Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Šiaurinė žvaigždė
Šiaurinė žvaigždė nėra ryškiausia, tačiau įdomiausia, nes aplink j1 sukasi visas dangaus skliautas.
Šiaurės pusrutulyje matoma ištisus metus. Ji danguje nuolat stovi vienoje vietoje, todėl kai kur ji vadinta Vinimi
(kaip ir senovės suomių - taivaannapa ir naulatähti). Ją lietuviai dar vadino
Marių arba Jūreivių žvaigžde, Jūražvaigžde, nes pagal ją orientavosi žvejai ir jūreiviai.
Šiaurinė (o kitose šalyse Poliarinė) žvaigždė buvo žinoma ir pirmykščiam žmogui. Europoje ir Azijoje ji laikyta pasaulio centru. Tai, kad apie ją sukasi Mažieji ir Didieji Grįžulo ratai (rusams - Mažoji ir Didžioji Meškos), suteikė pagrindą įvairiems mitams ir legendoms. Slavai ją kartais vadindavo Kuolu, aplink kurį vaikšto arklys. Atseit, šis kuolas prie dangaus pritvirtintas 7-is Didžiosios Meškos žvaigždėmis be jų Kuolas neišsilaikytų ir visata žūtų. Indų Rigvedoje Šiaurinė vadinama pasaulio ašimi
(Puranuose ji Dhruva - nejudanti). O ir baltų kraštuose buvo manoma,
kad per ją dangaus skliautas pervertas ašimi, apie kurią jis sukasi. Ta ašis kai kur laikyta Pasaulio Stulpu, dažnai minimu sakmėse, užkalbėjimuose,
apeigose, vaizduojamas liaudies mene. Tačiau tokią išskirtinę padėtį Šiaurinė užima tik paskutinį tūkstantmetį. Dėl Saulės precesijos žemės ašis juda 23o ratu maždaug 1,397o greičiu per 100 m. Tad skirtingu laiku artimiausiu dangaus poliui atsiduria vis kita žvaigždė. Taip Egipto iki-dinastiniais laikais (Cheopso piramidės statymo laikais, prieš kokius 5000 m.) tokia žvaigžde buvo Tubanas (Slibino a), o mūsų eros pradžioje aplamai nebuvo jokios žvaigždės, tad finikiečiai plaukiodami orientavosi palei visą Grįžulo ratų žvaigždyną. O po 2000 m. ten atsidurs Vega (Lyros a). Ją jūreiviai ėmė ją naudoti navigacijai gana seniai, nes ji labai patogi navigacijai, nes ne tik nurodo šiaurę, bet ir aukštis virš horizonto nurodo geografinę vietos platumą. Pabėgusiems vergams negrams JAV Šiaurinė buvo kelrodė žvaigždė, rodanti kelią į laisvąją Kanadą. Ji paminima Dantės nebaigtame kūrinyje Puota (14 a.), o jau 15 a. astronominiuose kataloguose ir žvaigždėlapiuose ji vadinama Poliarine, nors tuo metu ji nuo dangaus polio buvo nutolusi per 3,5o. Arčiausiai jo ji priartės apie 2100 m. Ji vaizduojama Aliaskos valstijos vėliavoje šalia Didžiojo lokio. Vėliavoje Šiaurinė žvaigždė simbolizuoja Amerikos valstijos ateitį, o Didysis lokys - stiprybę simbolizuojančią Didžiąją mešką. Šiaurinė žvaigždė kaip metafora panaudota keliose poemose ir istorinėse pjesėse. Pvz., V. Šekspyro, be minėto Juliaus Cezario, 116 sonete (1609 m.) Šiaurinė žvaigždė panaudojama kaip tikros meilės metaforą: meilė nėra tikra, jei ji keičiasi laikui bėgant, o turi būti kaip amžinai pastovi Šiaurinė žvaigždė: O ne! tai amžinai fiksuotas ženklas kuris žiūri į audras ir niekada nesusvyruoja; Tai žvaigždė prie kiekvienos lazdelės žievės, Kurio vertė nežinoma, nors jo ūgis ir būtų žinomas. Faktai Šiaurinė (1 UMi, HD 8890, HR 424) - ryškiausia Mažųjų Grįžulo Ratų žvaigždė, nuo dangaus šiaurės poliaus nutolusi tik 45' ir besirandanti už 323 švm. (pagal 2012 m. kanadiečių įvertinimą; 2018 m. pagal Gaia duomenis atstumas 447 švm.). Ji yra trinarė žvaigždė, sudaryta iš milžinės cefeidės (F7 spektro klasės; 6,4-6,7 Saulės masių; jos spindulys 47-50 kartų didesnis už Saulės), tolimesnės F3 ir artimesnės C klasės narės. Tolimesnę B žvaigždę (1,39 Saulės masės), nutolusią net per 2400 a.v., dar 1780 m. stebėjo V. Heršelis, o artimesniąją C žvaigždę atrado Hubble teleskopas. Yra gelsvos spalvos. Jos regimasis ryškis yra 1,94-2,05, bet dar 1929 m. amerikietis Dž. Muras pagal spektrografinius duomenis nustatė dar vieną, Šiaurinę Ab (dar vadinamą Šiaurine P), nuo pagrindinės žvaigždės nutolusią per 18,5 a.v. ir spindinčią 700 kartų silpniau.
Viena jos keistenybių - Šiaurinė B žvaigždė yra daug senesnė, nei jos didesnė sesuo (55-65 mln. m.) kas visiškai neįprasta dvinarėms žvaigždėms, nes dažniausiai jos tokio paties amžiaus. Todėl manoma, kad jos prieš milijonus metų susijungė. Dar viena paslaptis susijusi su Šiaurinės ryškumu. JAV Vilanovos un-to astronomai išnagrinėjo duomenis apie ją senovės traktatuose, iki pat
Ptolemėjo Almagesto ir
al-Sufi Nejudančių žvaigždžių knygos (964), ir spėja, kad senovėje ji
spindėjo 2-4 kartus silpniau. To priežastis yra neaiški. Tanagaras DC Comics komiksų alternatyvioje Visatoje (DC Universe) aplink Šiaurinę (kartais vadinamą Poliarine galaktika) sukasi Tanagaro planeta, kurioje gyvena tanagariečių rasė, žinoma kaip išradusi antigravitacinį N-ąjį metalą. Į Žemę atvykusi jų pora čia tapo žinomi kaip superherojai Vanagžmogiai (Hawkman ir Hawkwoman). Vėliau Tanagaras buvo viena iš planetų, susivienijusių, kad užpultų žemę (komiksų istorija Invazija! - Invasion!; 1988-89). Papildomai skaitykite:
|