1965-ųjų pabaigoje - 1966-ųjų pradžioje Ispanijoje nemažai ispanų ufologų pradėjo gauti anoniminius laiškus nuo, atseit, „nežemiškos ekspedicijos“ iš Vilko 424 žvaigždės. Jie buvo siųsti iš įvairių šalių - Ispanijos, Australijos, Kanados, Šveicarijos ir Vokietijos. Kiekvienas jų buvo pažymėtas Ummo planetos ženklu.

Juose sakoma, kad pirmaisiais metais umitai atliko mokslinius tyrimus įsiverždami į namus ir užmigdytų jų gyventojų paimdami plaukų ir vaginos išskyros pavyzdžių. Tai buvo 2 m. iki John Duller'io „Nutrauktos kelionės“ išspausdinimo ispaniškai ir plačiai aptartų „Pilkųjų ginekologų“ žmonių grobimų.

Ummo rašiniai rašyti įgudusio ir išsilavinusio asmens, nes rodo plačias mokslo ir filosofijos žinias. Buvo gauta keli šimtai laiškų, kai kurie jų ilgi ir iliustruoti rankraščiai. Kai kam buvo net paskambinta - "umito" balsas buvo "metalinis". Katalikams buvo parodyta paralelė tarp Kristaus ir Ummowoa, - pranašo, kurio kūnas išnyko nuo stalo, kur jį "darinėjo" blogio Imperatorienės tarnai. Laiškuose vyravo antifrankistinės nuotaikos aprašant utopinę santvarką esančią komunizmo ir amerikietiško būdo mišiniu.

Pirmieji gavėjai glaudžiai susiję su Sociedad de Amigos de los Visitantes del Espacio, įkurta Fernando Sesma NSO ir ateivių klausimų aptarimui. 1970 m. dalis jų įsteigė ERIDANI, skirtą Ummo reiškinio nagrinėjimui. Kai kurie jų ta tema parašė knygas, pvz., Fernando Sesma "Ummo: Kita gyvenama planeta" (1967) ir tėvo Enrique Lopez Guerrero "Žvelgiant į Visatos pakraštį" (1968). Už Ispanijos ribų žinomiausia Antonio Ribera "Ummo mįslė" (1975). Autoriai laikė skirtingų laiškų kilmių, bet sutarė, kad jie nežemiškos kilmės. Kaip alternatyvos minėtos KGB, "Stasi", CŽV ir Vatikano "Opus Dei".

Po Franko mirties 1975 m. laiškų sumažėjo. 9-o dešimtmečio nauja ufologų kartą peržiūrėjo Ummo archyvus spėdama, kad jų šaltinis ne kas kitas, o paties ERIDANI vadovas Jose Louis Jordan Pena.

Pena neigė tuos įtarinėjimus iki pat 1993 m. balandžio, kai netikėtai visus nustebino prisipažinimu: "Esu tas, kuris rašė Umma laiškus". Bet jis atsisakė paaiškinti priežastis.

Jordan Pena turėjo ryšininko išsilavinimą ir dirbo vienoje didžiausių Ispanijos statybos bendrovių. Jis domėjosi antropologija, filosofija, mokslais ir religijų istorija. Mokėjo kelias kalbas ir buvo vienas Ispanijos parapsichologų bendrijos įkūrėjų. Save apibūdino agnostiku, skeptiku ir psichologu.

1993 m. spalio "Magonia 47" Gonzalez mini, kad svarbu įvertinti to meto laukimo įtampą, prasidėjusią nuo 1952 m., kai George Adamski JAV dykumoje sutiko ateivius. Vien 1954 m. buvo pranešimų apie "susitikimus" iš Coniston'o (Anglija), Oeydalen (Norvegija), Natal (Pietų Afrika) ir Madrido, kur slaugas Alberto Sanmartin sakosi iš ateivio gavės "Dangaus akmenį" su keistais rašmenimis. Pasipylusių straipsnių autoriumi buvo pašto darbuotojas Fernando Sesma, pasiskelbęs kriptografijos ir grafologijos "profesoriumi". Toliau pirmą NSO sakosi sutikęs 1961-ais ir gavęs laiškus iš ateivio "Saliano", kurio Auco planeta sukasi apie Kentauro Alfą. Ir būtent jis buvo vienas pirmųjų po 12 m. gavęs pirmuosius Ummo laiškus.

1964 m. Socorro (JAV) matyto NSO fiuzeliaže Jacques Valle įžvelgė arabišką Veneros ženklą. Tais pačiais metais rašytojas apie senovės paslaptis Robert Charroux pradėjo gauti laiškus iš Proxima Centauri išeivio pasivadinusio "Baavi" su jų civilizacijos, kalbos ir mokslo aprašu.

Kitais metais Ummo pirmtakas apsireiškė Frank Herbert "Kopų", kur paminėtas žodis "Umma", apibūdintas kaip "viena pranašų brolija".

Peno "įvesdintas" bene 1966 m. vasario 6 d., beveik tuo metu, kai USAF pradėjo "Mėlynosios knygos" projektą. Tos dienos vakarą didelis švytintis objektas nusklendė virš jo automobilio grįžtant į namus Madride. Ant jo apačios pastebėjo keistus ženklus primenančius alchemikų Urano ženklus. Po to keisti ženklai rasti Aluche - įvardijant kaip NSO nusileidimą. O 1967 m. atsirado žmogus, besisakantis nufotografavęs NSO kabantį virš San Jose de Valderas ir, fantastika, jis irgi turėjo Umma ženklą. Sesma grupė buvo ekstazėje. Pena irgi prisijungė prie "Draugų" ir tarp jų greitai tapo įtakingu.

Kai ERIDANI pradėjo keistis informacija su skeptiškesniais ufologais, šie pradėjo pastebėti klaidas. Ir didžiausia buvo, kad Vilkas 424, laikyta žvaidžde su dviem planetomis, yra astronomų laikoma dvinare žvaigždžių sistema.

Kodėl buvo pasirinkta ši žvaigždė? Gal dėl to, kad kartą Donald Keyhoe spėjo, kad ateiviai gali atvykti iš Vilko 359. Pakeisti tik skaitmenys. Taipogi umitai plagijavo Aizeko Azimovo ir Martin Gardner'io kūrinius.

Ir vis dėl to tai ilgas dokumentas (49 puslapiai). Jis įtakojo visai kitokį darinį kitoje pasaulio pusėje.