|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
NSO klastotės
"Negalite pasikliauti akimis, kai vaizduotė įsiaudrinusi", Markas Tvenas Kai britai Doug Bower'is ir Dave Chorley pranešė, kad jie (greta daugelio kitų) sukūrė daugelį (jei ne visus) javų ratus pietų Anglijoje, susilaukė dvejopos reakcijos. Pirma ir populiariausia buvo: Mes visąlaik tai žinojome!. Kiti nedelsiant nepatikėjo: Kaip jie galėjo padaryti visus tuos dalykus? Abiejų pagrindas buvo tas pats: Jie mūsų neapkvailins!. Karl Mekis, 1959 m. pasiskelbęs "Veneros saugumo komisaru Žemėje" su Frank Weber-Richter'iu Santjage, Čilėje, sukūrė schemą kaip pasipildyti kišenes spekuliuojant užpuolimo iš kosmoso tema. Jie populiariuose Europos mokslinės fantastikos žurnaluose spausdino skelbimus apie gręsiantį užpuolimą iš Veneros ir siūlydami išsipirkti vadovaujančius postus ar Žemės moterims susipažinti su Veneros vyrais. Jų veikla patraukė Čilės policijos dėmesį ir porelė buvo priversta išvykti į Italiją. Galų gale jie apsistojo Austrijoje ir Mekis stojo prieš teismą, o jo partneris pasislėpė. Mekis apkaltintas 17 pažeidimų ir skirta bausmė kalėti 5 m. Laivai iš Plejadžių Ūkininkas Bilis Mejeris iš Šveicarijos tvirtino turįs nuolatinį kontaktą su ateiviais iš žvaigždžių klasterio
vadinamo Plejadėmis. Neigimas Tai didžiausia klastotė susijusi su NSO. Ištyrus nuotraukas pasirodė, kad tarp jų nėra nė vienos originalios. Kai kurių erdvėlaivių modeliai rasti jo fermoje. Viename video epizode aiškiai matoma, kad "skraidanti lėkštė" siūbuojama kaip švytuoklė ant siūlo. Ateivio nuotrauka buvo modelis, paimtas iš "Sears" katalogo. Visi įrodymai buvo padirbti - bet tai leido jam gerai uždirbti. Įvertinimas Viena klastotė nereiškia visų liudijimų atmetimą Vienas pirmųjų karvių išmėsinėjimų
1897 m. balandžio 23 d. Kanzaso laikraštis "Yates Farmer's Advocate" pateikė Alexander'io Hamilton'o pasakojimą, kuris tarsi išpranašavo dabartinių laikų karvių išmėsinėjimus.
Praeitą pirmadienį [taigi, balandžio 19 d.] apie 10:30 mus pažadino triukšmas tarp raguočių.
Atsikėliau manydamas, kad mano buldogas dūksta, bet išeidamas pro duris su nuostaba
pamačiau, kad virš mano bandos lėtai leidžiasi orlaivis kažkur 40 rodų (600 pėdų) nuo
namo... Jį sudarė didelė cigaro formos dalis, galbūt 300 pėdų ilgio, ir kabina apačioje. Kabina
buvo iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos perjuostos siaura tos pačios medžiagos juosta. Ji
buvo ryškiai apšviesta ir viskas gerai matėsi joje buvo šešios keisčiausios kada iš regėtų
Toliau Hamilton'as nurodo, kad kitą dieną kaimynas karvės odą rado kitame lauke ir kad
minkštoje dirvoje nebuvo likę jokių pėdsakų. Pasakojimą raštiškai patvirtino 12 gerbiamų
bendruomenės narių įskaitant bankininkus, teisėjus ir paštininką.
Ufologai į šį pasakojimą atkreipė dėmesį 7-me dešimtmetyje ir jis vėl atgijo knygose ir
žurnaluose. Pasakojimo tikrumas nebuvo patikrintas, kol jo nesiėmė tirti Jerome Clark'as*), po
Bob'o Richard'o užuominos Fortean Times. 1976 m. 93 m. amžiaus Ethel Shaw tada buvo
14 m. amžiaus mergaitė. Ji buvo Hamilton'o namuose, kai Alexander'is įėjo ir pasakė žmonai:
Ma, aš išgalvojau istoriją ir perdaviau vaikinams mieste; ji pasirodys savaitgalio 'Advocate'.
Ponia Shaw taipogi nurodė, kad 'prisiekusieji' buvo vietinio melagių klubo nariai. Bet
pasakojimas buvo perspausdinamas su pagražinimais ir iliustracijomis; ir jis pasiekė net Prancūziją. Priedas
Karvių išdarkymai
Tai galvijų nužudymas ir vėlesnis jų lavonų išdarkymas neįprastomis aplinkybėmis.
Išdarkoma burnos ir išeinamosios angos sritys bei lytiniai organai. Žaizdos padarytos labai
profesionaliai arba neįprastomis priemonėmis. Sakoma, kad galvijai dažnai būna visiškai be
kraujo.Kartais aukomis būna arkliai ir avys. Nėra bendros nuomonės, ar tas reiškinys
egzistuoja ir kas jį sukelia. Kai kurie šį reiškinį sieja su NSO - dažnai kartu su išdarkymais
pranešama ir apie NSO pasirodymą. Kiti spėja, kad tai slaptų valstybinių ar karinių agentūrų
veikla. Dar kiti pateikia dar keistesnius aiškinimus.
Skeptikai (pvz., Robert T. Carrol) ir kai kurie mokslininkai mano, kad priežastys gamtinės
galvijai mirė natūralia mirtimi, o vėliau buvo apgraužti įvairių maitėdų: peslių, suopių, musių,
kurie išėda akis ir stengiasi pasiekti minkštus audinius lengviausiu būdu per užpakalinę
angą ar burną. Jiems prieštaraujama, kad dauguma "demaskuotojų" beveik neturi patirties
šioje srityje, o fermeriai ir veterinarai lengvai atskiria tokį apgraužimą nuo vadinamojo "galvijų
išdarkymo". Be to, normaliai kritus galvijui ir palikus jo lavoną ganykloje, jį apgraužia
plėšrūnai: vilkai ar kojotai, tačiau "galvijų išdarkymo" atvejais" jie šių lavonų nebūna palietę.
Pirmasis išpopuliarėjęs atvejis
Pirmasis plačiai žinomas galvijų išdarkymo atvejis buvo netoli Alamosa (Kolorado
valstija) 1967 m. Rugsėjo 7 d. Agnes King ir sūnus Harry atkreipė dėmesį, kad Snippy, 3 m.
amžiaus kumelė, įprastu laiku negrįžo į rančą atsigerti. Tai buvo neįprasta, atsižvelgiant į
karštį ir sausą aplinką. Harry rado Snippy rugsėjo 9 d. Jos galva ir kaklas buvo be odos ir
mėsos, kaulai buvo balti ir švarūs. Kingui žaizdos atrodė esančios labai tikslios. Kumelė buvo
visai be kraujo ir ore, pasak Harry, tvyrojo stiprus vaistų kvapas.
Kitą dieną Harry ir Agnes grįžo prie lavono su Lewis sutuoktiniais. Jie rado arklio odos ir
mėsos gabalą. Kai ponia Lewis palietė jį, ištryško žalsvas skystis, kuris apdegino ranką. Jie
taip pat pranešė apie 15-a apvalių žymių žemės paviršiuje. Vaistų kvapas buvo silpnesnis, tačiau vis dar išlikęs.
Ponia Lewis susisiekė su JAV Miškų tarnyba, kuri tyrimui atsiuntė reindžerį Duane
Martin'ą, kuris vietovę patikrino ir su Geigerio skaitikliu ir pranešė radęs padidėjusį radiacijos
lygį. Vėliau Martin'as tvirtins "to vargšo arklio mirtis buvo paslaptingiausias reginys, kokį esu
matęs... Mačiau žaibo nutrenktus galvijus, tačiau nieko panašaus į tai".
Nepavykus sudominti valdžios, p. Lewis parašė "Pueblo Chieftain", kuris išspausdino apie
tai straipsnį spalio 5 d. numeryje. Netrukus visa JAV žinojo apie tą nutikimą. Straipsnį
perskaitė Aukščiqausio teismo teisėjas Charles E. Bennet iš Denverio. Jis su žmona tvirtino
tądien matęs tris rausvus-oranžinius žiedus danguje. Jie skriejo trikampiu dariniu dideliu greičiu ir dūzgė.
Į tyrimą įsitraukė civilinė NSO tyrinėjimų grupė NICAP. Netrukus pasirodė anoniminio
(nes sakėsi nenorįs, kad tai pakenktų jo reputacijai vėliau Jerome Clark nustatė, kad tai
buvo hematologas John H. Ahshuler) Denverio patologo skrodimo pranešimas, kad Snippy
buvo palikta be galvos ir nugaros smegenų bei pilvo organų. Condon komitetas, buvęs
Kolorado universitete, pasiuntė Robert Low, kuris su savimi pasiėmė Robert O. Adams,
Kolorado un-to Veterinarijos ir biomedicinos mokyklos vadovą. Šis padarė išvadą, kad "nėra
nežemiškų priežasčių, bent jau pagal mane". Jis atkreipė į infekciją ir spėjo, kad kažkas
perpjovė mirštančiam arkliui gerklę, kad palengvintų jo kančias. O vėliau maitėdos padarė
savo darbą. Low susisiekė su "anoniminiu patologu" ir paskelbė, kad jis visai ne patologas ir jo pasisakymas klaidingai interpretuotas.
Tačiau ponia Lewis pastebėjo, kad Low išvados nepaaiškina kraujo nebuvimo bei vaistų kvapo.
FTB tyrimas apie "karvių išdarkymus" nepateikia nieko neįprasta tik maitėdų ir plėšrūnų
"puotų" pasekmės. Kiti sako, kad tai padarė žmonės, atskridę helikopteriais, kuriuos kartais supainiodavo su NSO. Ar tai gali būti susiję su kariškiais?
Kūryboje
Ši tema turėjo įtakos Gerry Anderson'o UFO serialo siužetui.
"Pasaulių kare" minimas šis reiškinys. Ateiviai išsiurbė galvijų kraują, kad jį panaudotų laikinam radiacijos poveikio sustabdymui.
"Skundikai" (Sneakers, 1972 m. trileris) turi jumoristinių užuominų apie galvijų išdarkymus.
"Pietų parke" (South Park) ateiviai bandė komunikuoti su galvijais, nes juos laikė protingiausiomis būtybėmis. "Išdarkymas" buvo atsitiktinumas ir "Karlo klaida". *) Džeromas Klarkas (Jerome Clark, g. 1946 m.) amerikiečių rašytojas ir NSO bei
paranormalių reiškinių tyrinėtojas. Taip pat kantri ir folklore dainininkas, folklore muzikos apžvalgininkas. Papildomai skaitykite:
|
būtybių. Jos energingai aiškinosi tarpusavyje, bet mes nesupratome nė vieno jų žodžio.
Kiekviena neskaidri orlaivio dalis buvo tamsiai rusvos spalvos. Stovėjome nustėrę iš
netikėtumo ir baimės. Tada kažkoks garsas patraukė jų dėmesį ir jie nukreipė šviesą tiesiai į
mus. Iškart, pastebėję mus, jie panaudojo kažkokią nežinomą galią ir galingas turbininis ratas,
apie 30 pėdų skersmens, lėtai besisukęs po laivu, pradėjo gausti ir laivas pakilo lengvai kaip
paukštis. Apie 300 pėdų virš mūsų jis, atrodo, stabtelėjo ir pakibo tiesiai virš dviejų metų
amžiaus telyčaitės, kuri bliovė ir blaškėsi, lyg užstrigusi tvoroje. Priėję prie jos aptikome
kažkokią medžiagą aplink jos kaklą ir nusitęsiančią link orlaivio... Pabandėme ją nuimti, bet
nepajėgėme. Tad nukirtome [tvoros] vielą išlaisvindami pamatydami orlaivį, telyčią ir kita lėtai
kylant ir išnykstant šiaurės vakarų kryptimi.
