Jis buvo pirmajame kosmonautų būryje ir galėjo tapti vienu pirmųjų kosmonautų – ir žuvo per kvailą atsitiktinumą. Tik ar labai „atsitiktinis“ buvo tas atsitiktinumas? Ar už to neslypi kieno nors pikta valia? Ar kandidato į kosmonautis mirtyje nesislepia nusikaltimo pėdsakas?

1961 m. kovo 23 d. 23 m. amžiaus V. Bondarenko Maskvos Aviacinės ir kosminės Medicinos institute užbaiginėjo 10- ąją tylos testo dieną vienumoje. Surdobarokameroje („tylos kambaryje“) 68% oro sudarė deguonis. Kosmonautai „Tylos kameroje“ neturėjo jokio komunikacinio ryšio su išoriniu pasauliu ir bandymo vykdytojais. Su eksperimentus stebinčiais gydytojais jie bendravo įjungdami arba išjungdami lemputes. Vienintelis garsas, kurį girdėdavo „Tylos kameros“ „kaliniai“ - dažnos, atsitiktinės garso transliacijos: kartais nei iš šio, nei iš to pro garsiakalbius užgrodavo klasikinė muzika - taip buvo vertinama, kaip kosmonautas reaguos į malonų šoką.

Barokameroje tebuvo galima tik atsistoti nuo kėdės arba atsilošus miegoti. V. Bondarenko nusiėmė medicininius daviklius, kurie buvo pritvirtinti prie kūno ir tas vietas patrynė spirituota vata. Prie kosmonauto kojų stovėjo elektrinė plytelė, ant jos buvo šildomas maistas. Tiesiog atsitiktinai mesdamas vatą pataikė ne į šiukšliadėžę, o ant atviros elektrinės plytelės įkaitusių elementų… Pliūptelėjo liepsna ir deguonies prisodrinta kamera užsidegė. Kartu užsidegė ir V. Bondarenko vilnonis treniruočių kostiumas. Slėgis barokameroje buvo mažesnis (jį ir kompensuodavo gryno deguonies atmosfera) nei už jos ir kol buvo išlygintas slėgis, kol buvo atrakintos trys spynos, kol trys pripuolę darbuotojai atplėšė barokameros duris, kol ištraukė… Buvo per vėlu. V. Bondarenko dar buvo sąmoningas ir visą laiko kartojo: „Nieko nebauskite. Kaltas tik aš. Aš“.

Jį nuvežė į Botkinskio ligoninę. Buvo apdegę 90% kūno. Jis mirė po 8 val. Palaidotas 10-tose kapinėse, Liepų alėjoje. Tiesa, nėra likę jokios informacijos, kaip vyko atsisveikinimas su mirusiojo kūnu. Spėjama, kad iš slaptumo sumetimų pabijota jį laidoti jo gyvenamojoje vietoje, Pamaskvėje.

Apie kosminės programos nesklandumus nieko nepranešdavo, o ir atvirai melavo. Pvz., B. Lukjanovo knygoje „Mes tikim, draugai, raketų karavanai...“ ryžtingai „paneigiami“ užsienio žiniasklaidos spėliojimai:
„Per visą pasiruošimo laiką nebuvo nė vieno nalaimingo atvejo ar net nemalonaus nutikimo. ... Nė su vienu nebuvo jokių avarijų. ... Visi tarybiniai kosmonautai sėkmingai praėjo vienatvės išbandymus...“.

Tiesa, vis tik kai kurie gandai pasklido. Bet dėl slaptumo dažnai buvo sukuriamos įvairios istorijos – atseit, jis žuvo kažkokio slapto skrydžio metu.

Apie šio tragiško įvykio detales yra įvairių pasakojimų, net ir tarp kosmonautų. Pvz., apie elektrinės plytelės paskirtį ir jos atsiradimą barokameroje. Ar ji buvo reikalinga tik maistui, ar naudota ir apšildymui (nes kodėl ji buvo tada įjungta)? Ar ji buvo numatyta iš anksto, ar ten pateko papildomai?

Antra, aukščiau pateiktą incidento įvykių eigą aprašė žurnalistas J. Golovanovas. O iš kur jis visa tai sužinojo? Ar jis dalyvavo eksperimente? Juk jis dirbo „Komjaunimo tiesos“ laikraščio informacijos skyriaus vedėju. O ir kas iš tikrųjų nutiko barokameroje, niekas pašalinių nematė. Tai galėjo žinoti tik pats V. Bondarenko... Vadinasi, tą informaciją Golovanovui kažkas „perdavė“. O ar perdavė tikrai tai, kas iš tikro nutiko? O jei tikrai – tai kaip tas „kažkas“ sužinojo. „V. Bondarenko dar buvo sąmoningas“ – vadinasi, netrukus jis sąmonę prarado. Tad turėjo nedaug laiko papasakoti, kas nutiko.

O ir frazė: „„Nieko nebauskite. Kaltas tik aš“. Tarsi Valentinas norėtų kažką apginti nuo galimų kaltinimų. Bet ką būtent?! Budintį gydytoją (nežinoma, net kas budėjo tą dieną – tik spėjama, kad M. Klevcovas; šiaip, įdomi asmenybė, parašęs net fantastinį detektyvą „Šviesos pagrobimas“, 1995)? Bet jei durų nebuvo galima iškart atidaryti, tai prie ko jis? Juk jis sukėlė aliarmą... ir gelbėtojai (taigi jų buvo keletas) jį ištraukė. Gal buvo dar kažkas, kad galėjo būti kaltas už pasiruošimo išbandymus?! Ir aplamai, kas galėjo būti tie asmenys, girdėję tuos jo žodžius?

Štai Botkinsko ligoninės chirurgas V. Goliachovskis prisimena:
„Dideliu greičiu pro vartus įvažiavo karinė sanitarinė mašina, o paskui ją kelios valdiškos juodos ‚Volgos‘. Iš jų skubiai iššoko kariškiai pulkininkų papachomis ir puolė prie ‚sanitarkės‘. Iš jos jau traukė neštuvus su nukentėjusiu“.

O štai kas tie „kariškiai pulkininkų papachomis“? Greičiausiai, eksperimento, o gal ir paties instituto vadovai (1960- 1969 m. institutui vadovavo J.M. Volynkinas). Ar negalėjo būtent jie išklausinėti V. Bondarenko apie nutikimą dar Institute, kol tasai turėjo sąmonę?! Tomis dienomis Kosmonautų rengimo centro vadovybė jau buvo Kazachstane, Baikonūro kosmodrome, kur vyko J. Gagarino skrydžio pasiruošimai. Taigi, „kariškiai pulkininkų papachomis“ vargiai galėjo būti iš Kosmonautų parengimo centro...

Labai mažai tikėtina, kad jis būtų įstengęs ką nors rišliai papasakoti ligoninėje. Jam suleido morfino. V. Goliachovskis prisimena:
„Ligonis dar buvo gyvas, jis sunkiai paviršutiniškai kvėpavo ir judino apdegusias lūpas. Aš prisilenkiau prie jo baisaus veido ir išgirdau vos suprantamus žodžius:
- Skauda... Padarykit... kad neskaudėtų...“.

Juk kas nutiko, V. Goliachovskis sužino ne iš nukentėjusio, o iš paslaptingo vyr. leitenanto (kurį vėliau siejo su J. Gagarinu):
- Kaip nutiko, kad kameroje kilo gaisras?
- Tiesiog atsitiktinumas. Jis buvo trijų savaičių išbandymo programoje, kuri kaip tik tą naktį turėjo baigtis. Jis susiruošė pasišildyti maistą ant elektrinės plytelės, pasitrynė rankas spirituota servetėle, o ji prilietė įkaitusią plytelę. Oras plykstelėjo, jis bandė jį užgesinti, davė pavojaus signalą. Tačiau kol išhermetino – jis sudegė.
- Nejaugi paprasta plytelė? Tai juk pavojinga?
- Taip, paprasta, tik spiralė padengta geležimi.

Tik iš kur tasai galėjo tai žinoti?! Juk dalis būrio (6 žmonės) rengėsi Baikonūre, o kita dalis rengėsi egzaminams Pamaskvėje.

Negalėjo Valentinas papasakoti ir artimiesiems. Juk jo žmonos medicinos personalas net nesiryžo įleisti į palatą – tik parodė pro duris iš tolo. Anot V. Goliachovskis, net ir aukšti pareigūnai iš Gynybos ministerijos nieko nežinojo – tik vis be paliovos skambino pasiteirauti.

Nėra jokios informacijos, kad dėl jo žūties būtų buvusi sudaryta kokia nors priežasčių tyrimo komisija, kad būtų atliekamos apklausos ar tyrimai (civilių ar kariškių, ar saugumo). Tik 1961 m. balandžio 21 d. įvyko Oro pajėgų tarybos posėdis, kuriame konstatuotas mirties faktas.

Įdomu pasekti ir informacijos paplitimo kitimą. 1961 m. kovo 22 d. V. Goliachovskis klausinėjo „kažkokį karo gydytoją pulkininką Ivanovą“ apie tai kas nutiko, ir iš šio atsakymų aiškėja, kad tasai gerai nieko nežino. O D. Ivanovas tikrai egzistavo ir jo veikla buvo susijusi su bandymais barokameroje. Kovo 23 d. apie gaisro priežastį nieko nežinojo generolas N. Kamaninas, buvęs su ta „šešiuke“.

Ir po 25 m. priežastį sužino žurnalistas J. Golovanovas! Pradžioje jam leidimo publikacijai kariškiai nedavė, tad jis negalėjo gauti ir ataskaitų. Tad greičiausia jis pasinaudojo kažkieno iš Instituto prisiminimais. Bet kodėl ta nutikimo versija taip smarkiai skiriasi nuo versijos generolo majoro A.N. Babuičuko ataskaitos Oro pajėgos tarybai? Ar nebus šio ataskaita bandymu užglaistyti incidentą?

Galima ir toliau gliaudyti šį atvejį, kuriame yra daug ir kitų neatitikimų ir neaiškių klausimų, tačiau jau ir to, kas pateikta, turėtų būti aišku, kad to, kas ir kaip nutiko, vargu ar sužinosime. Tik susidaro įspūdis, kad eksperimentų vykdymas nebuvo tinkamai organizuotas. Štai iš Instituto bendradarbio S. Nefedovo pasakojimo sektų, kad V. Bondarenko nebuvo laiku ištrauktas, nes budintis inžinierius tuo metu nuėjo užkąsti – ir kai kilo gaisras, šalia nebuvo mechaniko, galėjusio sumažinti slėgį viduje...

Paruošė Cpt.Astera's advisor

Papildomai skaitykite:
Stalinas ir NSO
Moterys kosmose
Žodis apie Gagariną
Paaukotieji kosmonautai
Fobos-Grunt: kas gi nulėmė nesėkmę?
Kosmonautikos pergalės ir pralaimėjimai
Baisioji tarybinės kosmonautikos paslaptis
S. Koroliovas: sovietų kosmoso programos vedlys
Pirmieji tarybiniai raketų profesionalai
Gluško: metai kosminiame olimpe
K. Ciolkovskis: Ženklas iš aukščiau
Legendinio tėvo legendinis sūnus
Astronomų užsipuolimas TSRS
Kosmosui reikia geros šluotos
NSO tyrinėjimai Rusijoje
Paranoja skverbiasi giliai
Ateitis - elektrinės raketos
Žmogaus misija kosmose
Septintasis kontinentas
"Sutvėrėjo" žemėlapis
Baikonūro tremtyje
Mūšis dėl Veneros
Žmonės Mėnulyje
Lenino marsiečiai

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO.LT svetainė
Vartiklis