Skaitykite ankstyvąją versiją: Bendra kosmoso ir rock'n'rol'o istorija  

Kosmoso trauka ir rokenrolo vystymasis tiesiog persipina tarpusavyje. Ankstyvoji, eksperimentiška, hipnotizuojanti roko muzika pirmoji ėmėsi autentiškai (at)kurti kosminius pojūčius garsų pagalba. Ypač gerai tai pasireiškė psichodelinėje roko muzikoje, kuri savo kilme susieta su tuomet, 1965-69 m. Vakarų pasaulyje laisvai paplitusiu psichoaktyviu haliucinogeniniu preparatu LSD.

Psichodelinis sąmonės išplėtimas, kurį gali atverti tiesiog pati muzika, be jokių papildomų priemonių, atskleidė, kad kosminė kelionė vyksta ne tik laike ir erdvėje, bet gali būti vidiniu vaizduotės polėkiu, o taip pat įkvėpimo šaltiniu ir vartais į pilnesniojo savęs pasaulį. Bandymai išreikšti tai muzikine forma iš esmės pakeitė iki tol tiesmukiško rokenrolo veidą. Lyg ir tokioje pat paprastoje muzikoje atsivėrė nauja gelmė ir visai kitos prasmės.

Grupė „Pink Floyd“, ankstyviausiame gyvavimo laikotarpyje, su pašėlusiu Syd Barrett'u priešakyje, bene skambiausiai sugebėjo perteikti psichodelinį poveikį garsų forma. Jų muzika pradėta vadinti tiesiog kosmine (space rock) ir iš esmės ne tiek dėl elektroninių efektų, kurie tuomet buvo negausūs, o dėl to, ką jiems pavyko tokiomis kukliomis priemonėmis išgauti - ypatingos skambesio erdvės ir bendros visumos, sustiprintos „psichodeliniais“ šviesos efektais.

Hipnotizuojančiai ilgos instrumentinės pjesės, tokios kaip „tarp-žvaigždinė“ - „Interstellar Overdrive“ ar „Soucerful Of Secrets“ gal būt tiksliausiai atspindi ankstyvųjų „Pink Floyd“ garsines keliones bei nuotaikas, nors, kaip bebūtų keista, Syd Barrett'as parašė keletą šmaikščių trumpų dainų, tapusių sėkmingais singlais. Nuo antrojo grupės albumo dainų rašymą nemaža dalimi perėmęs Roger Waters'as taip pat tęsė kosminė tematiką, su būdingomis gudriomis įžvalgomis, minėdamas ir didžiulį erdvėlaivį, besileidžiantį liepsnose, kontaktui su žmonija, kur nors Mildenhall'e (daina „Let There Be More Light“, 1968), iki pat tiek kosminės, kiek ir humanistiškos plokštelės, The Dark Side Of The Moon („Tamsioji Mėnulio pusė“, 1973), - šedevru ne tik grupės diskografijoje, bet vienu iš roko muzikos aukščiausių pasiekimų.

Psichodelinio roko pradžioje domėjimasis NSO ir kitomis anomalijomis tapo prasmingai derėti, kaip ir sąsajos su Rytų misticizmu. Tačiau, jei budizmo bei induizmo įtaka pogrindinei hipių kultūrai yra išsamiai studijuota, ir tapatinama su siauros Vakarietiško mąstysenos permainymu 7-me dešimtmetyje, tai ufologinės minties dalyvavimas tuometinėje kontrkultūroje išlieka labiau šešėlyje.

Bet ne veltui Londone 1967 m. duris atvėrė klubas, pavadintas „UFO“, kuriam laikui tapęs centriniu visos pogrindinės kultūros katalizatoriumi ir susibūrimo vieta.

Taip pat svarbiu Britanijos psichodelinės geografijos tašku tapo iš seno mįslinga Glastonbury vietovė, davusi magišką erdvę muzikiniams festivaliams, kurie vyksta iki šiol.

Senosios mistiškos vietos, Albiono legendos, druidų paslaptys, ir naujos dainos, kuriose pasirodo tiek elfai bei nykštukai, tiek skraidančios lėkštės. Ufologijos vaizdiniai galėjo organiškai įsipinti į psichodelinės eros mąstyseną, poeziją ir vaizduojamąjį meną. Taip pat tai asocijavosi su iššūkiu racionalistinei, bukai materialistiškai pasaulėžiūrai, kuri dominavo abiejose Atlanto pusėse nuo pilko nykaus pokario. Nežemiškų civilizacijų egzistavimas buvo idėja pralaužianti ribotas mokyklinės tikrovės sampratas, ką jau ir taip krestelėjo LSD inspiruoti praregėjimai.

Tačiau pradžią galima atsekti dar anksčiau, kuomet regis, kad „skraidančios lėkštės“ įtakojo rokenrolą nuo pat jo „lopšio“ Amerikoje, - dar 1957 m. pasirodė atlikėjas Billy Lee Riley^*) su užsukančia "Flying Saucer Rock and Roll", ar panašiu laiku nuskambėjo Little Walter'io „skraidančia“ lūpine armonikėlė vedamas instrumentinis dalykas „Flying Saucer“. Taip pat verta prisiminti, kad ir pats, rokenrolo karaliumi vadinamas, Elvis Prestley pasižymėjo keistomis, mažai „apdainuotomis“ savybėmis ir domėjimosi sritimis, pavyzdžiui, sukaupė gerą metafizinių knygų kolekciją (virš 300), įskaitant ir ufologinėmis temomis, kuo jis greičiausiai nemažai domėjosi dar ir todėl, kad, kaip teigiama, ir pats buvo NSO pasirodymų liudininku.

1965 m. dar mažai kam žinomas gitaristas Jimi Hendrix, grojęs dainininko Curtis Knight grupėje „Squires“, įsiamžino šmaikščioje ir labai vykusioje jų dviejų dainelėje „U.F.O.“

Knygoje „Jimi Hendrix-žvaigždžių vaikas“ (Jimi Hendrix: Starchild, 1974, išplėsta versija - 1992) tas pat Curtis Knight atskleidžia, kad Jimi Hendrix ne tik visad buvo įsijautęs į kosmines temas, tikėjo bei tarytum iš vidaus žinojo apie nežemiškų civilizacijų egzistavimą, būtybes, apsilankančias mūsų Saulės sistemoje, taip pat ir esančias Žemės gelmėse, bet buvo ir pats lydymas nežinomųjų jėgų iš aukščiau. Ne kartą charizmatinio gitaristo koncertų metu danguje pasirodydavo NSO, sakoma, tai tapo vos ne įprasta koncertinių turnė „palyda“, iki pat Jimi Hendrix'o paskutinio pasirodymo scenoje. O vieną lemtingą naktį 1965 m., pasak Curtis Knight'o, kažkas, iš aukščiau nusileidęs išgelbėjo juos, bebaigiančius sušalti užgesusiame automobilyje, kelyje į Niujorką...

Jimi Hendrix, kalbėjęs apie kosminius brolius, astralinę projekciją, mistines muzikos galias galėtų būt pavyzdinis, bebaimis Visatos pasiuntinys, kaip ir džiazo muzikoje iki jo – Sun Ra, tvirtinęs apie savo kontaktą su nežemiškomis būtybėmis, kai buvo paimtas į jų kosminį laivą ir patyręs dvasinį atsivėrimą bei savo muzikinio kelio viziją, dar tuomet, kai tokios temos toli gražu nebuvo madingos.

Kitoje Atlanto pusėje, savo muzikinės karjeros pradžioje, jaunutis David Robert Jones bendradarbiavo ufologiniame žurnale ir taip pat pasakojo ne kartą matęs NSO įvairiomis aplinkybėmis. Netrukus ir pats, glam roko metamorfozėje persimainęs David Bowie, tapo pasiuntiniu iš kosmoso, pasakiškomis dainomis įvedęs daugybę naujų idėjų, įvaizdžių bei sampratų, kaip kad „Žvaigždžių žmogus“ (daina „Starman“, 1972), anksčiau, nei spėta susivokti apie ką čia kalbama. Albumas The Rise and Fall Of Ziggy Stardust and the Spiders From Mars („Ziggy Stardust'o bei vorų iš Marso iškilimas ir krytis“, 1972) atvėrė naują roko plokštelės koncepciją, ir pristatė filosofinį pasakojimą apie ateivį Žemėje. Nuo pat tragiškai atitrūkusio nuo Žemės orbitos astronauto Tomo iš pirmosios sėkmingos dainos „Space Oddity“ (1969) iki savotiško sugrįžimo „Hallo Spaceboy“ (1995), David Bowie jau niekada negalėtų atsiriboti nuo nežemiškų būtybių tematikos.

"Visais laikais tarp moderniosios muzikos ir NSO paslapties egzistavo tam tikras ryšys" – teigia Jenny Randles, knygoje „Žvaigždžių vaikai“ ir pasakoja savo susitikimus bei bendravimą su roko muzikantais, tokiais kaip „The Moody Blues“, kurie apie 1966 m. visa grupe išgyveno gan artimo laipsnio kontaktą su didžiuliu, švytinčiu nežemišku skraidančiu objektu, nusileidusiu pakelėje, šalia greitkelio į Londoną.

Nei vienas iš jų nebuvo linkęs apie tai pasakoti ištisus dešimtmečius ir ši sukrečianti patirtis lyg ir tiesiogiai neatsispindėjo „Moody Blues“ muzikoje. Kaip kad ir John Lennon'o atveju, kuris 1974 m. įspūdingai regėjo NSO danguje, bet to neapdainavo, bent jau tuo laiku, tik užrašė albumo Wall and Bridges („Siena ir tiltai“, 1974) metrikoje, ir pasakojimas pakankamai atvirai buvo nušviestas muzikinėje spaudoje.

Anglų hard roko grupė „UFO“ galima sakyt, siejosi su NSO labiau tik pavadinimu ir ypač trečiojo albumo Phenomenon („Fenomenas“, 1974) viršeliu, nei dainomis. Tačiau debiutinė plokštelė, pavadinimu UFO („NSO“, 1970), įrašyta vokiečių kraut roko grupės „Guru Guru“ gali pašiaušti plaukus griaudinčia eksperimentika, kurią jie skyrė klausytojų brandai, tam, kad deramai pasiruošti netrukus nusileidžiančių nežemiškųjų būtybių erdvėlaivių sutikimui, - kaip buvo skelbiama plokštelės metrikoje.

Žymi Amerikos „Vakarų pakrantės“ psichodelinio roko grupė „Jefferson Airplaine“ gražiai evoliucionavo ir vėliau persimainė į „Jefferson Starship“, kol galiausiai liko vis taip pat sėkminga grupė „Starship“ su dainininke Grace Slick priešakyje.

Kita vertus, muzikantai, rodos, net ir nelabai linkę į ekstremalius visatos polėkius tapo paveikti ypatingų garso tembrų, kaip kad įsigalint elektroninei muzikai, kurioje tarytum savaime yra kažkas „kosmiško“. Ne veltui tokios temos dažnos bet kokios krypties (nuo intelektualios iki šokių) ar laikmečio elektroninės muzikos albumuose, nuo ankstyvųjų primityvių „futurizmų“ iki nedviprasmiškai ufologinių, kaip kad įtakingasis, kritikų nuostabai pirmą vietą Jungtinės Karalystės populiariausių albumų sąraše užėmęs anglų grupės „ORB“ albumas UFOrb (1992). Taip pat ir ambientinis Phil Thornton'o Alien Encounter („Susidūrimas su ateiviu“, 1996)

Nepakankamai įvertinas liko grupės „The Stranglers“ albumas, pranokstantis pank roką ir bet kokias stiliaus ar mąstysenos ribas - (The Gospel According To) Themeninblack („Evangelija pagal žmones juodame“, 1980), poetiškas, fantasmagorinis, ufologinis pasakojimas, pasak pačios grupės - „Senojo Testamento interpretacija Erich Von Danikeno plius grupės Kraftverk, plius Gerogio Moroder, plius pačios „The Stranglers“ stiliumi“.

Kosminė, ar mūsų apžvelgiamu atveju, nežemiškos sąmonės egzistavimo bei ufologinė tematika galėjo gerai tikti progresyvaus roko epochoje, ta proga gali iškilti atmintyje Rick Wakeman'o, grupės „Yes“ klavišininko solinis albumas No Earthly Connection („Nežemiškas ryšys“, 1977), autorinis ir kosminis, skirtingai nuo ankstesnių, paremtų mėgstamų knygų siužetais, - kaip kad Žiulio Verno „Kelionė į Žemės centrą“.

„Nežemiškas ryšys“ lyg supintas iš filosofinių apmąstymų žodžiais ir garsais - pastaraisiais pranokstant verbalinės išraiškos netobulumus. Nors kaip tik tais metais pats Rick Wakeman stebėjo NSO danguje, ne tai pasufleravo albumo temą, - plokštelė kaip tik buvo jau įrašinėjamo eigoje! Grupei „Yes“ ir ypač jų pagrindiniam balsui - vokalistui Jon Anderson'ui kosminės temos visad buvo artimos, ir 1978 m. grupė paskelbė dainą „atviru tekstu“ apie NSO atvykimą - „Arriving UFO“.

Tikra išpažintimi, ypač sėkminga muzikaliai ir emociškai tikra, be to ir hit singlu tapo daina „No Doubt About it“ įrašyta grupės tipišku disko stiliaus pavadinimu „Hot Chocolate“. Tai galėtų atrodyti pop kultūros siurprizu, bet kita vertus visas disko stilius buvo išdailintas žvaigždžių dulkių pudra ir įsisupęs į aptemptus žvilgančius drabužius, labiau kosmiškai nei bet kada. Net ir „Boney M“ skrido į Venerą ir nusileido pakeliui Maskvoje, kas buvo tik šiek tiek mažiau įspūdinga, nei ateivių apsilankymas.

Meniškos, bendro pobūdžio ar paremtos asmenine patirtimi dainos ufologine tema išpuolė galima sakyt visose roko muzikos kategorijose ir laikmečiuose. Kaip kad „Calling Occupants (Of Interplanetary Craft)“ – originaliai parašyta ir atlikta mįslingos grupės „Klaatu“ 1976 m., ir dar netikėtai interpretuota dueto „The Carpenters“ 1977 m. tapo ypač populiaria daina. Tiek pat netikėtu kosminiu akibrokštu gali pasirodyti ir pop dainininkės Lynsey de Paul daina „Just Visiting“ (1973) , apie ateivių apsilankymą senovėje, kaip ir plačiai mėgiamos amerikiečių roko grupės „Styx“ baladė „Come Sail Away“ (1977) su poetiška nuoroda į apsilankymą kosminiame laive, Peter Gabriel'io „Solesbury Hill“ (1977), Kate Bush „Strange Phenomena“ (1978), kalėdinė Chris de Burgh'o daina „A Spaceman Came Traveling“ (1976), filosofine grupės Genesis - „Keep It Dark“ (1981), ar Frank Zappa'os senovės ateivius menanti daina „Inca Roads“ (1975)

Taip pat grupės „Radiohead“ „plaukianti“ „Subterranean Homesick Alien“ (1997) ir galiausiai, sąmokslo teoriją apie nuslėptą ateivių egzistavimą atskleidžianti grupės „Muse“ - „Exo-Politics“ (2006).

Kuriozišku ateivių muzikiniu pasirodymas gali būt atgimusios grupės „Take That“ dalykas „Aliens“ (2011), ir kaip ne keista nepriklausantis Robbie Williams'o autorystei. Tačiau būtent Robbie Williams paskutiniu metu buvo rimčiausiu ufologijos studentu ir bene skandalingiausia pop žvaigžde, drąsiai pasisakančia apie nežemiškų būtybių egzistavimą: „Jie stebisi, kodėl aš tuo domiuosi? O aš negaliu atsistebėt, kaip kitiems tai gali nebūt įdomu“.

Parengė Lukas Devita  
Papildomai skaitykite: Kosmoso paauglys  

---

^*) Bilis Ly Railis (Billy Lee Riley, 1933-2009) – amerikiečių rokabilio muzikantas, dainininkas ir dainų tekstų autorius. Geriausiai atsimenamas dėl įrašų „Rock With Me Baby“, „Flyin' Saucers Rock and Roll“ ir „Red Hot“. Pirmus įrašus padarė 1955-ais pas Sam Phillips‘ą, tačiau šis prastai promoutino jo dainas. Tad jis tęsė solo karjerą. 1960 m. jis su R. Janes įkūrė „Rita Records“ ir išleido hitą „Mountain of Love“ (pagal H. Dormaną). 1992 m. jį iš naujo „atrado“ Bob Dylan‘as; Ly Railis toliau grojo rokenrolą, bliuzą ir kantri bliuzą; jo albumas „Hot Damn!“ (1997buvo nominuotas „Grammy“.

Keistai pažįstama
Tarp sapno ir tikrovės
Gyvenimas 2021 metais
Laiko ciklo pabaiga
Rock poetika: Jimi Hendrix
Rock poetika: Ziggy Stardust
Paganini: Kiekvienas turi savo paslaptį
Daina gyvenime: David Bowie ir "Space Oddity"
Bendra kosmoso ir rock'n'rol'o istorija
Nežemiškos Žemės istorijos šaknys
Žmogus, kuris nukrito į Žemę
Nuo amžių pradžių iki šių dienų
Pamela Adams. Senamadiška muzika
Gnostikai; žvaigždžių vaikai
Pranašiškas Aldous Huxley
Psichodelinės eros atspindžiai
NSO pasirodymai Lietuvoje
Bręstant su Pink Floyd
Į susitikimą su nežemiečiais
Čenelingas ir rašymas
Ekskursija pasąmonėn
Pranašas Nostradamas
Kosmoso muzika
Sielos klajonės
Indigo vaikai
Budizmas

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Fantastikos puslapis
Vartiklis