Botino - žvitrioji akis. UFO page. Lithuanian

Etjenui Botinui (Etienne Bottineau, 1739-1813) į galvą atėjo idėja, kad, atseit, „laivas ore turi sukelti tam tikrą poveikį“. Jau po pusmečio, kai atvyko į Mauricijaus¹⁾ salą (1763 m.), po atkaklių treniruočių, jis galėdavo nuspėti laivo atplaukimą prieš 2-4 d. – ir savo metodą pavadino „nauskopija“ („jūrinis regėjimas“). Prancūzijos jūreivystės ministro maršalo de Kastri²⁾ nurodymu E. Botino prognozes registravo dvejus metus. Nuo 1778-1782 m. Botino teisingai atspėjo 575 laivų atvykimą prieš 3-4 d. Už savo paslapties atskleidimą jis paprašė 100 tūkst. livrų ir kasmetinės 1200 livrų išmokos, tačiau jūreivystės ministerija nusprendė, kad suma per didelė ir nutraukė kontaktus su juo. Laivas horizonte

Iš Botino prisiminimų išlikę tik fragmentai: „Aš priverstas gyventi tarp šių atmatų, bukų ir žiaurių žmogiūkščių, paskendusių rutinoje, su durtuvais pasitinkančių bet kurį atradimą ir net naujovę, nors per jotą iškrentančią iš jų primityvaus pasaulio supratimo“. Laiške fizikui Žanui-Poliui Maratui jis gana miglotai išsakė savo metodo esmę: „Laivas, artėdamas prie kranto, orui daro tam tikrą poveikį ir taip jo artėjimą galima nuspėti patyrusia akimi prieš laivui pasiekus matomumo ribą. Mano prognozėms padėjo giedras dangus ir švari atmosfera, kurie didesnę metų dalį būna Ile-de-France [t.y. Mauricijuje]“.

Prancūzijos istorija pilna paslapčių ir „Slaptuose memuaruose...“ (t.12, 1785 m. balandžio 30 d. tekstas) apie E. Botino gebėjimus: „Mesjė Botino, Ost-Indijos kompanijos senas darbuotojas Ile-de- France ir Burbono (Reunjono) salose ką tik paskelbė pranešimą vyriausybei, kuriame tvirtina, kad rado laivų aptikimo 250 ljė atstumu metodą... Vienu įspūdingiausių jo rezultatų buvo anglų laivyno, įskaitant korvetę ir fregatą, atplaukusių dviem dienom vėliau, nustatymas. Tą faktą minėjo admirolai ir jūrininkai, tuo metu buvę salose“.

Nusiminęs Botinas grįžo į Prancūziją, tačiau 1793 m. vėl atvyko į Mauricijų ir tęsė prognozes. O kas dar apie jį žinoma? Neseniai aptikta, kad jis gyveno Ceilone. Trečiame „Amžininkų biografijų“ tome minima, kad jis domėjosi „gyvūnų magnetizmu“ (kas tada tuo nesidomėjo?!) – hipnoze. Ir jis kalbėjosi su vietiniais, kurie „moka daryti stebuklus“.

Kaip Botino sugebėjo vien savo jutimų pagalba sužinoti apie toli esančius laivus? Gal jis turėjo specialius instrumentus leidžiančius „pažvelgti už horizonto“? žmogaus jutimo organai registruoja tik tuos signalus, kuriuos gali užfiksuoti. Matoma šviesa - atskiras elektromagnetinio spinduliavimo atvejis, tačiau plaukiantis medinis laivas nėra stiprus šio diapazono bangų šaltinis ir neiškraipo optinės aplinkos. Nėra žinių apie jo biolokacinius sugebėjimus. Gal Botino sugebėjo tiesiog „skaityti“ miražus – juk miražai tropikų platumose dažnas reiškinys?

Vėliau asmenų, pasižyminčių „Botino sugebėjimais“ nepasitaikė, lokatorių dar nebuvo – ir žmonės tegalėjo pasikliauti tik rega.

¹⁾ Mauricijus (pranc. Maurice, anksčiau l’Ile de France) – sala Indijos vandenyno pietvakariuose, apie 2000 km nuo Afrikos. Apie 1,2 mln. gyv. – dauguma jų indai (66%) ir kreolai (28%). Sostinė - Port Luisas (prancūzų įkurtas apie 1735 m.). Salą 1598 m. aplankė olandai, kurie ją pavadino princo Mauricijaus iš Nasau garbei. 1715 m. Prancūzija užgrobė Mauricijų ir pervadino salą į Ile de France. Napoleono karų metu britai užgrobė salą, kuriai vėl gražino Mauricijaus vardą.

²⁾ Šarlis de Kastris (Charles Eugene Gabriel de La Croix de Castries, 1727-1801) – markizas, prancūzų karininkas, maršalas (nuo 1783 m.).

³⁾ Aleksandras Popovas (1859-1906) – rusų fizikas ir išradėjas, pretenduojantis į radijo išradėjo vardą. 1895 m. gegužės 7d. apie belaidį žaibų detektorių naudojant radijo bangas (Rusijoje tai laikoma Radijo diena), tačiau jo nepatentavo. Tuo pat metu belaidį telegrafą kūrė ir Dž. Markonis (jis išsiėmė patentą, kuris vėliau buvo atšauktas dėl N. Teslos pirmumo, žr. >>>>> ). 1896 m. kovą jis pademonstravo žinutės perdavimą radijo bangomis tarp pastatų Peterburge.
Jo garbei pavadintas 1979 m. atrastas asteroidas 3074.
Taip pat žr. >>>>>

⁴⁾ Federikas Kotrelis (Frederick Gardner Cottrell, 1877-1948) – amerikiečių chemikas, geriausiai žinomas elektrostatinio oro valymo įrenginio išradimu (patentas gautas 1908 m.) ir Mokslo pažangos tyrimų korporacijos (RCSA), nuo 1912 m. finansuojančios mokslo tyrimus, įsteigimu.

⁵⁾ Fricas Haberis (Fritz Haber, 1868-1934) – vokiečių chemikas, Nobelio premijos laureatas (1918) už Haberio-Bošo procesą, sintezuojantį amoniaką iš azoto ir vandenilio dujų. Tai paskatino amonio trąšų ir sprogmenų gamybą. Dar vadinamas „cheminio karo tėvu“ (ir pirmuoju mokslininku, mokslo išradimus pritaikęs karo reikmėms) už chlorino ir kitų nuodingų dujų sukūrimą Pirmojo pasaulinio karo metu, o vėliau dalyvavo kuriant kovines nuodingas medžiagas (po insekticidų priedanga). 3-me dešimtm aktyviai ieškojo būdo, kaip galima išskirti auksą iš jūros vandens – bet galiausiai priėjo išvadą, kad jo koncentracija per žema. 1933 m. paliko Vokietiją.