SOHO perduotuose vaizduose užfiksuotas keistas reiškinys, kurį galime priskirti ateivių veiklai. Tai
milžiniško dydžio "Saulės kreiseriai", pirmąkart pastebėti 1997.12.30. Iš pradžių buvo pamanyta, kad tai
tėra fotografavimo defektas. Tačiau įsižiūrėjus į padidintą vaizdą pradedi manyti, kad netoli Saulės yra kažkokia dangiškoji
"ameba". 1998.01.14 nuotraukoje atrodo, tarsi kažkas šalia Saulės būtų surengęs
fejerverką. Nuotraukos viršutiniame kairiajame kampe pastebimas šviesus mįslingas objektas. Horizontali
linija ant jo rodo, kad tai masyvus daiktas.
SOHO perduotas nuotraukas galite peržiūrėti NASA svetainėje.
Tačiau kas įdomiausia, kad NASA kai kurias nuotraukas, kuriose buvo pastebimi paslaptingi objektai,
pašalino iš savo WWW svetainės archyvų. Įdomu kodėl? Pavyzdžiui, juose jau nėra 1999.02.09 nuotraukų.
Be "kreiserių" yra ir kitų įdomių reiškinių. Štai
"archangelas Gabrielius su trimitu". Tačiau tai nėra tvirtas
kūnas - ir kažin ar kas tvirtins, kad tai ir yra tikras angelas. Bet tai gali būti ženklas (kaip ir
Dovydo žvaigždė), kurį kažkas siunčia mums...
Bet ką sako pati NASA? Ogi, kad tai maža kosmoso dulkės išmušta skylutė fotoaparato filtre.
Kai pro ją patenka planetos (Marso, Veneros ar Jupiterio) šviesa, sukuriamas miražas. Tačiau kreiseriai juda greitai
ir jų vieta nesutampa su planetų orbitomis (tai patvirtina ir "RedShift" programos paskaičiavimai).
Millenium Group sako, kad 1998-ųjų birželį į Saulę įsirėžusios 2 kometos sukūrė 2 naujas planetas.
Tačiau "kreiseriai" buvo pastebėti dar prieš tuos įvykius. Taip pat jokie kiti stebėjimai nepatvirtina naujų
planetų buvimo faktų (nei stebint "iš erdvės" nei iš Žemės). Nebent tos planetos nuolat slėptųsi anapus
Saulės disko (tiek nuo SOHO, tiek nuo Žemės). Neįprastas elgesys planetoms?
Taip pat paslaptinga, kodėl SOHO kelis kartus buvo nusmigęs. Tai buvo atsitikę ir tą birželį - netrukus po
to, kai kometos trenkėsi į Saulę. Tada SOHO tylėjo 90 dienų. Rudenį jis atgijo ir vėl smigo prieš pat
Kalėdas. Atsigavęs sausio gale jis vėl nutilo vasario mėnesį - iškart, kai tik perdavė planetos dydžio objekto vaizdą (anapus Saulės).
Tai gali būti NSO bazė. Kaip mūsų svetainėje jau priimta - pasižiūrėkime ir į gilią senovę.
Itihasas, Mahabharata ir Puranų tyrinėtojai susidūrę su skraidančiu
Hiranyapura miestu. Jį regėjo Ardžuna, sumušęs Nivatakavacas, keliaudamas per dangaus sritis.
Ardžuna lydėjo Matali deva, kuris apie miestą atsakė:
Gyveno kartą Daitya moteris vardu Puloma ir didysis asuras
Kalaka, laikęsis nepaprastai asketiško gyvenimo tūkstantį dieviškųjų metų [tūkstantį metų engtas dievų]. Jų nusižeminimo
[pažeminimo] pabaigoje gimė savaime-egzistuojantis dievas. Kaip malonę, jie pasirinko, kad jų
palikuonis mažai kentės nuo Indros,
Karalių valdovo ir bus nepažeidžiamas dievų, rakšų ir gyvačių.
Tas nuostabus oro miestas pilnas gerų darbų, išpuoštas brangakmeniais ir neįveikiamas net
nemirtingiesiems, yakšų ir ganharvų būriams, gyvatėms,
asurams ir rakšams, išpildo visus
troškimus ir norus, jame nėra liūdesio ir ligų. Jį Kalakiečiams sukūrė
Brahma. Nemirtingieji
aplenkia šį dangaus miestą, kuriame gyvena Puloma ir Kalaka asurai. Jis vadinamas Hiranyapur'u, aukso miestu.
Tad jame gyvenantys paulamiečiai ir kalakiečiai yra dviejų maištingų devų palikuonys, gyvatės,
nagų rasė, kurios atstovai gali įgauti žmonių ar gyvačių formas. Savaime egzistuojantis dievas yra
Brahma, visų gyvųjų būtybių kūrėjas. Jo kilmė trancendentinė, jis neturi tėvų. Nemirtingieji yra
deva, nes gyvena milijonus metų. Bet, pagal Vedas,
visos kūniškosios būtybės turi ribotą egzistavimo laiką, po kurio miršta.
Skraidantis miestas neįveikiamas net devams, bet pažeidžiamas žmogiškųjų būtybių. Ardžuna buvo
pusiau deva, pusiau žmogus. Jo tėvas - Indra, o motina - Žemės moteris.
Tad Ardžuna nusprendžia, kad jo misija yra užpulti Hiranyapurą.
Toliau štai kas nutiko:
Sumušti Daitya pasuko į miestą ir panaudoję Danava burtus, pakilo į dangų. Juos sustabdžiau
juos galinga strėlių kruša ir užkirtau jiems kelią. Bet jiems duotos malonės dėka jie lengvai išlaikė
dangiškąjį dieviškai tviskantį miestą, kuris galėjo persikelti beveik vien valios apraiška. Jis galėjo
pasislėpti į požemius, iššauti aukštai į dangų, judėti dideliu greičiu ar pasinerti į vandenyną.
Aš puoliau judrųjį miestą, sudariusį Amaravati, daugybe įvairių ginklų, galingesnių nei žmonių.
Tada tiek Daitya, tiek miestą įveikiau begale strėlių, kurias išleido dieviškieji ginklai. Perverti
mano išleistų geležinių kiaurai veriančių strėlių, asurų miestas krito į Žemę, o viešpatie. Asurai
nukauti mano žaibo greičiu sviestų iečių, gulėjo aplink. O viešpatie nepaklusnus Laikui, Matali
nusileido lyg galva priekin krisdamas ant Žemės kaip mūsų dieviškai tviskančiu vežimu.
(daugiau žr. Nežemiški senosios Indijos personažai)
Tad mūšis prasidėjo kažkurioje planetoje (galbūt, Žemėje). Stipriai atakuojami Ardžunos, daitėjai
atsitraukė į savo miestą. Pabrėžtina, kad šis galėjo persikelti po žeme ir po vandeniu, kaip skirti
oru bei kosmose. Nemažai liudijimų apie NSO nusileidimus ir pakilimus iš vandens, o kai kurie -
su dingimu po žeme, kaip Betty Andreasson apie Phoenix požemiuose, o Filiberto Cardenas
buvęs paimtas į povandeninę bazę. Skaidančias bazes indiškuose šaltiniuose aprašo ir Richard
Thompson (Sadaputa Dasa) knygoje Svetimųjų atpažinimas.
Tokie miestai yra Saulės kreiseriai, kaip ir greičiausiai skriejanti
Barnardo žvaigždė
(Gyvatnešio žvaigždyne)...
Pastaba: "Bhagavat Purane" aprašomas vizitas iš "žemiškųjų planetų" (daugiskaitoje).
Žemė nusakoma žodžiu "Bhu Mandala', kad reiškia Saulės sistemos plokštumą,
kitaip sakant, kelias planetas sugrupuotas kartu.
Wendelle Stevens mini, kad Briuselio Laboratoire de Reeberche A Kraainem ataskaitoje
spėjama, kad išsivysčiusioje civilizacijoje dalis gyventojų gali palikti gimtąją planetą ir gyventi milžiniškose
bazėse, kurios vystosi savarankiškai ir nepriklauso nuo nieko.
Biblijos (hebrajų ir graikų) pranašystėse
galima surasti, kad dar iki Antikristo atėjimo didžioji Žemės supervalstybė kris paveikta išorinės galios.
Kai kuriuos tos valstybės požymius turi tik JAV (tarp jų ir "gynybos nuo išorinių jėgų sistemą"). Tos
išorinės jėgos puls iš "Erdvės gelmių" ir atvyks kaip
angelų kariauna, - kad sunaikintų Babelę per vieną
valandą (panašiai kaip Sodomą ir Gomorą, naujausios Negyvosios jūros nuotraukos iš palydovų rodo, kad
toji istorija galėjo būti tikra, t.y. ne išmonė apie tai t.p. žr. >>>>>).
Ar "Saulės kreiseriai" yra angelų kariaunos flotilės dalis
(žr. Svetimas vienuolynas pavadinimu Kosmosas)?
Mums liko dar keliolika metų iki tos pranašystės išsipildymo...
Parkeris skris prie Saulės
NASA 2018 m. liepos gale planuoja iškelti prie Saulės skriesiantį
Parker zondą. Jis pavadintas astrofiziko Judžino Parkerio (g. 1927 m.), 6-me dešimtm. tyrusio Saulės vėją (ir taip jį
pavadinęs) ir nustačiusio Parkerio spiralę (Saulės magnetinio lauko formą), primenančią daugiasluoksnę
balerinos suknelę. Tai pirmas NASA zondas pavadintas dar gyvo žmogaus vardu. Jis buvo planuotas 2015
m., tačiau atidėtas iki 2018 m. Zondo pagrindiniu tikslu yra Saulės karūnos Saulės vėjo tyrimai bandant
nustatyti pagrindinį karūną šildantį šaltinį. Jis elipsine orbita (kad tik trumpai pabūtų prie Saulės),
pasinaudodamas Veneros gravitacijos poveikiu, vis artės prie Saulės ir paskutinius 3 apsisukimus atliks
arčiau nei 6,5 mln. km (tai 9 Saulės skersmenys), kur aplinkos temperatūra siekia 1400oC.
Tai Saulės karūnos ribose. Instrumentų, veikiančių kambario temperatūroje, apsaugai įrengtas 11,4 cm storio anglies kompozitų ekranas.
Zondas prie Saulės bus ne tik arčiau nei Merkurijus, bet ir viršys 8-o dešimtm.
Helios-A ir Helios-B zondų rekordus (43,4 mln. km). Kartu, tai viena brangiausių NASA misijų (750 mln. USD).
Likus 1 min. 55 sek. iki starto pastebėjo techninius nesklandumus ir startą atidėjo iki rugpjūčio 12 d.
O tada saulės zondas jau sėkmingai startavo...
Skaitykite apie Parker pirmuosius priartėjimus prie Saulės >>>>>
Helios-A ir Helios-B (dar vadinami Helios 1 ir
Helios 2) dviejų labai panašių kosminių zondų pora heliocentrinėje orbitoje skirta Saulės tyrimams. Tai bendras Vokietijos DFVLR
(70%) ir NASA (30%) projektas. Stotis pagamino Messerschmitt-Bolkow-Blohm tai buvo pirmieji
Žemės orbitą palikę aparatai, pagaminti ne JAV ir TSRS. Jie startavo atitinkamai 1974 m .gruodžio 10 d. ir 1976 m. sausio 15 d.,
perihelis yra apie 0.3 a.v. Helloas A duomenis siuntė iki 1986 m., o Helios-B - iki 1980 m.