|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Devintoji banga
Devintoji banga vadinama įvairiai tai ir baltoji banga, klaidžiojanti banga, daužanti banga (angl. rogue wave), trenkta banga (angl. freak wave), niekšiška banga (pranc. onde scélérate) ir pan. Tai milžiniška pavienė vandenyne kylanti banga, siekianti 20-30 m, o kartais ir daugiau, ir turinti jūros bangoms nebūdingą elgesį. Ji pavojinga laivams ir pakrantės įrengimams. Ilgą laiką tokios bangos laikytos išmone, tačiau, pvz., 1995 m. sausio 1-ą prie Norvegijos krantų esančioje Draupner naftos platformoje pirmąkart matavimo prietaisu išmatuota 25,6 m aukščio banga (dabar vadinama Dropnerio banga). 2000 m. gruodį Europos sąjunga pradėjo MaxWave projektą, kurio metu buvo analizuojami 1991 m. iškeltų ERS-1 ir ERS-2 palydovų duomenys. Šie palydovai turėjo SAR radarus, galinčius veikti įvairiais režimais. Gauti vaizdai buvo apdorojami matematiškai. Naujas WaveAtlas projektas skirtas sudaryti šių bangų atlasą pagal ERS dviejų metų stebėjimus ir atlikti jų statistinę analizę.
Tačiau paminėjimai apie milžiniškas bangas turi pora bendrų savybių. Jos niekada nesiejamos su audromis, o pasirodo kaip vandens siena, už kurių yra nepaprasto gylio skylė. Antra, jos nebūna po vieną, o pasirodo mažomis grupėmis. Yra keletas patikimų liudijimų apie jas, kaip kad JAV tankerio USS Ramapo 1934 m. išmatuota 34 m aukščio banga ar 30 m aukščio banga prie Silio salų*), nutraukusi Bishop Lighthouse varpą. Ir jos nieko bendra neturi su cunami arba potvynio bangomis, nes šios yra vos pastebimos atviruose vandenyse ir išauga tik pasiekusios seklius vandenis pakrantėje. 2000 m. pradėtas EU projektas MaxWave, kurio metu buvo ištirta apie 30 tūkst. ESA palydovų 3 sav. laikotarpio nuotraukų. 4 m. trukę tyrinėjimai nustatė bent 10 bangų, aukštesnių nei 24 m. Paaiškėjo, kad devintosios bangos yra gana įprastas reiškinys. 2013 m. vasario 4 d. tarp Didžiosios Britanijos ir Islandijos susiformavo milžiniška 19 m aukščio banga. Ji susidarė per tą sritį slenkant didelio šalčio frontui, kai vėjai siekė 81 km/val. Šiuolaikiniai laivai yra pastatyti taip, kad gali atlaikyti 15 m aukščio bangas. Tačiau netikėtai dažnai sutinkamos aukštesnės bangos gali būti paslaptingų laivų dingimo priežastimi (tame tarpe ir Bermudų trikampyje). Iš tikro, kiekvieną savaitę nuskęsta du nemaži laivai, tačiau priežastys nėra pakankamai kruopščiai ištiriamos. Galima spėti, kad milžiniškos bangos 1969-94 m. paskandino maždaug 22 didelius laivus (kurių ilgis per 200 m) ir daugybę mažesnių laivų. Taip pat MaxWave projektas bando nustatyti, kaip gali susidaryti tokios bangos. Kompiuterinis modeliavimas rodo, kad tai gali įvykti, kai lėtesnes bangas pasiveja daugiau kaip du kartus greitesnės. Bangos susilieja suformuodamos lėtesnes, tačiau didesnes bangas. Eksperimentai tai patvirtina. Tad kitas žingsnis yra WaveAtlas, sužymint, kur pasirodo milžiniškos bangos. WaveAtlas projektas aptiko kai kuriuos dėsningumus - šias bangas dažnai galima rasti vietose, kur susilieja įprastos vandenyno srovių ir sukimosi judesių bangos, vadinamieji sūkuriai. Srovės jėga sukuria bangų energijos koncentraciją, todėl bangos išsipučia. Tačiau duomenys rodo, kad reiškinys pasitaiko ir ten, kur nėra srauto, dažnai šalia aukšto ar žemo slėgio zonų. Jei nesiliaujanti audra pereina į vėją, besitęsiantį per 12 val., tokios bangos gali susidaryti ten, kur bangų greitis prilygsta vėjo greičiui kai bangos juda greičiau, jos dingsta prieš audros ribą, o jei lėčiau jos atsilieka nuo audros. Cape Horn buvo standartiniu trijų salų laivu. Tai nutiko 1935 m. vasaros pradžioje Ramiajame vandenyme, pučiant 9-10 galų vėjui. Laivas buvo dviejų savaičių atstumu nuo Amerikos krantų ir gabeno medieną į Šanchajų; jo kapitonas buvo E.S. Wilkie. Matomumas buvo geras matėsi tolyn apie 2 mylių atstumu. Oro temperatūra buvo apie nulį. Ant tiltelio paryčiais buvo Gavin Craigas, kuris pastebėjo, kad jūra keičiasi ir atsiranda didesnių bangų. Ir tada atsirito devintoji banga (jūreivių žargonu vieniša nepaprasto aukščio banga), apie 9 m aukščio, ant jos keteros šokinėjo aukšti (iki 7 m) geizeriai. Jos greitis nebuvo didesnis už kitų, todėl ji nepakenkė laivui. Tik buo keista, kad nors elgėsi kaip vanduo, tačiau neturėjo vandens savybių dėl joje slypinčios galios. *) Silio salos (Isles of Scilly) smulkus salynas Britų salose, Atlanto vandenyne, 45 km į vakarus nuo Kornvalio pusiasalio galo. Priklauso Anglijai; plotas 16,03 km2. Salyną sudaro 5 didesnės salos ir apie 140 smulkių salelių bei uolų, sudarytų iš Permo periodo granito. Silio salose būdingi aukšti potvyniai. Pagrindinis verslas turizmas, salas pamėgę nardytojai. Papildomai skaitykite:
|
