Vėliau pranešimų apie objektus gausėjo. Žvalgyba suprato, kad negali būti ir kalbos apie kažkokius nepažeidžiamus prekybinius lėktuvus. Tad, įvertinant karinę situaciją, padaryta išvada, kad tai superslaptas vokiečių ginklas, kaip rašoma ir 1944 m. gruodžio 14 d. „New York Times“ straipsnyje. Išsakomi spėjimai, kad stebėti rutuliai valdomi per atstumą ir renka informaciją.

Tai neramino JAV oro pajėgų vadovybę, kuri 1947 m. pareikalavo, kad Oro pajėgų Materialinio-techninio aprūpinimo valdybos vadas generolas-leitenantas Natanas F. Tuainingas išsakytų savo nuomonę šiuo klausimu. 1947 m. rugsėjo 23 d. Natanas atsakė tokiu laišku:

„1. AC/AS užklausimu pranešame apie valdybos nuomonę klausimu, liečiančiu vadinamuosius "skraidančius diskus". ... Šis požiūris susiformavo susitikus Aviacijos technologinio instituto ir žvalgybos T-2 biuro atstovų, mechanikos skyriaus vado ir žmonių pagamintų lėktuvų bei variklių tyrimų T-3 skyriaus laboratorijų atstovų susitikime.
2. Suformuota tokia nuomonė: a) pranešti fenomenai yra tikri ir nėra haliucinacijų vaisius; b) egzistuoja objektai, turintys maždaug disko formą ir žmonių gaminamų lėktuvų dydžio; c) galima tarti, kad kai kurie stebėti atvejai sukelti gamtos reiškinių, atskiru atveju, meteorų; d) nustatytos charakteristikos: labai greitas pakilimas, manevringumas, išnykimas pasirodžius stebėtojams, bandant prisiartinti lėktuvais arba susekus radiolokatoriais – leidžia manyti, kad kai kurie objektai valdomi rankiniu būdu, automatiškai arba per atstumą; e) dažniausiai stebimos charakteristikos: - paviršius metalinis arba iš medžiagos, pasižyminčius mažu atspindžiu; - pėdsako nebuvimas, išskyrus retus momentus, sutampančius, matyt, su supergalingais manevrais; - forma apvali arba elipsiška, dugnas plokščias, viršus kupolo pavidalo; - dažniausiai nėra garso, trimis atvejais girdėtas duslus traškėjimas; - keletas pranešimų apie skridimus geometrinėse formacijose, apimančiose nuo trijų iki devynių objektų;
3. Rekomenduojama, kad Oro pajėgų štabas išleistų potvarkį apie prioritetą, temos įslaptinimą ir kodo suteikimą...
4. Laukiant specialios Materialinio-techninio aprūpinimo valdybos direktyvos, tyrimas bus tęsiamas...
N.F. Tuainingas, generolas-leitenantas“

Remiantis Tuainingo rekomendacijos, sukurta byla su grifu „Slapta“ ir 1947 m. gruodžio 30 d. valstybės patarėjas gynybos reikalams Džeimsas D. Forestolas pasirašė įsaką apie NSO tyrimų grupės sukūrimą suteikiant kodinį pavadinimą „Projektas Ženklas“. Jau po mėnesio grupei teko užsiimti tirti įvykį su tragiška pabaiga. 1948 m. sausio 7 d. maždaug 13:45 Kentukio valstijoje virš Medisonvilio buvo pastebėtas apvalus maždaug 70 m. skersmens objektas, skridęs Fort Nokso, kur saugomos JAV aukso atsargos, kryptimi. Godmeno oro bazės personalas jį galėjo stebėti tiek per žiūronus, tiek plika akimi. Tuo metu virš Fort Nokso skridę trys naikintuvai F-51 gavo įsakymą perimti nežinomą objektą. Patruliams vadovavęs kapitonas Tomas Mentelas 14:45 atsidūrė žemiau objekto. Jis pranešė: „Einu į suartėjimą, kad geriau jį apžiūrėčiau. Orlaivis labai didelis ir atrodo kaip metalinis“. 5000 m aukštyje kiti du naikintuvai Mentelą pametė iš akių ir grįžo į Godmeną. 15:15 Mentelas perdavė, kad jam nepavyksta priartėti, o nesant deguonies įrangos turi liautis persekioti objektą 6000 m aukštyje. Tai buvo jo paskutinis pranešimas. Jau apie 16 val. ėmė rasti naikintuvo nuolaužas, išmėtytas kelių kilometrų spinduliu (plačiau apie tai žr. >>>>>).

Šio įvykio nebuvo galima priskirti haliucinacijoms. 1948 m. grupė „Ženklas“ parengė ataskaitą „Padėties įvertinimas“, kurioje daroma išvada, kad NSO nėra tarybiniais lėktuvais, kaip manyta iš pradžių, o yra nežemiškos kilmės. Pentagonas atmetė šią išvadą, o grupė netrukus buvo paleista. Tačiau pranešimai apie NSO tebeplaukė ir projektas buvo pervardintas į „Pagieža“ (Grudge), projektą „Mirgėjimas“, naują projektą „Lokys“ ir pagaliau – „Mėlynąją knygą“, veikusį iki 1969 m.

Kurį laiką projektui „Mėlynoji knyga“ vadovavo kapitonas Rapeltas^**), kurio knygoje „Ataskaita apie NSO“ (1956) pasakoja apie medžiagos atranką, kurios metu visi pranešimai apie nusileidimus nedelsiant buvo metami į šiukšlių krepšį. 1953 m. sausio mėn. Rapeltas parengė ataskaitą, kurioje iš 4400 atvejų (1947-52), analizei atrinkta tik 1593. 26,9% atvejų liko neišaiškinti, tačiau padaryta išvada, kad visi NSO atvejai gali būti paaiškinami žemiškomis priežastimis ir nėra reikalo pasinaudoti ateivių „paslaugomis“.

1964 m. „Mėlynosios knygos“ vadovu paskirtas majoras Kintanila, žinomas atkakliu faktų neigimu. Projekto bendradarbiai iškėlė daugybę juoką keliančių aiškinimų, po kurių atsidurdavo dar labiau supainiotose situacijose.

1966 m. kovo 20 d. 47 m. amžiaus sunkvežimio vairuotojas Frenkas Menorsas, gyvenęs Mičigano pakraštyje, ore išvydo švytintį objektą, atliekantį keistus manevrus. Jis iškvietė policiją ir su sūnumi pabandė prieiti arčiau prie tai besileidžiančio, tai vėl pakylančio objekto. Iš maždaug 500 m atstumo jis matė, kad automobilio dydžio objektas yra piramidės formos. NSO matė ir atvykę policininkai. Tą patį vakarą šerifo pavaduotojas ir policinkas, grįždami iš pokalbio su Menosu, matė kupolo formos NSO. Tuo pat metu keistus NSO, primenančius regbio kamuolius, matė ir 87 koledžo dėstytojai su mokiniais. Apie tai rašė laikraščiai.

Kovo 23 d. paaiškinimą pateikė „Mėlynosios knygos“ konsultantas, Šiaurės vakarų universiteto Astronomijos fakulteto dekanas Alenas Chainekas. Jo aiškinimai buvo juokingi: čia buvo ir vaikų leidžiamos raketos, ir Mėnulis su Venera, ir, galiausiai, metano dujos, nes NSO stebėti pelkėtoje vietovėje. „Balų dujų“ paminėjimas tapo puikia prielaida jumoristams ir karikatūristams. Vėliau Hainekas prisipažino, gavęs Oro pajėgų užduotį, surasti kokį nors įvykio aiškinimą – ir tai Haineką ne geriausiai apibūdino.

NSO pasirodo visur. Pavyzdžiui, 1978 m. virš Maskvos stebėta apie 120 neaiškių reiškinių. Tiesa, reikia pastebėti, kad disko formos skraidantys aparatai nėra visiškas išmislas – nuo pat 1942 m. vokiečių Cimermano „skraidančio blyno“ tokios formos aparatus kūrė daugelio šalių inžinieriai.

„Vilniaus observatorija gavo apie 30 pranešimų iš įvairių respublikos vietų, kuriuose nusakomi objektai, labai primenantys NSO, stebimus kitose šalyse. Įdomiausias stebėjimas 1974 m. rugpjūčio 20 d. keliose vietose vienu metu: Raseiniuose, Vilniuje ir Radviliškyje. Stebėjimai keliose vietose leido nustatyti numanomą aukštį ir objekto dydį. Buvo nustatyta, kad 140 m trikampis objektas pusę dienos kabojo šiauriau Raseinių maždaug 20 km aukštyje.

Iš naujesniųjų stebėjimų reiktų paminėti du. Šių metų balandžio 29-30 d. naktį virš Rokiškio matėsi geltonas objektas, ryškumu primenantis Venerą. Jis judėjo zigzagais, kartais piešdamas kilpas ir sustodamas. Gegužės 8-9 d. naktį Molėtuose matėsi, kaip dangumi praskrido po tris į liniją išsidėsčiusių objektų grupė. Toji grupė darė staigius posūkius ir persigrupuodavo“
[ prof. V. Straižys. "Mokslas ir gyvenimas", 1978 m., Nr. 7 ]

1966 m. spalio 7 d. Kolorado universitete pradeda veikti NSO tyrimų grupė, sudariusi sutartį su JAV Oro pajėgomis: „Darbas vyks visiško tyrimų objektyvumo sąlygomis; tyrėjai, kiek tai įmanoma, negali būti išankstinio nusistatymo NSO klausimu. Toks neutralumas būtinas, kad tyrimas užtikrintų publikos, kongreso, vyriausybės ir mokslo pasaulio pasitikėjimą“.

Grupės vadovu skirtas dr. Kondonas, iškart pareiškęs, kad "per maža šansų, kad tie objektai egzistuoja... Mes daugiau tirsime tai, ką laikau gryna haliucinacija". Neatsiliko ir grupės administratorius Robertas Lou, laikęs, kad liudijimuose bus rasta daugiau informacijos apie pačius liudytojus, nei mokslo duomenų (Denver Post, 1966 m. spalio 9 d.).

Tačiau „triuką“ atlikti nebuvo taip paprasta – iš 1500 atvejų tyrimui atrinkus mažiau nei 100, jau ties Nr.3. teko daryti tokią išvada: „Čia, matyt, kalbama apie tikrą NSO“. Dar sudėtingesnis pasirodė atvejis Nr. 46 (Oregono valstija, Mak-Minvilis, 1950 m. gegužės 11 d.), kurį patvirtino dvi fotonuotraukos – komisija priversta teigti: „Duotu atveju kalba eina apie vieną tų retų NSO stebėjimų, kai visi nagrinėjami veiksniai (geometriniai, psichologiniai, fizikiniai) patvirtina liudininkų parodymus, iš kurių seka, kad neįprastas metalinis disko formos 10 m skersmens objektas praskrido dviejų liudininkų akivaizdoje“.

Tačiau dar iki paskelbiant Kondono komisijos ataskaitą, Oro pajėgos 1968 m. gruodžio 16 d. paskelbė nutraukiančios NSO tyrinėjimus, atseit „Kolorado universiteto ataskaitos išvadų pagrindu“. Ataskaitas paskelbta 1969 m. sausio 1 d. Ataskaitos viršelį puošė sufalsifikuota nuotrauka, - ir jau tai liudijo Kondono požiūrį į problemą.

^*) Edvardas Kondonas (Edward Uhler Condon, 1902-1974) - amerikiečių branduolinės fizikos specialistas, kvantinės mechanikos pradininkas. 1945-51 m. buvo Standartų biuro direktoriumi.
Antrojo pasaulinio karo metu dirbo branduolinių ginklų ir radarų srityje dalyvaudamas Manheteno projekte. Makartnio laikais, kai buvo stengiamasi JAV išnaikinti simpatizuojančius komunizmui, jis buvo taikiniu, nes palaikė „revoliucinę“ kvantinę mechaniką, tačiau sugebėjo apsiginti išlikdamas ištikimas mokslui.
1968 m. išgarsėjo ataskaita „Mokslinis neatpažintų skraidančių objektų tyrimas“, skirta JAV Karinėms oro pajėgoms, kurioje padarė išvadą kad NSO turi gamtišką paaiškinimą. Jos pagrindu buvo 1966-68 m. vadovavimas Boulderio „Kondono komiteto” NSO studijų projektui.
Jo garbei pavadintas krateris Mėnulyje, o taip pat Franko-Kondono principas bei Sleiterio-Kondono taisyklės fizikoje.

^**) Edvardas Rapeltas (Edward James Ruppelt, 1923-1960) – JAV oro pajėgų karininkas, geriausiai žinomas dalyvavimu „Mėlynosios knygos“ (Blue Book) projekte; jam net priskiriamas „neatpažinto skraidančio objekto“ (UFO, 1956 m.) pavadinimo įvedimas (pakeičiant juo „skraidančias lėkštes“ ir „skraidančius diskus“). Trumpą laiką (nuo 1951 m. pabaigos) buvo „Grudge“ projekto direktoriumi, kai 1952 m. kovą jis buvo pervadintas į „Mėlynąją knygą“ – ir išliko direktoriui iki 1953 m. pabaigos. Prieš tai tarnavo Oro pajėgų techninės žvalgybos centre Wright-Patterson’o bazėje. 1956 m. išleido knygą „Ataskaita apie neatpažintus skraidančius objektus“, kurioje aprašė savo darbą „Grudge“ ir „Mėlynosios knygos“ projekte. 1960 m. išleista išplėstas šios knygos leidimas, kuriame E. Rapeltas NSO pavadino „kosmoso amžiaus mitu“.

Papildomai skaitykite:
CEFAA, Čilė
Roswello avarija
Anomalinė zona
NSO numizmatikoje
NSO reikalai TSRS
Ateivių civilizacijos
NSO sukurti žmogaus?
NSO nusileidžia žemiau
NSO tyrinėjimai JAV
NSO stebėti esant ore
Pelikanai apgavo pilotą?
Svedenborgo nežemiečiai
Eksperimentai su gyvūnais
Apie NSO – JAV Kongrese
NSO „apsėdimas“ Puerto Rike
Šokinėjančios radiolokatorių šmėklos
Skraido ir nepavejami – tarsi miražai
Ar galimas ryšis su protingomis kitų planetų būtybėmis?
Svetimas vienuolynas pavadinimu „Kosmosas"
Civilizacijos: Paskaičiavimai pagal Gindilį
M. Agrestas. Senovės kosmonautai
Nuo amžių pradžių iki šių dienų
Pilkieji: spekuliatyviosios mintys
Nežemiški roko muzikos ryšiai
Valdomas nuotolinis matymas
Žmonių rasės tyrinėjimas
Ar tai buvo pusiau ateivė?
NSO prigimtis moksliškai
Kreipimasis į ateivius
Įsiveržimas į Žemę
Fenikso šviesos
NSO hipotezės
NSO per amžius
Skeptiko nuomonė
Marsiečio kapas
NSO klastotės

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO.Lt skiltis
Vartiklis