis ant plaukiojančios platformos Meksikos
įlankoje matė milžinišką ekraną, kuriame buvo atvaizduojami įvairūs skraidantys objektai. Greta kai kurių buvo
raidės ASC (Alternative Spacecraft), žyminčios NSO.
Todėl keistai nuskamba MAI nario-korespondento V. Vasiljevo pareiškimas 2002 m. Maskvos ufologų
konferencijoje, kad JAV specialiosios tarnybos tarsi specialiai skleidžia gandus apie NSO grėsmę žmonijai
siekdamos paskatinti ufologų organizacijas atsisakyti šio reiškinio tyrinėjimų. Matyt, jis irgi viena iš
dezinformacijos krypčių. Kita kryptimi, matyt, buvo kai kurių JAV žiniasklaidos priemonių platinta informacija,
kad, atseit, specialios tarnybos pranešė apie vyriausybės kontaktą su nežemiečių vadovybe.
1989 m. du CŽV darbuotojai, sąlyginai įvardinti kaip Sakalas ir Kondoras, TV programoje NSO slepiama ir fizikas
R. Lozorius iš Los-Vego kalbėjo, kad, atseit, JAV vyriausybė sudarė sutartį su
nežemiečiais, kuria anie gavo požemines bazes JAV karinių objektų teritorijose, esančiose Naujosios
Meksikos, Nevados, Arizonos ir Kolorado valstijose. Mainais ji gavo tyrimui vieną savo kosminių laivų ir turi padėti JAV tobulinti ginkluotę.
O Lozorius tikino, kad slaptame dokumente skaitė, kad ateiviams buvo atiduota dalis Zonos S-4, kur jie
1964-79 m. nuolat aiškino amerikiečių mokslininkams savo laivų sandarą ir jų valdymą. Tačiau, atseit, 1979
m. zonos apsauga pabandė pranikti į ateiviams skirtą dalį ir buvo jų sunaikinta. Pastiprinimo laukė toks pat
likimas - viso žuvo 44 apsaugininkai. Ateiviai nužudė ir mokslininką, kurį mokė, o tada paliko zoną. Todėl
Lozorius, 1988 m. buvęs zonoje, jokių ateivių jau nematė. Nuo tada amerikiečiai savarankiškai tiria zonoje
paliktas NSO nuolaužas. Ufologai M. Chezemanas ir D. Knapas bandė gauti patvirtinimą iš zonoje S-4
dirbusių liudininkų, tačiau nė vienas jų nepatvirtino bendro ateivių darbo su amerikiečių mokslininkais. Kas,
beje, ir mažai tikėtina. Labai gali būti, kad ir visi pranešimai apie JAV vyriausybės susitarimą su ateiviais tėra
dezinformacija, kurios tikslai galėtų būti: a) nuraminti visuomenę, kad nesibaimintų kalbų apie grėsmę; b) kitoms šalims sukurtų įspūdį apie JAV visagalybę.
Tačiau yra ir manančių, kad globalaus ateivių įsiveržimo į Žemę scenarijus mažai tikėtinas.
Dažniausiai pateikiamos trys priežastys: PRIEDAI
Didysis Peštigo gaisras
1871 m. spalio 8 d. įvyko dvi didžiausios nelaimės JAV Vidurio vakaruose tą pačią dieną ir vos ne tą
pačią valandą. Abi jas lydėjo gausūs ženklai, į kuriuos nebuvo kreipiamas dėmesys. Abi sukeltos tos pačios
priežasties nuo sausros perdžiūvę miškai bei žmogaus nerūpestingumas.
Čikagoje žibintas, pastatytas karvės spyrio atstumu daržinėje De Koven gatvėje, matyt, sukėlė vieną
didžiausių metro sugriovimų už 200 mln. dolerių. O šiaurės rytų Viskonsino valstijoje kilo vienas didžiausių
(pagal žuvusiųjų skaičių) miškų gaisrų. Jis apėmė 2400 kv. mylių plotą ir sunaikino nemažai gyvenviečių bei
atskirų fermų abiejose Mičigano ežero Žaliosios įlankos (Green Bay) pusėse. Tačiau istorijoje jį priimta
vadinti Peštigo gaisru, mat čia buvo didžiausia pramonės ir gyventojų koncentracija ir patirti didžiausi nuostoliai.
Peštigo sparčiai eksploatavo aplinkinius miškus, čia gausiai investavo Čikagos milijonierius W. G.
Ogdenas. Tačiau po 1871 m. spalio 8 d. nakties iš 1700 oficialių gyventojų, kurių skaičių buvo gerokai
padidinęs neseniai atvykę geležinkelį statantys darbininkai, neskaitant įprasto pardavėjų, keliautojų ir svečių
kiekio, ryte gyvų nebuvo nė 1000. Sveikas išliko tik vienas nebaigtas statyti namas.
1871 m. regioną vargino neįprastai stipri sausra. O fermeriai savo dirbamos žemės plotus plėtė kirsdami
ir degindami miškus. Geležinkelio statytojai elgėsi panašiai kirviu ir ugnimi skindamasi kelią. Miškus valė ir
medžiotojai ir indėnai, ypač rudenį, kai eidavo į aukštupius žvejoti upėtakių ar pasklisdavo po miškus
medžiodami elnius. Jie vakare sukurdavo didelius laužus, paruošdavo vakarienę ir įsisupę į antklodes
sumigdavo ant žemės, žinodami, kad ugnis nugins laukinius žvėris. Ryte jie vykdavo toliau, palikę
rūkstančius ugniakurus. Dukart ar triskart prieš spalio 8 d. jau buvo kilęs pavojus gyventojams.
1883 m. buvo išsakyta versija, kad abu minėtus gaisrus sukėlė kometos gabalai; 2004 m. konferencijoje
R. Woodas nurodė, kad tai galėjo būti Biela kometa. Tą pačią diena 4-iose vietose prie Mičigano ežero
įsiplieskė gaisrai. Liudininkai nurodė momentalų užsiliepsnojimą, dūmų nebuvimą, iš dangaus krentančius
ugnies kamuolius ir žydras liepsnas. R. Woodas aiškino, kad tai galėjo būti dėl metano, kurio gausu kometose.
Tie liudijimai leido iškelti ir spėjimą dėl NSO (apie prieš tai žr. >>>>>). Papildomai skaitykite: Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu:
san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.
UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky.
Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.
|
1953 m. 
