|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Kalbame į erdvę
Grupei mokslininkų, verslininkų ir iniciatorių pabodo laukti kontaktų su nežemiečių civilizacijomis. Vietoje pasyvaus stebėjimo ir dangaus klausymosi, Lone Signal projektas prašo visų, turinčių prieigą prie interneto, padėti pasiųsti žinutes į kosmosą tikintis, kad kitos protingos būtybės taip sužinos apie mus. Startavęs 2013 m. birželio 17 d. jis taps pirmuoju žmonijos bandymu be paliovios siųsti žinutes į tolimąją erdvę. Mokslininkai parinko vieną specialų tašką danguje visos žinutės bus siunčiamos į Gliese 526 sistemą, esančią 17,6 švm. Atstumu nuo žemės. Kol kas dar nerasta planetų prie šios raudonosios nykštukės, tačiau ji yra puikus kandidatas nežemiškai gyvybei. O ateityje gali būti parinktos ir kitos žvaigždės, į kurias bus siunčiami signalai. Vienas Lone signal steigėjų, Pierre Fabre, sako, kad siekia ir ilgalaikės strategijos.
Iš tikra, bet kas, iš šalies pažvelgęs į Visatos kampelį, kuriame mes randamės, tikriausiai jau žino apie mus. Mes be perstojo skleidžiame TV ir radijo bangas bei kitą elektromagnetinį spinduliavimą. Tačiau jos gerokai silpnesnės, nei Lone Signal transliacija. Vienas signalų bus pasikartojanti pasisveikinimo žinutė, kurią sudarė astronomas Michael Busch,'as kurioje bus nurodoma Žemės padėtis Visatoje, pavardijami periodinės lentelės cheminiai elementai ir dvejetainiu kodu pristatomas vandenilio atomas. Tad šio kanalo tikslas yra nukreipti stebėtoją į spektro dalį, kuria bus perduodamos kitos žinutės. Jei prie Gliese 526 yra protingų būtybių, turinčių radijo teleskopų (tokių, kokius naudoja SETI), jie galės aptikti, įsirašyti ir, galbūt, iššifruoti perduotas žinutes. Tai taip unikalu, kad kiekvienas gali panorėti bendrauti su kosmosu. Todėl projektas atveria portalą visiems. Dalyvauti projekte galima įvairiais būdais:
Pirmoji tekstinė žinutė bus nemokama, tačiau bus galima nusipirkti neribotą kiekį teksto bei vaizdų, kuriuos bus galima pasiųsti į kosmosą. Vienos teksto žinutės vertė bus 1 kreditas, o vaizdo 3 kreditai. 4 kreditai bus parduodami už 0.99 USD. Lone Signal vykdantysis direktorius (CEO) sako, kad siekia platesnės komunikacijos. O pajamos reikalingos tam, kad padengtų operacinius kaštus. Kartu tai ir žmonių kultūros sklaida į kosmosą. Kartu tai ir tarsi laiko kapsulė jei ir nepavyks su kuo nors pabendrauti dabar, kosmose visam laikui padėsime laiko kapsulę. Pastaba: Deja, projektas liovėsi transmisiją netrukus po jos pradžios dėl finansavimo trūkumo. 2019 m. patikrinta, kad neveikia ir projekto svetainė. Lone Signal svetainė lonesignal.com/ (2019 m. neprieinama). Įtartinos žvaigždės su periodine moduliacija Papildomai skaitykite WOW signalas ir Nežemiškos civilizacijos buveinė? 2016 m. spalio 10 d. kanadiečiai iš Kvebeko E.F. Borra ir E. Trottier paskelbė straipsnį Savito periodinių spektrinių moduliacijų nedideliam Saulės tipo žvaigždžių kiekiui atradimas, kuriame skelbia tarp 2,5 mln. SDSS (Sloan Digital Sky Survey ) apžiūros žvaigždžių 234-ioms (G ir K klasių) pastebėję periodines spektro moduliacijas. Jis pamini, kad tai dera su ankstesniu 2012 m. Borra straipsnio spėjimu, kad galimi ypač
Tuos objektus verta papildomai ištirti, tačiau reikia papildomų įrodymų. Dar per anksti tuos savitumus priskirti nežemiečiams. Tarptautiniai susitarimai reikalauja, kad kandidatai paieškoms būtų patvirtinti nepriklausomų grupių ir išnagrinėtos visos galimos natūralios priežastys. Tik štai, nežemiečiai neprivalo signalus siųsti visą laiką..., taigi, juos pagavus vieną kartą, nebūtina tikėtis juos stebėti ir vėliau. Pikai žvaigždžių spektrų Furjė analizėse gali būti sukelti optinių prietaisų ar kilti duomenų redukcijos proceso metu. Kaip ir teleskopų sujudėjimas, stebėjimo sąlygų ar bangos ilgio kalibravimo proceso pasikeitimai ir t.t. Tad natūralu, kad yra ir skeptiškų nuomonių. Juk tokios trukmės pulsai turėtų sklisti iš mažiau nei 0,5 mm skersmens transmiterio arba būti nukreipti į mūsų pusę. Vis tik kai kurias žvaigždes iš straipsnio BSRC ( Berkeley SETI Research Center) pasirinko stebėjimui savo 2,4 m diametro APF teleskopu, kurio spektrografo pajėgumai gerai dera su pradinių stebėjimų sąlygomis. SETI bendruomenė reiškinius pagal dirbtinės kilmės galimybes skirsto 10 balų skalėje. E.F. Borra ir E. Trottier'o atradimui kol kas priskirta 0 arba 1 reikšmė (jokios arba nereikšminga). Atsiradus papildomų patvirtinimų ar įrodymų, balas gali kilti. Didžioji ausis įsiklauso Taip pat skeitykite SETI instituto užgimimas
Frankas Dreikas 40 metų radijo
bangose ieško svetimų civililizacijų signalų. Ir iki šios dienos dar nieko neaptiko. Negi nėra vilties? Net jei tikimybė juos surasti
tėra 50-50?! (skaitykite Didžioji tyla).
Šiais metais (2003) nuodugniausiai protingų nežemiškos kilmės būtybių veiklos pradėta ieškoti nuo kovo vidurio
Puerto Rico esančioje Arecibo observatorijoje 1000 pėdų skersmens radijo teleskopu. Čia įgyvendinamas privačiai finansuojamo
(kai prieš 5 m. JAV vyriausybė nutraukė lėšų skyrimą) SETI instituto Phoenix projektas.
Jo įranga leidžia vienu metu klausytis dangaus 28 mln. kanalais. Dėmesys yra sutelktas į mūsų galaktikos 1000 Saulės tipo žvaigždžių.
1996 spalio - 1998 m. balandžio mėn. laikotarpiu svetimo proto apraiškų buvo ieškoma
West Virginia esančia 140 pėdų skersmens lėkšte (vis dar neskraidančia, Big Ear"),
kurios jautrumas leistų priimti palydovinio telefono skambutį iš Plutono planetos.
Dabar bus panaudotas 35 kartus galingesnis prietaisas.
SETI tikslas - vienareikšmiškai priimti pasikartojantį dirbtinės prigimties signalą.
Jo kilmė gali būti įvairi: svetimos planetos TV transliacija, tarpplanetinių stočių siunčiamas
ryšio signalas ar, galbūt, ir sąmoningai kaimynams pasiųstas radijo laiškas.
Tačiau nepakanka reikiamu metu į reikiamą vietą nukreipti ausį, - signalai turi būti pakankamai stiprūs, kad išsiskirtų iš kosmoso radijo triukšmo.
Nesame tikri, kad nesame unikalūs Visatoje. Tačiau neatmetama galimybė, kad kažkur tarp žvaigždžių
susikūrė kita civilizacija, sukūrusi radijo bangas naudojančią technologiją. Knygoje Radijas per 70 m. V. Siforovas**) straipsnyje Radijo vaidmuo tiriant kosmosą neįtraukia į savo schemą 5-ių žingsnių vystant tarpžvaigždinę radijo komunikaciją ir tam klausimui teskiria dvi eilutes: Nėra neįmanoma, kad radijo elektroninėmis priemonėmis bus išspręstas klausimas apie kontaktą su protingomis būtybėmis, esančiomis kažkur Visatoje. N. Parijskis ir S. Chaikinas radijo astronomijos vystymosi apžvalgoje (ten pat) tarpžvaigždinę komunikaciją pamini vos keliose eilutėse. Nieko apie tai nekalbama ir išsamioje L.M. Gindilio apžvalgoje (1965), nors prie Pulkovo radijo teleskopo yra prierašas: kai kurie radijo šaltiniai, įtariant juos esant dirbtinės kilmės, buvo tirti šiuo instrumentu (tai gali būti užuomina į STA-21 ir STA-102, vėliau nustačius, kad tai pulsarai). Ar Žemė yra išimtis? Taip pat skaitykite Fermi paradoksas Ar mūsų Žemė yra srityje, stebuklingai išvengusioje kosmoso bombų, kurios daužė" kitų planetų likimus? Ar mūsų Saulės sistemos simetrija ir tvarka yra išimtis galaktikoje? Tokie klausimai nuolat keliami nuo pat 1995-ųjų - ir nuo to laiko astronomai teigia radę 17-a planetų, skriejančių aplink kitas žvaigždes.
Ir visos tos planetų sistemos labai skiriasi nuo mūsiškės - tuo neigdamos šiuo metu egzistuojančias planetų susikūrimo teorijas. Visos 17-a planetų yra dideli masyvūs kūnai kaip mūsų Jupiteris (tai nenuostabu, nes ir tikėtina, kad pirmiausia bus atrastos didžiausios iš planetų). Tačiau 8-ios jų sukasi nepaprastai artimose žvaigždei orbitose - vienas iš tų jupiterių apie savo saulę apskrieja per 3.3 žemiškos dienos (t.y. tiek trunka jo metai). Pagal dabartines astrofizikos teorijas tokios planetos negali susidaryti. Nejučia kyla mintis apie jų importą - jos tol skrodė kosmoso erdvę sukeldamos chaosą savo kelyje, kol kažkokie reiškiniai sustabdė jų mirties spiralę. Likusios 9-ios sukasi ne arčiau kaip 19 mln. mylių (tai maždaug 1/5 atstumo nuo Žemės iki Saulės) kiaušinio formos žudančia" orbita. Tokio dydžio planetos turėtų išblaškyti smulkesnes planetas iš artimų žvaigždėms orbitų. Tokioje planetų sistemoje Žemės nebūtų. Teoretikai gali paiškinti daugelį (bet ne visas) šių planetų ypatybes (pvz., orbitas gali pasikeisti kiti netoli praskrieję dangaus kūnai ir t.t.) O gal mūsų Žemė - unikalus reiškinys Visatoje? Pastaba: Be to dar yra keliamas klausimas, ar yra kitų protingų būtybių Visatoje? Apie tai plačiau skaitykite Kodėl jų nėra? 1996-taisiais San Francisko Anglo-australų observatorijoje Geoffrey Marcy ir R. Paul Butler'is*) atrado pirmąją anapus Saulės sistemos esančią Jupiterio dydžio planetą, besisukančią apie Upsilon Andromedae žvaigždę. O dabar mokslininkai, ištyrę per 11 metų Lick observatorijoje netoliese San Jose (Kalifornijos valstija) padarytų stebėjimų duomenis įtaria, kad apie šią žvaigždę gali suktis dar dvi planetos. Šios planetos būtų toliau nuo žvaigždės negu anksčiau atrastoji. Vidurinioji planeta yra pusės, o tolimiausia - ketvirčio Jupiterio dydžio. Abiejų orbitos yra elipsinės formos. Tuo pat metu ir kita nepriklausoma astronomų grupė Masasučetso valstijos Kembridže iš Harvard Smithsonian Center for Astrophysics (CfA) taip pat rado įrodymų apie dviejų papildomų planetų buvimą. Jie dirbo Arizonos valstijoje netoli Tuskono esančioje Smithsonian's Whipple observatorijoje. Pastaba: Šis skirsnelis rengtas dar 2006 m. Dabar jau aišku, kad planetų Visatoje tiesiog knibžda Pirmosios egzoplanetos atradimo istorija Ieškoti egzoplanetų P. Butleris pradėjo 1986 m., kai dar nebuvo žinoma nė viena planeta už Saulės sistemos ribų. Ir net prisipažinti, kad jų ieškai, buvo truputį gėda. Nors astronomai žinojo apie galimybę aptikti planetas pagal Doplerio efektą ir kad, pvz., Jupiteris sukelia Saulės judėjimo pokyčius, lygius apie 10 m/sek. (pirmasis apie galimybę aptikti ekzoplanetas Doplerio efekto pagalba išsakė O. Struvė). Tik nebuvo galimybių Doplerio efektui išmatuoti didesniu nei 1000 m/sek. tikslumu. 1973 m. birželį R. Griffinas paskelbė straipsnį, kuriame nurodė kelias pagrindines priežastis, trukdančias matavimo tikslumui, ir pakvietė priimti iššūkį jį didinant iki norimo 10 m/sek. 8-o dešimtm. pabaigoje Bruce Campbell'as ir Gordon Walker'is sumąstė, kad į teleskopą reiktų įmontuoti dujų absorbcijos elementą. Žvaigždės šviesa, surinkta pirminio veidrodžio, praeina pri šį dujų absorbcijos elementą prieš patekdama į spektroskopą. Dujų garų spektras absorbcijos elemente yra uždedamas ant žvaigždės šviesos ir yra pagrindu išmatuoti žvaigždės Doplerio poslinkį. Per 8 darbo jiedu pasiekė 13 m/sek. tikslumą. Jų elementas buvo užpildytas vandenilio florido (HF) garais. Tai labai pavojingos dujos, kurios palaipsniui ėda stiklą. Kitu HF trūkumu buvo tai, kad jis suteikia tik kelias atramines spektro linijas. Todėl jie turėjo naudoti valandos trukmės ekspoziciją, kas leido apžvelgti tik apie 20 žvaigždžių ir per 12 m. darbo nesugebėjo rasti nė vienos planetos. Tuo metu tobulėjo ir spektometrai... [apie vykusį tobulimą šiam kartui praleisme...] Vienu pirmųjų šiuolaikinių spektrometrų buvo įrengta Licko observatorijoje. 1995 m. P. Butleris su patobulinta aparatine ir programine dalimi jau turėjo 3 m/sek. tikslumą, tik vis dar trūko kompiuterio skaičiavimo spartos surinktų duomenų apdorijimas būtų trukęs kelis metus. Ir tada 1995 m. spalio pirmąją savaitę Italijoje vykusiame susirinkime Michel Mayoras ir Didier Quelozas paskelbė apie labai keistos planetos atradimą prie Pegaso 51 b žvaigždės, esančios už 50 švm. Jos masė buvo kaip Jupiterio, tik ji apie žvaigždę apskriedavo per 4 d. Dabar žinoma, kad tokių karštų jupiterių yra ir dauiau, tačiau tada atrodė, kad tai neįmanoma. Tad P. Butlerio komanda nuo spalio 11 d. turėjo 4 naktis brangaus laiko prie Licko 3 m skersmens teleskopo. Kasnakt po kelis kartus ji stebėjo Pegaso 51 b žvaigždę, ką apdoroti sugebėjo visi jos turimi kompiuteriai. Pirmųjų trijų naktų stebėjimai atitiko M. Mayoro ir D. Quelozo pranešimą, tačiau komanda norėjo išvysti 4-ios nakties duomenis prieš paskelbiant viešai. Tačiau jų kompiuteriams duomenis apdoroti užtruko visą dieną. Susirinkusi vidurnaktį ji galėjo patvirtinti, kad pirmoji egzoplaneta surasta ir tai paskelbė tada dar naujove esančiame WWW. Už pirmosios planetos atradimą skirta 2019 m. Nobelio premija. Apie tai skaitykite Ankstyvoji Visata ir ekzoplanetos... *) Paulis Butleris (R. Paul Butler) amerikiečių astronomas, užsiimantis ekzoplanetų paieška. 1997-99 dirbo Australijoje, o nuo 1999 m. dirba Carnegie inst-te. Jo tyrimų sritys: žvaigždžių spektroskopija, kintamo ryškio žvaigždės (cefeidės), Doplerio efekto instrumentų tobulinimas aptinkant ekzoplanetas. Šiuo metodu jo komanda 2002 m. aptiko ekzoplanetą, kuri tik 40 kartų masyvesnė už Žemę. Ji taip pat aptiko pirmąjį analogą mūsų Saulės sistemai apie Cancri 55 žvaigždę besisukančias tris planetas. Jo komanda siekia apžiūrėti visas 2000 žvaigždžių nutolusių per 150 šviesmečių. **) Vladimiras Siforovas (1904-1993) tarybinis mokslininkas radijo technikos ir elektronikos srityse. Pagrindiniai darbai skirti rezonansinių stiprintuvų stabilumo teoriniams klausimams, signalų aptikimui ir dažnio moduliavimui, impulsiniam radijo ryšiui ir radijo navigacijai, radijo trukdžių šalinimui, informacijos perdavimo teorijai. Paruošė Cpt.Astera's advisor Papildomai skaitykite:
|
Signalai bus siunčiami naudojant Jamesburgo stoties, esančios Kalifornijos valstijos viduryje, 1968 m.
įrengtą lėkštę. Lone Signal anteną išsinuomavo 30-čiai metų, tačiau tikimasi, kad ateityje projektas bus pratęstas ir išsiplės.
