Global Lithuanian Net:    san-taka station:
Saulės ateitis    

Mūsų Saulė jau šviečia 5 milijardus metų ir, tikriausiai, švies dar 5 milijardus metų. Tačiau ne amžinai...

1963 m. rugsėjo 26 d. Austrijos laikraštis „Volksstimme“ paskelbė Čilės astronomo, observatorijos, įsikūrusios Villa Alemana, direktoriaus Carlos Munoz Ferrada3) (1909 -2001) prognozę, kad pasaulio pabaiga įvyks 2000 m. gegužės 18 d., ketvirtadienį, tiksliai 13:00. Tai nutiks priartėjus „planetai X“, kurią jis vadino Hercolobus (apie planetą X skaitykite >>>>>). Nesigilinsime į tų įvykių aprašymus – jie panašūs į šimtus kitų, kurių paskutiniu metu prisiklausėme, o ir jo (ir kitų) žadėtos „pasaulio pabaigos“ dar neįvyko... nei 2000-ais, nei vėlesniais 2012-ais...
Daugiau skaitykite Kokia bus pasaulio pabaiga?

Bet jei Žemės neaplankys nei asteroidas, nei kometa, - kas jos laukia?

Saulės amžius apie 6 mlrd. m., o tokiai žvaigždei tai jau brandus amžius. Jos diametras ir ryškumas visąlaik pamažu didėjo ir dabar yra vos ne ketvirčiu didesni už pradinius. Taip tęsis ir toliau. Po 3-4 mlrd. m. Saulė išsiplės iki Merkurijaus orbitos. Regimas jos ryškumas padidės tikriausiai ne daugiau kaip 10 kartų, tačiau bendras spinduliavimo intensyvumas padidės šimtą kartų. Vidutinė Žemės temperatūra pakils 3 kartus (skaičiuojant nuo absoliutaus nulio), t.y. taps virš vandens virimo taško. Maždaug po 2 mlrd. m. vandenynai užvirs. Tik tai nesukels vandens praradimo, mat nesitikima viršutinių atmosferos sluoksnių, iš kur molekulės palieka planetą, temperatūros padidėjimo - mat to sluoksnio temperatūra daugiausia priklauso nuo ultravioletinio spinduliavimo, o jų kiekis žymiai nesikeis. Stebėtojui iš Mėnulio ar Marso Žemė atrodys tarsi suvyniota į sidabriškai baltą apvalkalą.

Anksčiau ar vėliau Saulė vėl ims trauktis – ir toji jos evoliucija pasibaigs baltąja nykštuke – mažyte žvaigžde su neįtikėtinu medžiagos tankiu. Protarpiais Saulės virsmus lydės katastrofiški efektai. Anot Dž. Koiperio*), Saulė atliks visus Saulės kitimus iki pat baltosios nykštukės. Kažkuriuo momentu vandens garai kondensuosis, stora debesų uždanga išsisklaidys, žemės ašigalius vėl uždengs ledų kepurės. Po kelių milijonų metų vandenynai užšals, o žemynus sukaustys ledo šarvai. Visoje planetoje įsigalės vientisas nuobodus Antarktidos baltumas, kurį tik retkarčiais sutrikdys ugnikalnių išsiveržimai.

Saulė energiją gauna iš branduolinės sintezės. Kas sekundę jos žaizdre apie 700 mln. t. vandenilio atomų susijungia tapdami sunkesnio helio branduoliais – ir to proceso metu apie 4 mln. t. materijos virsta energija. Gerai, kad Saulė pakankamai didelė, kad tai tik maža jos energetinių atsargų dalelė. Vis tik per milijardus metų tos atsargos išseks ir prasidės neišvengiama Saulės transformacija. Saulė: raudonoji milžinė

Pirmiausia Saulės ryškumas sparčiai išaugs tūkstančius kartų ieškant papildomų energijos resursų. Mažės slėgis, kurį palaikė sintezės reakcijos, ir viršutiniai sluoksniai dėl savo svorio sukris į vidų, kuris tankės ir sritis apie branduolį įkais iki temperatūros, pajėgios deginti apvalkalo vandenilį.

Branduolyje sudeginusi vandenilį, Saulė pradės smegti, o jos spindesį palaikys vandenilio apvalkalo degimas. Susispaudžiantis branduolys vis labiau kais, kas padidins apvalkalo degimą. Dėl to Saulė ir taps ryškesne.

Tuo pačiu nuo spinduliavimo slėgio sluoksniai esantys aukčiau degančio apvalkalo ims pūstis. Per milijardus metų Saulės apimtis išsiplės apie 250 kartų, - ir ji praris Merkurijų, Venerą ir, galbūt, Žemę. Nepaisant ryškumo padidėjimo, dėl paviršiaus ploto padidėjimo kiekvieno jos kvadratinio metro išspinduliuojamos energijos kiekis sumažės. Todėl Saulės paviršiaus temperatūra nukris iki 3000oC, o jos spalva iš gelsvos virs rausva. Taip Saulė virs raudonąja milžine.

Net ir išsiplėtus Saulei, jos branduolys toliau spausis, tankėdamas ir karštėdamas. Galiausiai jo temperatūra pasieks 100 mln. laipsnių ir pradės jungtis jau helio branduoliai, sudarydami sunkesnius elementus (anglį, deguonį,...). Įsižiebus helio žaizdrui, padidės slėgis iš centro ir degančio vandenilio sluoksnis taps ne tokiu tankiu, tad jame branduolinių reakcijų kiekis tiek nukris, kad žvaigždės ryškumas sumažės. Sumažės ir Saulės skersmuo, kartu padidėjant temperatūrai paviršiuje.

Gan greitai, per kelis milijonus metų, branduolyje pasibaigs helio atsargos ir virsmas į raudonąją gigantę atsinaujins, nes išdegęs helis taip pat pakils į apvalkalą aplink branduolį. Tačiau besispaudžiančiame branduolyje niekad nesusidarys sąlygos, kad galėtų degti sunkesni elementai, tokie kaip anglis. Tad vandenilio ir helio degimo apvalkalai pradės sukristi į vidų, o pati Saulė taps nestabilia – tai plėsdamasi, tai susitraukdamas ir kartu keisdama ryškumą.
Vida Gustaitytė-Bubnienė.
Prie vakaro skaitinių

Diena paskui paukštį
padangių alėja
darbais ima gausti –
žiūrėk, vakarėja.

Ant atlapo leidžias
nuraudusi saulė.
Tamsos pėdos klaidžios,
O mano pasauli.

Priglausiu prie knygos
vos plazdančią gyslą.
Gyvenimas šypsos..
Ir jėgos vėl grįžta.

Galiausiai vidiniai impulsai taps tokie stiprūs, kad išsiplėtusi Saulė pradės nusimetinėti išorinius dujų sluoksnius tokiu greičiu, kad jie galės palikti Saulę. Iš jų susidarys gražus, tačiau netvarus planetarinis ūkas (taip pavadintas todėl, nes iš toliau forma primins planetą). Tokie ūkai gyvuoja tik tūkstančius metų, nes nemažą dalį savo dujų paskleidžia į tarpžvaigždinę erdvę – jos tampa medžiaga būsimoms naujoms žvaigždėms. Šios dujos dar ilgai bus karštos ir spindinčios, nes jas jonizuos tiesioginis spinduliavimas iš Saulės centrinės dalies. Nors branduolinės reakcijos baigėsi, ji vis dar labai karšta ir skleidžia agresyvų ultravioletinį spinduliavimą.

Ir jei Saulė nusimes visą savo apvalkalą, liks tik įkaitęs branduolys. Jis savo slėgio bus susispaudęs iki Žemės dydžio rutulį – virtęs baltąja nykštuke. Tai yra Saulės tipo žvaigždžių paskutinė stadija. Jos laukia lėtas vėsimas, truksiantis daugelį milijonų metų. Galiausiai ji virs juodąja nykštuke, negyva žvaigždės liekana.


*) Džerardas Koiperis (Gerard Peter Kuiper, 1905-1973) – olandų kilmės amerikiečių astronomas. 1927 m. susidomėjo dvinarėmis žvaigždėmis ir 1933 m., apsigynęs daktaro disertaciją, išvyko į Liko observatoriją (JAV), kur 2 m. tęsė jų bei baltųjų nykštukių tyrimus, nustatė nemažai jų atvejų. 1935 m. O. Struvė pasikvietė jį dirbti į Jerko observatoriją; dėstydamas Čikagos un-te buvo K. Sagano disertacijos vadovu. 1960 m. Arizonos un-te Koiperis įkūrė Mėnulio ir planetų laboratoriją.
Jis pirmasis pradėjo taikyti infraraudonųjų spindulių imtuvus planetų atmosferoms tirti, aptiko angliarūgštės dujas Marso ir Veneros atmosferose, atrado Titano atmosferą ir metaną joje. Jis teisingai numatė, jog už Neptūno orbitos yra kometoidų juosta, ir iš jos, prie Saulės atskrieja trumpaperiodės kometos (tačiau pats netikėjo jos buvimu). Bendradarbiaudamas su NASA, Koiperis labai atidžiai ištyrė Mėnulio paviršių,sudarė ir išleido keletą aukštos kokybės Mėnulio atlasų. Vadovavo NASA kosminio aparato „Ranger“ programai, dirbo „Surveyor“ ir „Apollo“ (parenkant nusileidimo vietas Mėnulyje) programose.
Jo garbei pavadintas asteroidas 1776 bei krateriai Mėnulyje, Marse ir Merkurijuje. Amerikos astronomų draugija kasmet skiria Koiperio vardo premiją už pasiekimus planetologijoje.

Papildomai skaitykite:
Precesija
Saulės dėmės
Mįslinga Saulės karūna
Tolimų planetų nuotraukos
Kometos: dangaus ženklai
Saulė yra dvinarė žvaigždė?
Merkurijaus baisioji tragedija
Pulsarai ir dvinarės žvaigždės
Mūsų palydovo kilmės klausimai
Gamtos mįslė ar kitos civilizacijos buveinė?
Paskutinį ledynmetį sukėlė meteorito smūgis?
Saturno keisčiausias palydovas
Nepaprastai masyvios ir ryškios
Gyvybės atsiradimas Žemėje
Vieta, kur gimsta žvaigždės
Kokia yra Visata? Sukasi?
Gyvybės paieškos Marse
Kitų žvaigždžių planetos
Juodųjų skylių portretas
Kai susiduria galaktikos...
Jis atrado Planetą X
Jie buvo pirmeiviais...
Andromedos ūkas
Saulės kreiseriai

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis