NSO elgsenos per pora paskutinių dešimtmečių analizė rodo, kad dauguma jų žmonių atžvilgiu elgiasi neutraliai, o kai kurie netgi priešiškai. Tad tarsi jie neturi jokių humaniškų ketinimų žmonių atveju, o mums, iš esmės, nėra jokio pagrindo mylėti šiuos neaišku iš kur išnirusius „proto brolius“. Netgi atkreipiamas dėmesys į tai, kad išaugo tiesioginių grasinimų žmonijai kiekis.

Štai Brajanas Skotas iš Arizonos valstijos, dukart pagrobtas „pilkųjų“, arba negatyviųjų zetų, 2003-iais pranešė Lindai Howe, kad „pilkųjų" nuomone žmonijos viltys savarankiškam tobulėjimui visai nerealios ir todėl ją reikia sunaikinti, o jos vietoje sukurti naują civilizaciją, kaip jau buvo, atseit, padaryta gilioje senovėje. Tačiau normandiškųjų prašymu zetai sutiko dar palaukti iki sutarto laiko – o gal normandiškiesiems pavyks atvesti žmoniją į protą.

1965 m. JAV šiaurės rytinėje dalyje įvyko „Didysis užtemimas“, kai per 10 didelių švytinčių rutulio formos NSO iš rikiuotės 10-čiai valandų išvedė 8-ių valstijų elektros tiekimo sistemą. Vienas rutulių pasirodė prie Klėjaus pastotės, paskirstančios elektrą, gaunamą iš Niagaros sistemos, ir iškart Sirakūzų miestas paskendo tamsoje. Kitas maždaug 15 m skersmens objektas apsireiškė prie Chenkok-field aerouosto ir po dviejų minučių Niujorke dingo šviesa. Du NSO ilgokai skraidė palei Hempšyro aukštosios įtampos liniją ir trumpino apsaugos nuo žaibavimo relė. Per šimtą pranešimų atėjo ir apie NSO virš kitų 6-ių miestų. Tuo metu sustojo visi elektrotraukiniai ir liftai neveikė telefonas, TV, radijas.

Per 3 min. netikėtai išsijungė 9 branduolinės jėgainės ir 12 hidroelektrinių. Šios anomalijos priežasties nustatyti nepavyko. Tačiau užfiksuoti pavieniai NSO pasirodymai. Vietnamo karo veteranas D. Riteris rugpjūčio 14 d. nufilmavo didelį cilindro formos NSO. Praskridusį pro Ohajo valstiją. O Dailininkų asociacijos prezidentas S. Šermanas rugpjūčio 15 d. stebėjo NSO Niu Džersio valstijoje.
Daugiau apie tai: Ar elektros tiekimą sutrikdė skraidančios lėkštės?

1980 m. netoli Ustikos salos, esančios 60 km į šiaurę nuo Palermo, keistomis aplinkybėmis patyrė avarija italų lėktuvas DC-9 su 77 keleiviais. Jis skrido 8 km aukštyje iš Bolonės į Palermą. Kelios sekundės iki avarijos Romos radarai užfiksavo nežinomą objektą, artėjantį prie lėktuvo stačiu kampu ir nuskridusio savo kursu iš ekrano dingus DC-9. Maždaug tuo metu Mafini šeima, buvę netoli Ustiko,s matė keistą verpstės formos objektą, kuris greitai sukdamasis skriejo virš jūros.

Vėliau DC-9 buvo rastas jūros dugne, dauguma keleivių buvo prisirišę diržais ir žuvo paskęsdami. O sudarkyti 20-ies keleivių kūnai, matyt iškritę iš krentančio lėktuvo, buvo rasti jūros dugne.

Tačiau įdomiausias šios tragedijos detales 1989 m. paskelbė buvęs Italijos Oro pajėgų kapitonas Bonifacio, tada jau išėjęs į atsargą. Jis pareiškė, kad tada gavo įsakymą skristi lėktuvu į rajoną šiauriau Palermo ir, praėjus 9 val. po ryšio nutrūkimo su DC-9, rado jį vandens paviršiuje. Jis ilgiau nei valandą suko aplink lėktuvą ir matė, kad netoliese jo randasi keistas pailgos formos objektas, tokio dydžio kaip povandeninis laivas, su juoda juosta „ant nugaros“. O tada vanduo po laineriu tarytum „užvirė“, jis sprogo ir greitai nuskendo. Tačiau kai Bonifacio apie tai pranešė savo vadovybei, jį perspėjo, kad šie duomenys yra slapti ir jis neturi teisės jų skelbti.

Taigi išeitų, kad keleivinis lėktuvas iš pradžių buvo numuštas, o po 10-ies valandų susprogdintas.

1996 m. susprogo iš Niujorko aerouosto pakilęs Boeing-747 su 230 keleivių. Beje, apie 300 liudininkų Long Ailende matė, kaip prieš sprogimą link jo nutįso paslaptingas švytintis pėdsakas. O radarų nuotraukose buvo užfiksuotas NSO artėjimas ir susiliejimas su lėktuvu sprogimo metu.

Labai keistas nutikimas įvyko 1969 m. JAV karinio transporto lėktuvo ekipažas Honolupu rajone atliko mokomąjį skrydį. Jis pranešė: „Matau keistą objektą, pradedam persekiojimą“. Tada sekė SOS signalas ir ryšis nutrūko. Po kurio laiko kėktuvas nusileido San Diego oro bazėje ir pasirodė, kad jo ekipažas tarsi būtų sušaudytas iš arti. Nepaisant sunkaus sužeidimo, lėktuvą pasodino antras pilotas, tačiau ir jis mirė nespėjus atvykti gelbėtojams. Laivo fiuzeliažas buvo smarkiai pažeistas, tarsi į jį būtų šaudę raketomis. O visus pabuvojusius lėktuve teko skubiai siųsti į ligoninę, nes prasidėjo keistas odos susirgimas.

O  štai povandeninius laivus, galbūt, taranuoja neatpažinti povandeniniai objektai (NPO). 2000 m. rugpjūtį Barenco jūroje nuskendo atominis povandeninis kreiseris „Kurskas“. Tik 2002 m. Gynybos ministerijos Navigacijos ir hidrografijos valdybos vadovas A. Komaricinas^**) pareiškė, kad viena galimų jo žūties priežasčių galėjo būti anomalūs reiškiniai. 30 tūkst. tonų sveriantį laivą, atseit, paveikė kažkokios nežinomos jėgos. Kitaip tariant, jis padarė užuominą, kad jis galėjo susidurti su NPO. Šiaurės laivyno ataskaitoje parašyta, kad kairiajame „Kursko“ šone, tarp pirmo ir antro skyrių, buvo aptiktas labai didelis įlenkimas, kurio centre buvo 2 x 3 m spraga, kurios kraštai įlenkti į vidų ir apsilydę. Taip pat, filmuojant „Kurską“ povandeniniais aparatais „Mir“, dešinėje antro skyriaus pusėje pastebėta dar viena, mažesnio dydžio spraga, o kairio šono pradžioje didelis plėštinis trūkis.

Taigi, pagal šiuos duomenis „Kurskas“ negalėjo susidurti su kitu povandeniniu laivu, nes jo titano korpuse užfiksuotas ir terminis poveikis (plienas lydosi apie 1500^o C temperatūroje). O tai vyko dar giliai lediniame vandenyje, kurio temperatūra neviršija 4^o C. Jokių oficialių paaiškinimų nebuvo pateikta. Nors, praėjus 10 d. po katastrofos, gynybos ministras maršalas I. Sergejevas per Pirmąjš TV kanalą pasakė, kad prieš „Kursko“ avariją hidroakustinės sistemos greta jo užfiksavo nežinomą objektą, dydžiu prilygstančiu „Kurskui“ (amerikiečių povandeniniai laivai, tuo metu buvę Barenco jūroje, 3,5 karto mažesni).

O ieškant „Kursko“ sunkiojo atominio kreiserio „Petras Didysis“ echolotu, jūros dugne buvo užfiksuotos dvi anomalios sritys, esančios 1 km atstumu viena nuo kitos. Vėliau paaiškėjo, kad viena jų – tai „Kurskas“, o kita pradingo. Be to, 2000-ųjų rugpjūčio mėn. per Pirmąjį TV kanalą buvo parodytas netoli „Kursko“ jūros dugne gulintis pailgas objektas, apie kurį pasakyta, kad jis gerokai didesnis už „Kurską“ ir kad pakartotinai nufilmavus po kelių valandų, jo jau nebuvo.

Komisijos pirmininkas I. Klebanovas pareiškė, kad avarijos priežastimi buvo susidūrimas su didelio tonažo objektu. Šią nuomonę palaikė ir ministras I. Sergejevas, Rusijos Laivyno vadas V. Kurojedovas ir Šiaurės laivyno vadas V. Popovas, tačiau nė vienas jų nepaaiškino, kas tai per objektas. Buvo paneigta ir versija, kad galėjo įvykti savaiminis torpedos sprogimas. Kartu nesuprantama, kodėl dėl „Kursko“ tvyro toks slaptumas, o pareigūnų pareiškimai labai migloti. Štai I. Klebanovas pareiškė, kad „bendras pažeidimų vaizdas ‚Kurske' labai keistas ir nestandartinis“, o gen. štabo vado pavaduotojas V. Manilovas pasakė, kad „katastrofos situacijos parametrai labai nukrypsta nuo spėjamų fizinių ir techninių sąlygų“. Galbūt todėl, 2001 m. lapkritį, praėjus 15 mėnesių ir jau iškėlus ir ištyrinėjus „Kurską“, V. Kurojedovas interviu pasakė, kad jis vis dar nežino „Kursko“ žuvimo priežasties, o medžiagų, likusių ant įlinkimo, analizės rezultatų kol kas nėra.

Dar 1971 m. „Sojuz-11”, susijungusio su orbitine stotimi „Saliut“, ekipažas (O. Dobrovolskis, V. Pacajevas ir V. Volkovas), likus 30 min. iki atsijungimo nuo stoties, pranešė Kosminių skridimų centrui, kad prie stoties priartėjo 4 nežinomi apvalūs objektai, dydžiu didesni už „Saliut“, švytintys rausvai ir besisukantys aplink stotį. Leidžiantis nusileidimo kapsulėje žuvo visi trys kosmonautai – oficialiai, dėl kapsulės išsihermetinimo.
Daugiau apie tai skaitykite Iš dangaus leidžiasi ... katafalkas

1986 m. sausį, praėjus 73 sekundėm po starto ir Kanaveralio iškyšulio, raketoje, keliančioje „Čelendžerį“, įvyko stiprus sprogimas, kosminis laivas nukrito į vandenyną ir nuskendo. Startą ir sprogimą nufilmavo biologas iš Los-Andželo, tuo metu buvęs gerokai piečiau Kanaveralio. Matosi, kaip prieš pat sprogimą į raketą buvo išleistas siauras šviesos spindulys iš greta buvusio disko formos NSO. Kompiuterinė analizė parodė, kad įrašas nėra klastotė. Anot NASA specialisto R. Diuprono pareiškimo 1995 m., šifruojant „Čelendžerio“ „juodąją dėžę“, paaiškėjo, kad 3 min. po sprogimo iki nukrentant į vandenį astronautai dar buvo gyvi, kalbėjosi ir meldėsi, kad būtų išgelbėti. NASA visa tai atsisakė komentuoti – pagal jos oficialią versiją sprogimas įvyko dėl blogo kieto kūno greitintuvų pritvirtinimo prie raketos-nešėjos.

O 2003 m. vasarį, likus 10 min. iki nusileidimo Kanaveralio iškyšulyje, susprogo kitas kosminis laivas – šįkart „Kolumbija“. Astronomo mėgėjo iš San-Franciško padarytose 5-iose nuotraukose aiškiai matosi, kaip į „Kolumbiją“ pataiko paslaptingas rožinis „šniūras“, panašus į elektros iškrovą, o tada laivo paliekamas pėdsakas tampa platesniu, tarsi laivą imtų purtyti.

Kito liudininko 2-oje nuotraukose matosi, kaip prieš pat sprogimą „Kolumbiją“ paveja ir aplenkia NSO, skridęs aukštesne lygiagrečia trajektorija – tuo metu „Kolumbijoje“ pastebimas blyksnis, po kurio šleifas pasidaro ne baltas, o ugninis. Matyt todėl NASA iš pradžių ir paskelbė, kad avarijos priežastimi galėjo būti NSO. Tačiau rugpjūtį komisija paskelbė, kad labiausiai tikėtina priežastimi galėjo būti kairiojo sparno pažeidimas atsilupusiu termoizoliacinės medžiagos gabalu. O NASA vadovas O. Kifas^*) tvirtina, kad tai jokiu būdu negalėjo būti laivo žūties priežastimi.

Negi šiuos du laivus numušė NSO?

---

^*) Šonas O‘Kyfas (Sean Charles O'Keefe, g. 1956 m.) – Sirakūzų un-to Maksvelo mokyklos profesorius (nuo 1996 m.), buvęs NASA vadovu (2001–2004). Iki tapdamas NASA administratoriumi, dirbo JAV Gynybos departamente irKariniame jūrų laivyne. Į NASA atėjo be formalaus mokslo baigimo mokslo ar inžinerijos srityse. Jo vadovavimą galima suskirstyti į tris etapus, kiekviename po vieną ypatingos svarbos problemą. 2001-03 m. sausį jis pašalino 5 mlrd. dolerių pereikvojimą TKS kūrimui. 2003 m. turėjo reikalų su „Columbia“ šatlo avarija ir jos pasekmėmis. 2004-2005 vasarį jsi pertvarkė NASA Dž. Bušo paskelbtai naujai Kosmoso įsisavinimo vizijai žmonių skrydžiui į Mėnulį ir Marsą. Jo labiausiai ginčytinu sprendimu buvo 2004 m. sausį atšauktas „šatlo“ skrydis senstančio Hablo teleskopo priežiūrai argumentuojant, kad po „Columbia“ avarijos tai per daug rizikinga. Nors incidento tyrimo komisija tokį sprendimą palaikė, daugelis astronomų manė, kad teleskopas gana vertingas ir toji rizika pateisinama. Iš NASA atsistatydino argumentuodamas įsipareigojimais šeimai. 2010 m. rugpjūtį su sūnumi išgyveno po lėktuvo avarijos Aliaskoje.
2022 m. interviu „Futurism“ žurnalui sakė, kad mano „kad kažkur privalo egzistuoti kitos gyvybės formos. Ar turiu ką nors, kad tai patvirtinčiau? Ne, nieko. Ar iš tikro yra kas Area 51? Aš įsitikinęs, kad yra, tačiau jums tektų mane nužudyti, jei jums pasakyčiau“ – ir juokėsi.
Jo garbei pavadintas asteroidas 78905.

^**) Anatolijus Komaricinas (1946-2017) – rusų admirolas, profesorius, buvęs Navigacijos ir okeonografijos valdybos vadovu (1994-2006), Rusų geografijos draugijos prezidentas (2002-09). Karinėse jūrų pajėgose tarnavo nuo 1964 m.; sukūrė kovos su lėktuvnešiais teoriją. Vadovaujant Navigacijos ir okeonografijos valdybai buvo palaikomas Rusijos kartografinė kolekcija – jo suredaguoti „Vandenynų atlaso“ 5-6 tomai: „Žmogus ir vandenynas“ (1996) ir „Antarktikos atlasas“ (2005).

Brajano Skoto atvejis

Pirmąkart Brajanas Skotas su ateiviais susidūrė 1971 m. kovo 14 d. vakare apie 21 val. prie Apache transporto mazgo (Arizona), esančiame prie Prietarų kalno. Su jais jis praleido dvi valandos.
Jis atvažiavo su draugu Niku Korbinu paieškoti geros vietos pašaudyti iš pistoleto. Jis paliko pagrindinį kelią ir apie ketvirtį mylios pasuko dulkėtu keliuku. Kai sustojo, jo dėmesį patraukė atskridęs gyvūno riksmas, tačiau gyvūno nesimatė. Pažvelgęs virš Prietarų kalno viršūnių nustebo pamatęs ten kabantį ovalinį spindintį objektą. Ji pradėjo suprasti, kad tai ne įprastas lėktuvas ar malūnsparnis.

Tada pajuto, kad yra keliamas į orą. Jis bandė kažką sugriebti, kad išlaikytų pusiausvyrą; jį apėmė isterija. Jis nematomos jėgos buvo įtrauktas į laivą. Už savęs jis matė Fenikso šviesas. Staiga tarsi atsidarė durys ir jis išvydo 4 siluetus pro duris sklindančioje šviesoje. Dvi būtybės priėjo oprie Niko, o dvi prie jo, – ir pradėjo juos nurenginėti. Nikas bandė priešintis, tačiau Brajanas, matydamas jo bergždžias pastangas, ne. Tada juos išvedė į skirtingas puses. Būtybė prie kitų durų palietė simbolį durų centre ir durys atsidarė.

Jis apibūdino būtybes kaip 7,5 pėdų (2,2 m) aukščio, dramblotas, oda - pilkšvos spalvos ir tarsi dramblio, didelėmis rankomis su 3 pirštais ir labai nukrypusiu nykščiu. Toje patalpoje nematomos jėgos buvo prispaustas prie sienos, būtybės nuėjo prie pulto, o jį tada nušvietė stiprios šviesos spindulys iš dėžutės, pritvirtintos prie stulpo. Ją valdė viena iš būtybių. Patalpa tarsi prisipildė miglos, o jis juto kvapą panašų į purvinų kojinių. Nuo šviesos jam buvo nemalonūs pojūčiai tose srityse, kur ji švietė. Tada į patalpą įėjo dar viena būtybė, beveik 9 pėdų aukščio.

Ji uždėjo ranką jam ant galvos ir Brajanas pajuto, tarsi galvoje bėgiotų tūkstančiai minčių. Jis teiravosi, kas toji būtybė. Toji jam parodė holografinį vaizdą ir paaiškino, kad taip atrodė planeta prieš žūstant nuo viruso. Būtybė pasisakė esąs „Voltaras“. Jis vėl buvo oru perkeltas ant žemės paviršiaus.

Brajanas Skotas sakosi buvęs pagrobtas dar 5 kartus, paskutinį sykį 1976 m. birželio 22 d. Po jų patyrė transus, automatinį rašymą ir galiausiai asmenybės transformaciją 1976 m. gruodžio 22 d. Tioahuanako griuvėsiuose Bolivijoje. Interviu su Linda Howe, žurnaliste, specializavusia ufologijos ir paranormalių reiškinių srityje, įvyko 2003 m. gruodį ir jis papasakojo susitikimą su raundonplaukiais enlonavtami. Tuo metu jau sirgo vėžiu.

Papildomai skaitykite:
NSO hipotezės
Slibino žvaigždynas
Lojaliosios civilizacijos
Mano planeta artėja
Valdžia įtaigos taikinyje
Įsiveržimas į Žemę
Mus stebi iš Mėnulio?
Bredberis prieš Azimovą
Šiuolaikinis mumifikavimas
Žmonių rasės tyrinėjimas
Į susitikimą su nežemiečiais
Erdvės ir laiko iškreivinimai
NSO „apsėdimas“ Puerto Rike
Souza apie pilkuosius ir kitus
Nuo amžių pradžių iki šių dienų
Nežemiškos Žemės istorijos šaknys
Ar elektros tiekimą sutrikdė skraidančios lėkštės?
NSO: Branduolinių ir kosminių programų kontrolė
Šumeras: branduolinė katastrofa senovėje?
Skraido ir nepavejami – tarsi miražai
Gyvieji spinduliai ir gyvasis laukas
Panspermia: užkratas iš kosmoso
Pilkieji: spekuliatyviosios mintys
Ženklų paslaptys laukuose
Pelikanai apgavo pilotą?
Mažieji žali žmogeliukai
NSO tyrinėjimai JAV
NSO stebėti esant ore
Skaitytojų nuotraukos
Tinklelio žvaigždynas
CEFAA, Čilė
Ateiviai Indijoje
NSO per amžius
"Umitų" laiškai
NSO kilmė

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis