R.Pummer (1987 m.) mini, kad 529 m. buvo keltas net išsikėlimo klausimas, o musulmonams užkariavus Palestiną 634 m., samariečių dar labiau sumažėjo dėl atvertimų ir žudynių. Ypač jų kančios išaugo valdant Abasinams (750-1258 m.). Bet samariečiai išliko iki 21 a.

1998 m. straipsnyje R. Pummer'is mini, kad 4-6 a. samariečių sinagogų buvo Romoje ir Tarse. Neabejotinai, samariečių kultūra vystėsi diasporoje. Ir net šių dienų samariečių vedybų apeigose panaudojami keli graikų kalbos žodžiai.

Yra keletas aspektų leidžiančių suabejoti samarietiška Los Lunas užrašo kilme (R.Pummer). 8 sakinyje naudojama grynai mazoretiška (standartinė žydų) frazė „prisiminkite Sabato dieną laikydami ją šventa“. Tuo tarpu samariečių tekstuose visada sakoma „išsaugokite Sabato dieną laikydami ją šventa“. Taip pat samariečiai Dekaloge visada kviesdavo ant Gerizimo kalno pastatyti šventyklą, ko nėra Los Lunas tekste.

Amerikos indėnai niekada nesukūrė raidžių pagrindu paremto rašto. Jie daugiau piešė piktogramas. Mūsų lotyniška abėcėlė kilusi iš senojo finikiečių rašto. Senasis hebrajų raštas 10-6 a.pr,m.e. buvo beveik tapatus vidurio Finikijos raštu. Tik žydams ištrūkus iš Babilono nelaisvės 539 m. pr.m.e., žydai pradėjo kurti savus rašmenis žinomus kaip kvadratiniai hebrajų rašmenys, nors senuoju hebrajų raštą tebenaudojo iki ankstyvojo romėnų laikotarpio (2 a. pr.m.e.).

Los Lunas rašmenys panašūs į užrašus ant Eshmunazar'o sarkofago (4 a. pr.m.e.), žydų antspaudų, Nerab stelos ar Bar Rakab užrašą. Los Lunas užrašo raidės daugiausia vertikalios ir lygiuotos horizontaliai nenusileisdamos žemiau pagrindo, tuo tarpu Vidurio rytų atitikmenys labiau linkę pasvirti ir nusileisti žemiau pagrindo.

Vietovė

Šiame rajone yra gausu piešinių ant uolų, petroglifų, kurių vienas įdomiausių atrodo esąs žvaigždžių planas ant nutrupėjusios plokščios uolos gabalų. Jis parodo žvaigždynų padėtį saulės užtemimo metu. David Deal nustatė užtemimą buvus 107 m. pr.m.e. rugsėjo 15 d. Įdomus sutapimas, kad kita diena yra Tišri mėnesio pirmoji arba tų metų Roš HaŠanah. Senasis 7-ojo religinio kalendoriaus Tišri mėnesio pavadinimas buvo Ethanim ir jis buvo pirmasis pasaulietinio kalendoriaus mėnuo. Tad tądien buvo žydų naujieji metai. Tad gali būti, kad ir jis gali būti susijęs su izraelitais...

Dar vienas petroglifas primena aukšto rango romėnų valdininką su karūna. Indėnai karūnų nenaudojo. Žemiau galvos esanti mažas kryžių primenantis ženklas apskritime primena senąją hebrajų ar finikiečių raidė Teth. Šis petroglifas tik 50 jardų Los Lagas Dekalogo akmens.

Skaitykite apie daugiau semištikų ženklų Amerikoje.

O 1993 m. David Moore mesa pietų aptiko kitą trumpą užrašą senoviniu hebrajų raštu su tetragramonu. Jis verčiamas „Jahvė, mūsų Dievas“.
Vadinamasis tetragramonas yra keturios hebrajų priebalsės Yod, He, Waw, He išreiškiančios šventąjį Dievo vardą, Jahvę. Los Lunas užraše jis pakartotas tris kartus.

Los Lunas dekalogas

Moabite akmuo, 9 a. pr.m.e.

Lachich ostrakonas, 7 a. pr.m.e.

"Kvadratiniai" hebrajų rašmenys mūsų eros metais

Negyvosios jūros rankraščiai, 3 a. pr.m.e.

Vertimas

1949 m. Robert H.Pfeiffer iš Harvardo universiteto pirmąkart pabandė išversti užrašą spėjęs tai esant 10 Dievo įsakymų variantu. Jis spėjo jį esant užrašytą finikiečių, Moabite ar graikų kalbomis. Tuo metu jis nespėliojo, kad galėjo jį užrašyti. Nuo to meto indėnai tą vietą ėmė vadinti Finikiečių užrašo arba 10 Dievo įsakymų uola.

Vėliau imta spėlioti apie užrašo autorystę. Vieni laikė jį priklausius dingusiai Izraelio genčiai, kiti mormonų, bandžiusių palaikyti ankstyvojo semitizmo Amerikoje teoriją. Bet mormonai šio fakto nenaudojo savo argumentuose - juk jis neužrašytas "reformuota Egipto" kalba.

R.Pfeiffer vertimas neliko neužginčytas, kaip ir 10 Dievo įsakymų versija. 1964 m. Robert L. LaFollete jį išvertė kaip pasakojimą apie kelionę laikęs jį užrašytą finikiečių rašmenimis su kai kuriomis hebrajų. Kirilicos ie etruskų raidėmis. LaFollete jį vertė į anglų ir navahų kalbas.

1979 m. Dixie L.Perkins paskelbė kitą vertimą su kita kelionės pasakojimo versija, laikydama jo autorių buvus graikų kilmės ir rašius senaisiais graikų ir finikiečių rašmenimis.

1999 m. Stem Fox iš Colchester'io (Anglija) padarė naujausią vertimą.

Kiekviena eilutė užrašyta iš dešinės į kairę. Sakiniai atskirti tašku, kas buvo naudojama senuose hebrajiškuose ir finikiečių užrašuose, pvz., ant Moabite akmens (9 a.pr.m.e.). Tekstas prasideda pirma eilute, peršoka į trečią, tada grįžta į antrą (įterptą vėliau, ką žymi mažesni tarpai tarp eilučių), tada antrosios eilutės kairę pusę ir toliau žemyn iki pabaigos.

Esu Jahvė, Jūsų Dievas, išvedęs jus iš Egipto žemės, iš vergų namų. Neturi būti kitų dievų prieš mano veidą. Negarbinkite jokių stabų. Neminėkite Jahvės vardo be reikalo. Prisiminkite Sabato dieną laikydami ją šventa. Gerbkite tėvą ir motiną, kad jūsų dienos būtų ilgos krašte, kurį Jūsų dievas Jahvė davė Jums. Nežudykite. Nesvetimaukite. Nevokite. Neliudykite melagingai prieš kaimyną. Nesiekite kaimyno žmonos ir kito jo turto.

Straipsnio variantas spausdintas "Žvilgsnyje", 2002 m. gruodžio 3-9 d. Nr.48 (560).

Kodėl indėnai netapo žydais?

1860-ųjų birželio mėn. 29 d. Deividas Virikas (David Wyrick) Ohajo valstijoje netoli Niuarko rado ieties antgalio formos smiltainio akmenį su senovės žydų rašmenimis. Deividas akmenį parodė draugui istorikui Izraeliui Dille, buvusiam Niuarko merui. Tačiau jiedu nesugebėjo iššifruoti rašmenų, tad kone vieninteliu žmogumi, galinčiu perskaityti, buvo šventikas Reverend John McCarty, kuris iškart ištarė: „Jahvės įsakymai“, „Dievo žodis“, „Šventovė“, „Žemės valdovas“.

Tačiau netrukus užgriuvo kritika - buvo teigiama, kad raidės parašytos šiuolaikiniu ivritu, kad akmuo buvo pernelyg arti paviršiaus, kad ten būtų jį galėję palikti indėnai, žemės pylimo statytojai. Lapkričio 1 d. D. Virikas rado kitą akmenį pilkapyje, esančiame 10 mylių piečiau Niuarko. Sarkofago formos juodame akmenyje iš visų pusių buvo išraižyta 10 Dievo įsakymų. Barzdotą figūrą buvo galima palaikyti Moze.

Radinį vėlgi parodė McCarty, kuris džiūgavo - šįkart rašmenys buvo senovės hebrajiški. Tačiau Brad Lepper bei Jeff Gill manė, kad tai klastotės. Jie nustatė, kaip viskas galėjo įvykti. Tik I. Dille galėjo žinoti, kur kasinės D. Virikas. Tačiau tik McCarty galėjo sukurti užrašus - įdomu, kad jis iš to pasidarė karjerą, išspausdinęs straipsnį ne vietos laikraštyje, o „Cincinnati Commercial“.

Kodėl buvo ryžtasi klastotei? Pilietinio karo išvakarėse aštriai iškilo klausimas - ar juodaodžiai ir indėnai turi vienodas teises su baltaisiais? Ar ir jie yra Adomo ir Ievos palikuonys? Tie "radiniai" turėjo parodyti, indėnai ne kokie laukiniai, o tik viena dingusioji Izraelio genčių grandis. Tačiau akmenys negalėjo sustabdyti įsiliepsnojančio pilietinio karo. Dille sūnus stojo prieš vergovę, išėjo kovoti ir negrįžo. Virikas mirė nesulaukęs karo pabaigos. Dar reikia atkreipti dėmesį, kad aršus vergovės priešininkas buvo ir vyskupas Charles McIlvaine, kažkada išsakęs mintį, kad vienąkart bus rasti archeologiniai įrodymai, kad Adomas ir Ieva turėjo vaikų su skirtinga odos spalva. Jo mokinys NcCarty ir pateikė tokius "įrodymus".

"Šventieji akmenys" saugomi Coshocto'o miesto muziejuje ir yra vieni labiausiai dominančių eksponatų.

---

^*) Frankas Hibenas (Frank Cumming Hibben, 1910-2002) - amerikiečių archeologas, dėmesį sutelkęs į JAV pietvakarius; mokslo populiariarimo knygų ir straipsnių autorius. Jo paeo-indėnų tyrinėjimai vertinami kontraversiškai. Taip pat buvo užkietėjęs medžiotojas, rašęs knygas ir straipsnius apie medžioklę (pvz., „Medžiokė Afrikoje“, 1962). Kai kurios knygos: „Dingusieji amerikiečiai“ (1946), „Kasinėjimai Amerikoje“ (1960), „Anasazi Kiva menas“ (1975)...

Taip pat skaitykite:
Naska linijos Peru
Kas išrado telefoną?
10 'ne to laiko' radinių
Languedoko akmenys
Paslaptingosios zonos
Orknėjų Brodgaro valdovas
Amerikos lankymų paliudijimas
Škotų masonai atrado Ameriką?
Prokopijus. Nuslėptoji istorija
Airių pretenzijos į Ameriką
Niagaros didžioji gyvatė
Neįminta Kalifornijos mįslė
Peru iki-ispaniškas paveldas
Senojo pasaulio ženklai Amerikoje
Baltieji vandenys: legendos ištakos
Jefremovo ir Kazancevo paleokosmonautai
Ar išliks religijos susitikus su ateiviais?
Š. Amerikos indėnų kosmologiniai mitai
Utsure Bune: liudijimas apie NSO Japonijoje
Paslaptingosios Kalifornijos ertmės
Neįprastas akmenukas iš Šiaulių
Inkų krašto istorijos naujienos
Egiptietiška mįslė Australijoje
Mitologija Visatos masteliu
Ženklų paslaptys laukuose
Gralio taurė – Kaukaze?
Duobių kaspinai Peru
Biblija: Pradžios knyga
Paragvajaus vikingai
Galios vietos: Optina
Piramidžių mistika
Majų kronikos
Festo diskas

Literatūra:

1. C.E.P. Brooks. Climate Through the Ages, 1970
2. Donald Cline. The Los Lunas Stone// Epigraphic Society Occasional Publications 10, 1982, p. 68-73.
3. William R. Corliss. How old is teh Los Lunas inscription// Science Frontiers, #43, Jan-Feb 1986
4. David Allen Deal. Discovery of Ancient America, 1st ed., 1984. 1999 3rd Edition
5. Barry Fell. Ancient Punctuation and the Los Lunas Text// Epigraphic Society Occasional Publications 13, 1985, p. 32-43 (su nuotrauka viršelyje)
6. B. Fell. America B.C., 1989
7. Cyrus Gordon. Diffusion of Near East Culture in Antiquity and in Byzantine Times// Orient 30-31 (1995), p.69-81
8. Phillip M Leonard, William R. McGlone. An Epigraphic Hoax on Trial in New Mexico// Epigraphic Society Occasional Publications 17, 1988, p.206-219
9. Mark Lidzbarski. Letter Chart in Appendix to Wilhelm Gesenius and Emil Kautzsch// Hebräische Grammatik, 27th ed., 1902
10. J. Huston McCulloch. The Los Lunas Decalogue Stone
11. William R. McGlone, Phillip M. Leonard, James L. Guthrie, Rollin W. Gillespie, James P. Whittall, Jr. Ancient American Inscriptions: Plow Marks or History? 1993
12. T.C. Mitchell. The Bible in the British Museum, Doc.18, 1988
13. George E. Moorehouse. The Los Lunas Inscriptions: A Geological Study// Epigraphic Society Occasional Publications, 13, 1985, p.44-50
14. Dixie L. Perkins. The meaning of the New Mexico Mystery Stone, 1979
15. Reinhard Pummer. How to Tell a Samaritan Synagogue from a Jewish Synagogue// Biblical Archaeology Review, vol. 24 #3, May/June 1998, p. 24-35
16. Reinhard Pummer. The Samaritans, 1987
17. Procopius of Caesarea. The Secret History c. 550 A.D. Richard Atwater translation, edited by Tim Spalding
18. J.D. Purvis. The Samaritan Pentateuch and the Origin of the Samaritan Sect // Harvard Semitic Monographs, vol. 2, 1968.
19. Michael Skupin. The Los Lunas Errata// Epigraphic Society Occasional Publications 18, 1989, p.249-252
20. Marc K. Stengel. The Diffusionists have landed// Atlantic Monthly, Jan.2000
21. Jay Stonebreaker. A Decipherment of the Los Lunas Decalogue Inscription// Epigraphic Society Occasional Publications 10, 1982, p.74-81
22. James D.Tabor. An Ancient Hebrew Inscription in New Mexico: Fact or Fraud?// United Israel Bulletin Vol. 52, 1997, p. 1-3
23. L. Lyle Underwood. The Los Lunas Inscription// Epigraphic Society Occasional Publications 10, 1982, p.57-67

san-taka station Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius naktiniame danguje ar patirtus sapno metu... įspūdžius, klausimus ar komentarus prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šio puslapio gale.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis